Astravo AE

Ekspertas: Baltijos šalys neatsisakys energijos Baltarusijos AE patrauklią kainą

105
(atnaujinta 15:17 2019.03.11)
Kol kas agitacija iš Lietuvos pusės prieš netoli Astravo statomą atominę elektrinę yra tik politinio pobūdžio, tačiau ateityje, po rinkimų ir atominės elektrinės paleidimo, situacija gali pasikeisti, mano ekspertas Dmitrijus Bolkunecas

VILNIUS, kovo 11 — Sputnik. Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis susitikimo su Lietuvos Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu metu išreiškė viltį, kad bus priimtas bendras trijų Baltijos respublikų sprendimas dėl elektros energijos pirkimo iš Baltarusijoje statomos atominės elektrinės (AE). Kaip priminė Latvijos politikas, panašus modelis jau veikia dujų prekybos srityje.

Kaip interviu Sputnik Lietuva papasakojo Baltarusijos politologas, ekonomistas Dmitrijus Bolkunecas, klausimas, ar pirkti energiją iš Astravo atominės elektrinės, tapo politinių derybų objektu.

"Neseniai, po Baltarusijos parlamento Aukštųjų rūmų pirmininko Michailo Miasnikovičiaus vizito į Lenkiją, savo darbą atnaujino Lenkijos ir Baltarusijos energetikos komisija. Tai reiškia, kad Lenkija svarsto galimybę pirkti elektros energiją iš Baltarusijos AE. Manau, kad visos šios kalbos iš Latvijos ir Lietuvos pusės turi trumpalaikį pobūdį ir daugeliu aspektų susijusios su politine kampanija, ypač Lietuvoje", — pažymėjo ekspertas.

Pasak jo, pradėjus eksploatuoti atominę elektrinę, derybos bus atnaujintos.

"Lietuvos teritorijoje, prie Baltarusijos sienos, yra branduolinių atliekų saugykla — ir tai nejaudina Latvijos, kaip bebūtų keista. Arba atominė elektrinė, kuri ilgą laiką egzistavo Lietuvoje — man atrodo, kad technologijų požiūriu ji buvo pavojingesnė nei statoma nauja. Visi šie pokalbiai šiandien turi politinį pobūdį. Manau, kad perspektyvoje, jei elektros energijos kaina, kuri bus suteikta partneriams, patenkins juos, šios šalys būtinai pasinaudos šiuo pasiūlymu", — mano Bolkunecas.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Baltarusijos AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, o tai lemia Lietuvos nepasitenkinimą. Lietuvos valdžia laiko AE atsiradimą šalia valstybės sienų "grėsme nacionaliniam saugumui" ir visais būdais stengiasi išvengti energijos eksporto iš "nesaugios" elektrinės į Lietuvą.

Nuo pat statybos pradžios Lietuva priešinosi projektui ir primygtinai ragino kitas Europos šalis boikotuoti jį. Visų pirma Vilnius paskelbė Baltarusijos AE grėsme šalies nacionaliniam saugumui, taip pat priėmė iniciatyvą, draudžiančią eksportuoti elektros energiją iš valstybių, kuriose veikia "nesaugios" AE.

Savo ruožtu Minskas pabrėžia, kad Baltarusijos AE atitiks tarptautinius saugos reikalavimus, o visas Vilniaus pretenzijas laiko "politizuotomis".

105
Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Baltijos šalys, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (425)
Dar šia tema
Grybauskaitė padėkojo Austrijai už paramą Lietuvai dėl Astravo AE
Energetikos ekspertas: Lietuva pavėlavo su savo pasiūlymais dėl Astravo AE
Baltarusijos AE tema Lietuvoje — rinkimų kampanijos triukas
Politologas: Lietuva užslėpė skriaudą Baltarusijai dėl Ignalinos AE
Rail Baltica

Kauno intermodalinis terminalas prijungtas prie Europos geležinkelių tinklo

(atnaujinta 13:19 2020.10.22)
Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas taps vienu moderniausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos didžioji dalis visų "Rail Baltica" linija važiuojančių traukinių

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. "Rail Baltica" geležinkelio ruože Kaunas–Palemonas užbaigti pagrindiniai projekto darbai, po kurių Kauno intermodalinis terminalas yra tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių tinklu, praneša "Rail Baltica" spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad Kauno geležinkelio mazgo ruože dar reikia pastatyti tvoras, apželdinti aplinką ir užbaigti tunelį Ugniakuro gatvėje. 

"LTG Infra" generalinio direktoriaus Karolio Sankovski teigimu, geležinkelio ruožas tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono yra vienas svarbiausių "Rail Baltica" projekte.

"Laikantis griežto rangos darbų grafiko, įgyvendintas pagrindinis projekto uždavinys — Kauno intermodalinis (KIT) terminalas tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių infrastruktūra. Nuo šiol KIT — toliausiai į Rytus nutolęs Europos geležinkelių sistemos taškas, kurį netrukus europinio standarto bėgiais galės pasiekti prekiniai traukiniai. Darbų pabaiga šiame ruože sudaro sąlygas toliau sėkmingai tęsti projektą link Latvijos ir Estijos", — teigė jis.

Pažymima, kad iš viso Kauno geležinkelio mazgas susideda iš keturių ruožų: Kaunas–Palemonas, Jiesia–Kaunas, Jiesia–Rokai ir Rokai–Palemonas.

Sankovski teigimu, baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas taps vienu moderniausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos didžioji dalis visų "Rail Baltica" linija važiuojančių traukinių.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
Rail Baltica, Kaunas
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"
Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo
Laivas Akademik Čerskij

Protestas prieš amerikiečius: kas padės įgyvendinti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:11 2020.10.22)
JAV Valstybės departamentas uždraudė teikti paslaugas ir pajėgumus laivams, dalyvaujantiems "Nord Stream-2", finansuoti jų remontą ar įrangą laive. Įmonės turi tai nutraukti per 30 dienų nuo spalio 20 dienos

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. JAV atnaujino sankcijas "Nord Stream-2". Dabar apribojimai taikomi ne tik laivams, dalyvaujantiems tiesiant dujotiekį, bet ir juos aptarnaujančioms įmonėms. Ar tai trukdys įgyvendinti projektą, rašoma Irinos Badmajevos RIA Novosti straipsnyje.

Išplečiami apribojimai

JAV Valstybės departamentas uždraudė teikti paslaugas ir pajėgumus laivams, dalyvaujantiems "Nord Stream-2", finansuoti jų remontą ar įrangą laive. Įmonės turi tai nutraukti per 30 dienų nuo spalio 20 dienos.

Naujos sankcijos yra praėjusių metų tęsinys. Tada kalbėta apie "Gazprom" partnerius tiesiant "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream". Todėl Šveicarijos "Allseas" nutraukė darbą ir atšaukė du vamzdžių klotuvus.

"Gazprom" teko skubiai ieškoti alternatyvos. Pasirinkimas atiteko baržai "Fortuna" ir laivui "Akademik Čerskij". Jis tikriausiai yra pagrindinis taikinys, nes neturėjo reikiamos įrangos. "Jungtinės Valstijos šiek tiek vėluoja. Pagrindinis laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2", jau bandomas Kaliningrado srityje", — pažymi "AMarkets" analitikos skyriaus vadovas Artiomas Dejevas.

Tačiau gali būti, kad reikės įvairių techninių patobulinimų. "Sankcijos gali visiškai užblokuoti šią galimybę", — patikslina agentūros pašnekovas.

Be to, rizikuojant prarasti logistikos bazę Mukrane. Čia yra reikalingų vamzdžių atsargų, vyko "Akademik Čerskij" modernizavimas. "Jei Vokietijos uostas ir darbe dalyvaujančios įmonės sankcijas laikys rimta grėsme, mūsų laivai turės persikelti", — perspėja Artiomas Dejevas.

Tokiu atveju statybos bus baigtos vėliau, nei buvo planuota: iki metų pabaigos jos nebus įvykdytos. "Projekte dalyvauja Europos įmonės. Nemanau, kad jos bijotų JAV sankcijų", — sako Danilas Marchijevas, Maskvos advokatų asociacijos "StatusGroup" vadovaujantis partneris.

Per daug rizikinga. "Europos investicijos į dujotiekį siekia 5 milijardus dolerių. Be to, dar apie du buvo investuota į sausumos projekto komponentą. Siekdamas išimtinai Amerikos ekonominių interesų, niekas nenori prarasti tokių pinigų", — sakė Olegas Cheredničenka, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto ekonomikos teorijos docentas.

Rusija remiasi Europos partnerių politine valia ir ekonominio pagrįstumo supratimu — Maskva pabrėžė, kad projektas yra naudingas Vakarų šalims, nes padeda stiprinti jų energetinį saugumą. "Šioje įvykių raidoje istorija su "Allseas" neturėtų kartotis", — pabrėžia agentūros pašnekovas.

Nedraudiminis įvykis

Vašingtonas turi kitokią nuomonę. Jie ir toliau lenkia savo liniją, tikėdamiesi sukurti Europos suskystintų gamtinių dujų eksporto rinką. Valstybės departamentas ketina "panaudoti visas sankcijas, kad sustabdytų Rusijos dujotiekio statybą".

JAV Senatas rengia išplėstines sankcijas, kurios galėtų tapti gynybos biudžeto dalimi — valstybės apsaugos finansavimo įstatymu. "Tada apribojimai apims vamzdynų tiesimo laivų pardavimą, nuomą ar tiekimą dujotiekių statybai", — pažymi Artiomas Dejevas.

Sankcijos taip pat paveiks laivų draudimą. "Visų pirma — "Akademik Čerskij". Danija išdavė leidimą užbaigti statybas, laivas yra išbandomas, tačiau tada tikrai reikės draudimo — be to neįmanoma pradėti darbo Baltijos regione", — aiškina Artiomas Dejevas.

Rugsėjį tarptautinė P&I klubų grupė (IG P&I) paskelbė, kad nemokės draudimo Rusijos projekto dalyviams. "Vargu ar didžioji dauguma įmonių išdrįs pažeisti JAV sankcijas, tačiau gali būti ir kitų organizacijų, kurios rizikuos", — sakė šaltinis.

Danilas Marchijevas taip pat tiki drąsuoliais. "Įmonės pritraukia įvairių sričių specialistus, įskaitant analitikus, kurie sugeba įvertinti "Nord Stream-2" draudimo riziką. Jie turi savo finansinį interesą, nes į projektą investuota daug lėšų", — sako teisininkas.

Be to, nereikia pamiršti apie Senojo pasaulio lyderių poziciją, kuri nesutampa su amerikietiška. "Anksčiau 24 ES valstybės Vašingtone protestavo prieš naujas sankcijas Rusijos dujotiekiui", — prisimena Tamara Safonova, Rusijos aukštosios įmonių valdymo mokyklos (RANEPA) Tarptautinės prekybos katedros docentė.

Vokietija ypač domisi projektu. Pagal investicijas Vokietijos įmonės nusileidžia tik Rusijos įmonėms. Užsienio reikalų ministras Heikas Masas tvirtai pareiškė, kad amerikiečių kritika dujotiekiui nieko nepakeis — projektas įgyvendinamas.

Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Lenkija nubaudė "Nord Stream-2" statančias bendroves
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"

(atnaujinta 13:59 2020.10.22)
Žvalgybos komiteto vadovas Adamas Schiffas anksčiau yra pareiškęs, kad kompromituojančios medžiagos apie Džo Baideną ir jo sūnų paskelbimas yra Rusijos valdžios bandymas surengti dezinformacijos kampaniją

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas išjuokė prielaidą, kad Rusija turėjo įtakos istorijai su kandidato į JAV prezidentus Džo Baideno sūnaus laiškais, sakydamas, kad Rusijos Federacija tikriausiai mano, jog amerikiečiai yra "trenkti", rašo RIA Novosti.

Žvalgybos komiteto vadovas Adamas Schiffas anksčiau yra pareiškęs, kad kompromituojančios medžiagos apie Džo Baideną ir jo sūnų paskelbimas yra Rusijos valdžios bandymas surengti dezinformacijos kampaniją. Tačiau po to tiek JAV nacionalinės žvalgybos vadovas Džonas Ratklifas, tiek FTB teigė, kad Baideno jaunesniojo elektroninio susirašinėjimo paskelbimas neturi nieko bendra su Rusija.

"Šis nešiojamas kompiuteris (kuriame buvo rasta korespondencija) jiems yra katastrofa ... Regis, jis pamiršo jį pasiimti. Kokio velnio? Ir po ti Schiffas sako Rusija, tai Rusija. Rusija, Rusija ... Jie tikriausiai galvoja kad esame "trenkti", — sakė Trampas, kalbėdamas mitinge Šiaurės Karolinoje.

Praėjusią savaitę "New York Post" paskelbė seriją medžiagos, pagrįstos korespondencija, neva rasta Hunterio Baideno nešiojamame kompiuteryje, kuris buvo rastas Delavero remonto dirbtuvėse. Dirbtuvių savininkas pasidarė kietojo disko kopiją, kuri buvo perduota buvusiam Niujorko merui ir asmeniniam JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatui Rudžiui Džulianiui. Vėliau Džulianis perdavė elektroninę medžiagą žiniasklaidai.

Laikraščio paskelbtame el. laiške, kurį tariamai Baidenui jaunesniajam atsiuntė Ukrainos energetikos bendrovės "Burisma" vadovo patarėjas Vadimas Požarskis, jis dėkoja už susitikimą su Baidenu vyresniuoju. Kitame laiške Požarskis prašo Bideno jaunesniojo pagalvoti, kaip jis galėtų "panaudoti savo įtaką" įmonei padėti. Šie atskleidimai prieštarauja Džo Bideno teiginiams, kad jis neturėjo nieko bendra su sūnaus darbu "Burismoje".

Buvo pranešta, kad FTB jau paėmė nešiojamąjį kompiuterį ir standųjį diską didžiojo prisiekusiųjų orderio pagrindu.

Hunteris Baidenas dirbo "Burisma" valdymo patarėju, uždirbdamas iki 50 000 USD per mėnesį. Trampo šalininkai įtaria, kad Baidenas jaunesnysis pasinaudojo savo tėvu lobistiniam darbui. Be to, jie įtaria Baideną vyresnįjį dėl spaudimo Ukrainos valdžiai atleisti "Burismos" bylą tyrusį generalinį prokurorą Viktorą Šokiną. Džo Baidenas visa tai neigia. Demokratai šią publikaciją pavadino Kremliaus kampanija.

JAV prezidento rinkimai numatomi lapkričio 3 dieną. Amerikiečiai gali išrinkti 46-ąjį šalies vadovą, jei respublikonų kandidatas Trampas nebus išrinktas antrai kadencijai.

Nacionaliniame suvažiavime Demokratų partija paskyrė kandidatu buvusį viceprezidentą ir senatorių Džo Baideną. Jei Baidenas taps prezidentu, jis nuo pat pirmos dienos taps seniausiu Amerikos lyderiu istorijoje.

Tegai:
Rusija, Džo Baidenas, Donaldas Trampas jaunesnysis
Dar šia tema
Baidenas grasina Rusijai pasekmėmis dėl "kišimosi" į JAV prezidento rinkimus
Trampas džiaugiasi puikia sveikata ir vėl puola Baideną
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju