Elektros perdavimo linijas, archyvinė nuotrauka

Vyriausybei pateiktas įstatymas dėl sinchronizacijos su Europos tinklais

50
(atnaujinta 14:57 2019.03.21)
Sinchronizacijos projektui ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams siūloma suteikti ypatingos valstybinės svarbos projekto statusą

VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo bei susijusių įstatymų projektas, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

"Šie teisės aktai sudarys tinkamas sąlygas sėkmingai, sparčiai ir sklandžiai įgyvendinti strateginį valstybės tikslą — sujungti Lietuvos elektros sistemą su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 metų", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 metų.

Įstatymų pakeitimais siūloma sinchronizacijos projektui ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams suteikti ypatingos valstybinės svarbos projekto statusą.

Tai leis su sinchronizacija susijusiuose projektuose sparčiau vykdyti teritorijų planavimo procedūras, nustatyti servitutus bei operatyviai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Kompetentingos institucijos taip pat bus įpareigotos su sinchronizacija susijusiems projektams išduoti leidimus, suderinti projektus bei atlikti kitas procedūras per trumpesnį laiką.

Anksčiau sinchronizacijos pirmojo etapo projektams įgyvendinti buvo užsitikrintas finansavimas. Kovo 19 dieną Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sinchronizacijos su kontinentinės Europos projektų finansavimo sutartį — Europos Komisija Lietuvai, Latvijai ir Estijai šia sutartimi skiria 324 mln. eurų, iš kurių 125,2 mln. eurų atitenka Lietuvai.

2018 metų birželį buvo pasirašytas susitarimas tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkiją. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 metų.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį.

Anksčiau Kaliningrado energetikos inžinieriai paskelbė, kad yra pasirengę atlikti elektros energijos tinklų atjungimo nuo Baltijos šalių bandymus. Juos planuojama atlikti gegužės pabaigoje.

Baltijos šalys nustatys datą, kai bus atliktas bandomasis atjungimas nuo Rusijos energetikos sistemos, po to, kai bandymai bus atlikti Kaliningrado srityje.

50
Tegai:
sinchronizacija, vyriausybė, Europa
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (101)
Dar šia tema
Pritarta techniniam Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijui
Lietuva stiprina kontrolę elektros tinklų sinchronizacijos su KET klausimais
EK išreiškė poziciją dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su ES elektros tinklais
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai vidutinis mėnesinis atlyginimas augo visose Lietuvos apskrityse

(atnaujinta 07:58 2021.03.07)
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 269 eurai, didžiausią darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities darbuotojai

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus  padidėjo visose šalies apskrityse, labiausiai – 17,4 proc. – Tauragės apskrityje, praneša Statistikos departamentas.

Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu) augo nuo 10,2 iki 15,9 proc.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (13,2 proc.), Sostinės regione padidėjo 11 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 11,4 iki 17,9 proc.

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

Atlyginimų augimas praeitą ketvirtį

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, be individualiųjų įmonių, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1 674,7 euro ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc.

Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 405,9 euro ir per ketvirtį išaugo 5 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų pernai ketvirtąjį ketvirtį sudarė 268,8 euro ir beveik nepakito.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 3,6 proc. Telšių ir Utenos iki 6,4 proc. Kauno.

Didžiausią – 1 674,7 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 225,4 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse (nuo 3,2 iki 5,7 proc.).

Darbo užmokesčio padidėjimui įtakos turėjo padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams, mokslo darbuotojams taip pat išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

Tegai:
vidutinis atlyginimas, atlyginimas, Lietuva
Dar šia tema
"Achema" pakomentavo gandus apie streiką gamykloje Lietuvoje
Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
Vilnius

Paaiškėjo, kas turėjo įtakos Lietuvos BVP kritimui

(atnaujinta 15:51 2021.03.07)
Prekių ir paslaugų eksportas ir importas 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį pasikeitė nežymiai, pranešė Statistikos departamentas

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 12,8 mlrd. eurų. Apie tai pranešė Statistikos departamentas.

Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką buvo neigiamas ir sudarė –0,2 proc.

Ketvirtąjį metų ketvirtį pagal gamybos metodą didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų; meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonių rezultatai.

Šiuo laikotarpiu namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 0,4 proc., valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 0,3 proc. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 10,6 proc. Prekių ir paslaugų eksportas bei importas padidėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 2,3 proc.

Anksčiau Europos Komisija prognozavo, kad 2021 m. žiemą Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o 2022 m. — 3,1 proc.

Tegai:
BVP, Lietuva
Dar šia tema
Su Lietuva nejuokavo: į Rusiją perkrovimui pristatyta Baltarusijos benzino partija
Ekonomistas papasakojo, kaip krito privačių įmonių investicijos Lietuvoje
Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą
COVID-19 testas

Infekcinių ligų specialistas papasakojo, ar COVID-19 persirgę asmenys gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 07:46 2021.03.07)
Pasak eksperto, kai kurie asmenys, po klinikinio pasveikimo, kartu su oru išskiria virusą, tai gali trukti iki šešių mėnesių, tačiau šio viruso koncentracija yra daug mažesnė nei ligos laikotarpiu

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Persirgę COVID-19 liga asmenys dažniausiai negali užkrėsti kitų, tačiau daug kas priklauso nuo padermės patogeniškumo ir imuniteto, sakė RIA Novosti apklausti infekcinių ligų specialistai, pažymint, kad šis klausimas vis dar tiriamas.

"Ligos [COVID-19 — Sputnik] trukmė dažniausiai neviršija dviejų savaičių, tačiau, nepaisant to, pas kai kuriuos žmones, ypač turintys silpną imunitetą, tam tikras virusinis tipas. Tai yra, po klinikinio pasveikimo, jis kartu su oru išskiria virusą, tai gali trukti iki šešių mėnesių, tačiau šio viruso koncentracija yra daug mažesnė nei ligos laikotarpiu", — sakė RTDU universiteto Infekcinių ligų katedros docentas Sergejus Voznesenskis.

Jis pridūrė, kad žmonių, kurie ilgą laiką skleidžią koronavirusą, nėra daug.

"Mažos koncentracijos virusas nedažnai sukelia daug atvejų", — pridūrė Voznesenskis.

Savo ruožtu medicinos centro "Leader of Medicine" vyriausiasis gydytojas infekcinių ligų gydytojas Jevgenijus Timakovas teigė, kad išskiriamo viruso kiekis priklauso ir nuo koronavirusą patyrusio asmens užkrečiamumo laipsnio.

"Tai gali būti nepakankama infekcijai ir ji nėra perduodama toliau", — sakė Timakovas.

Timakovas pažymėjo, kad naujų COVID-19 padermių patogeniškumas bus tiriamas toliau, tačiau atsiradę potipiai greičiausiai nesukels masinės infekcijos.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje šiek tiek sumažėjo naujų COVID-19 atvejų skaičius
"Kad išsklaidyti abejones": Grybauskaitė parodė, kaip jai buvo suleistas skiepas
Klaipėdoje duris atvėrė naujas vakcinavimo centras