Krovininiai automobiliai, archyvinė nuotrauka

Naujieji reikalavimai vežėjams gali išstumti investicijas Lietuvos

88
(atnaujinta 12:07 2019.03.20)
Lėšos, kurios galėtų būti skirtos plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir atsinaujinimui, nutekėtų į valstybes, kuriose įmonės vykdytų pervežimus; filialų steigimas kitose valstybėse kartu atsilieptų ir surenkamiems mokesčiams

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Europos Sąjungos institucijos baigia parengti vadinamąjį mobilumo paketą — taisyklių rinkinį, kuris galiotų visų ES valstybių vežėjams, praneša Lietuvos bankas.

Jo tikslas — didinti saugumą keliuose, spręsti socialinius vežėjų klausimus, sudaryti vienodas galimybes konkurencijai, didinti šio sektoriaus veiklos efektyvumą ir mažinti transporto taršos poveikį aplinkai. Tačiau sparčiai augančiam ir daugiau nei dešimtadalį viso šalies BVP sukuriančiam Lietuvos transporto sektoriui ilguoju laikotarpiu naujosios taisyklės tam nepasirengus gali tapti finansine problema.

Vilkikai
© Sputnik / Виктор Толочко

Mobilumo paketu siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas. Pavyzdžiui, vilkikų vairuotojams turėtų būti užtikrintas reguliarus savaitinis poilsis ne sunkvežimio kabinoje. Antras darbuotojams sąlygas gerinantis reikalavimas — planuoti reisus taip, kad bent kas keturias savaites vairuotojams būtų užtikrinta galimybė grįžti namo. Trečias esminis klausimas — pačių pervežimų apribojimai.

Pervežimų vykdymo kitos šalies teritorijoje, tvarka nesikeičia — per septynias dienas galima bus atlikti tris krovinių gabenimo operacijas. Siekiant išvengti nesąžiningo elgesio, Europos Komisija siūlo taikyti penkių dienų atvėsimo laikotarpį, kurio metu ta pačia transporto priemone toje pačioje valstybėje tokie pervežimai bus ribojami.

Daugiau apribojimų nustatoma ir dėl maršruto tarp pirminio kelionės tikslo bei kilmės šalies. Šių taisyklių laikymąsi planuojama užtikrinti išmaniaisiais tachografais, kurie privalo būti įdiegti visuose vilkikuose iki 2024 metų.

Naujųjų reikalavimų įgyvendinimas gali išstumti investicijas iš Lietuvos. Pirmiausia, siekdamos ir toliau būti konkurencingos, dalis įmonių gali būti priverstos atidaryti filialus pagrindinėse veiklos šalyse. Tai leistų joms sutaupyti nemažai išteklių ir išvengti sunkvežimių grąžinimo į kilmės šalį, tačiau tokiu atveju Lietuva netektų dalies investicijų.

Lėšos, kurios galėtų būti skirtos plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir atsinaujinimui, nutekėtų į valstybes, kuriose įmonės vykdytų pervežimus. Filialų steigimas kitose valstybėse kartu atsilieptų ir surenkamiems mokesčiams. Jei dalis vairuotojų būtų įdarbinama užsienio valstybėje, mažėtų surenkamų mokesčių nuo darbo užmokesčio dydis.

Tokių pavyzdžių jau yra: didžiosios Lietuvos logistikos ir transporto įmonės, plėtodamos savo veiklą naujose rinkose, padalinius atidaro užsienyje, pavyzdžiui, šiek tiek arčiau Vakarų Europos esančioje Lenkijoje.

88
Tegai:
lėšos, mokesčiai
Dar šia tema
Vežėjai dėl prastovų Medininkuose kasdien praranda apie 100 tūkst eurų
Lietuvos vežėjai gaus daugiau nemokamų Baltarusiškų leidimų
Lietuvos vežėjai įsitvirtina Europoje
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba

Nufilmuotas konfliktas tarp veteranų ir policijos dėl Pergalės vėliavos Ukrainoje

(atnaujinta 15:24 2020.10.28)
Akcijos dalyviai bandė paaiškinti, kad laidojimo vieta, aplink kurią jie susirinko, nepatenka į dekomunizavimo įstatymo taikymo sritį

Kijeve policija neleido veteranams išskleisti Pergalės vėliavos per Ukrainos išlaisvinimo iš nacių įsibrovėlių dieną. Vaizdo įrašas paskelbtas "Ukraine.ru" "YouTube" kanale.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip veteranai ir visuomenė piktinasi policijos draudimu.

Akcijos dalyviai bandė paaiškinti, kad laidojimo vieta, aplink kurią jie susirinko, nepatenka į dekomunizavimo įstatymo taikymo sritį.

Teisėsaugininkai bandė išplėšti vėliavą, tačiau vėliau situacija buvo išspręsta ir vis dėlto buvo panaudota Pergalės vėliava.

1944 metų spalio 28 dieną Ukraina švenčia nacionalinę šventę, kai Darbininkų ir valstiečių raudonosios armijos kariai išvarė Vermachtą iš TSRS teritorijos.

Tegai:
policija, veteranai, Ukraina, pergalė