Daugiabučiai, archyvinė nuotrauka

Seimas spręs dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti

21
(atnaujinta 09:32 2019.03.14)
Renovacija gyventojų sąskaitas už šildymą galėtų sumažinti trečdaliu

VILNIUS, kovo 14 — Sputnik. Šiandien Seimas apsispręs dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pakeitimų, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.

Pataisose numatyta galimybė daugiabučių namų gyventojams atskirai modernizuoti tik šilumos punktus ir tam gauti valstybės paramą. Siūloma, kad valstybė padengtų 30 proc. tokių investicijų.

"Patvirtinus įstatymo pataisas būtų uždegta žalia šviesa inžinerinei arba mažajai daugiabučių renovacijai. Tokiu atveju būtų sutvarkomos ir subalansuojamos daugiabučių namų šilumos inžinerines sistemos nešiltinant sienų", — teigia vienas iš šio įstatymo pakeitimo projekto iniciatorių, Seimo Energetikos ir darnios kaitos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Pasak Poderio, tokia renovacija gyventojų sąskaitas už šildymą galėtų sumažinti trečdaliu. Sutvarkius inžinerines sistemas, gyventojams pageidaujant, ateityje būtų galima pasinaudoti valstybės parama sienoms apšiltinti.

Šiuo metu valstybė remia tik kvartalinę ir kompleksinę renovaciją. Kompleksinė renovacija apima sienų ir stogo apšiltinimą, vėdinimo sistemos atnaujinimą, šiluminės sistemos renovaciją ir pan. Visgi gyventojai dažnai nesiryžta tokiai visaapimančiai renovacijai, juos atgraso nemaža kaina ir ilgas atsipirkimo laikotarpis.

Daugiabutis namas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Skaičiuojama, kad kompleksiškai renovuoti daugiabutį vidutiniškai kainuoja per 300 tūkst. eurų, tokia investicija gyventojams atsiperka per 20–25 metus. Tuo tarpu mažoji renovacija kainuoja 10 kartų pigiau ir atsiperka per 5–7 metus.

Pasak Poderio, mažoji renovacija, kaip ir kitos renovacijos formos, taip pat turėtų būti remiama valstybės. Tai įneštų daugiau socialinio teisingumo — didesniam gyventojų skaičiui atsirastų galimybė pasirinkti greitą ir efektyvią renovacijos formą, o valstybei tai kainuotų santykinai nedaug. Skaičiuojama, kad kasmet gyventojai sutaupytų per 8 mln. eurų šildymui, valstybės parama šilumos punktų modernizacijai siektų apie 31,5 mln. eurų.

"Tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Danija ar Olandija mažoji renovacija dėl sąlyginai mažos kainos, sutaupomos šilumos ir greito atsiperkamumo jau ilgą laiką yra skatinama valstybės", — sako Virgilijus Poderys.

Papildyta: Seimas priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2020 metų sausio 1 dienos sudaroma galimybė valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atskirai modernizuojamas tik gyvenamojo pastato šilumos punktas. Parama bus teikiama kompensuojant 30 proc. priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą modernizuojamas esamas neautomatizuotas ar įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas. Už naujas nuostatas vienbalsiai balsavo 99 Seimo nariai. 

21
Tegai:
renovacija
Dar šia tema
Vilniaus valdžia siekia nerenovuoti daugiabučių degiomis medžiogomis
Lietuvoje atnaujinama arti pusės tūkstančio daugiabučių
Nepriklausomybės gynėjams bus kompensuojamos daugiabučių atnaujinimo išlaidos
Beveik 30 sostinės daugiabučių kvartalų pateko į renovuotinų sąrašą