Elektros perdavimo linijas, archyvinė nuotrauka

Vyriausybei pateiktas įstatymas dėl sinchronizacijos su Europos tinklais

43
(atnaujinta 14:57 2019.03.21)
Sinchronizacijos projektui ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams siūloma suteikti ypatingos valstybinės svarbos projekto statusą

VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo bei susijusių įstatymų projektas, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

"Šie teisės aktai sudarys tinkamas sąlygas sėkmingai, sparčiai ir sklandžiai įgyvendinti strateginį valstybės tikslą — sujungti Lietuvos elektros sistemą su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 metų", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 metų.

Įstatymų pakeitimais siūloma sinchronizacijos projektui ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams suteikti ypatingos valstybinės svarbos projekto statusą.

Tai leis su sinchronizacija susijusiuose projektuose sparčiau vykdyti teritorijų planavimo procedūras, nustatyti servitutus bei operatyviai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Kompetentingos institucijos taip pat bus įpareigotos su sinchronizacija susijusiems projektams išduoti leidimus, suderinti projektus bei atlikti kitas procedūras per trumpesnį laiką.

Anksčiau sinchronizacijos pirmojo etapo projektams įgyvendinti buvo užsitikrintas finansavimas. Kovo 19 dieną Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sinchronizacijos su kontinentinės Europos projektų finansavimo sutartį — Europos Komisija Lietuvai, Latvijai ir Estijai šia sutartimi skiria 324 mln. eurų, iš kurių 125,2 mln. eurų atitenka Lietuvai.

2018 metų birželį buvo pasirašytas susitarimas tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkiją. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 metų.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį.

Anksčiau Kaliningrado energetikos inžinieriai paskelbė, kad yra pasirengę atlikti elektros energijos tinklų atjungimo nuo Baltijos šalių bandymus. Juos planuojama atlikti gegužės pabaigoje.

Baltijos šalys nustatys datą, kai bus atliktas bandomasis atjungimas nuo Rusijos energetikos sistemos, po to, kai bandymai bus atlikti Kaliningrado srityje.

43
Tegai:
sinchronizacija, vyriausybė, Europa
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (88)
Dar šia tema
Pritarta techniniam Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijui
Lietuva stiprina kontrolę elektros tinklų sinchronizacijos su KET klausimais
EK išreiškė poziciją dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su ES elektros tinklais
Finansų ministras Vilius Šapoka

Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus

Preliminariais duomenimis, gegužės mėnesį valstybės biudžetas gavo apie 30 proc. mažiau pajamų nei prognozuota ir apie 20 proc. mažiau nei praėjusių metų gegužę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Gegužę, nepaisant didelio neapibrėžtumo, matomi ekonomikos atsigavimo ženklai, antradienį per spaudos konferenciją pranešė finansų ministras Vilius Šapoka. 

"Skaičiai dar nedžiugina, tačiau tendencija yra teigiama ir tai yra tai, ko mums šiuo metu labiausiai reikia", — sakė ministras.

Dėl pandemijos, anot ministro, balandį mažmeninės prekybos apimtys smuko 17,5 proc., maitinimo įmonių apyvarta šių metų kovą smuko beveik perpus, o balandį beveik 70 proc. Pasak ministro, nors pramonės veikla Lietuvoje ekonomikos uždarymo priemonėmis nebuvo varžoma, tačiau ir ši ekonominė veikla kovą ir balandį pajuto antrinius karantino Lietuvoje efektus ir pandemijos sukeltą užsienio paklausos susitraukimą.

Darbo rinkoje jau matomi teigiami ženklai, situacija pradeda stabilizuotis. 

"Nuo balandžio pabaigos matomas registruoto nedarbo lygio augimo tempo lėtėjimas. Per paskutines keturias savaites — nuo balandžio 27 iki gegužės 24 dienos — įregistruota 12,3 tūkstančių laisvų darbo vietų, tai yra 60 procentų daugiau nei prieš tai buvusias keturias savaites. Taip pat daugėja ir darbo pasiūlymų", — kalbėjo ministras.

Pasak ministro, gerėja ir bendras ekonomikos dalyvių pasitikėjimas šalies ekonomika.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Bendras ekonomikos dalyvių — gamintojų, vartotojų ir investuotojų — pasitikėjimas Lietuvos ekonomika gegužę nežymiai, bet pagerėjo dviem procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo septyniais procentiniais punktais. Gamintojai optimistiškiau vertino produkcijos gamybos augimą ir eksporto perspektyvas", — teigė ministras.

Be to, ekonominių rodiklių vertinimas buvo geresnis ne tik pramonės, bet ir mažmeninės prekybos, ir statybos srityje. Tuo tarpu paslaugų sektoriaus nuotaikos vis dar išlieka niūrios. Pasak ministro, po ženklaus kritimo pasitikėjimo rodiklis gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo dar penkiais procentiniais punktais.

Kaip teigia Šapoka, gyventojų nuotaikos gerėja, nors vartotojų lūkesčių indeksas vis dar buvo blogesnis nei prieš metus. "Gyventojai buvo optimistiškesni dėl savo finansinės ateities perspektyvų", — sako jis.

Lietuvoje sušvelninus karantino sąlygas, pasak Šapokos, pandemijos neigiama įtaka ekonomikai labiausiai bus juntama per užsienio paklausos susitraukimą ir neapibrėžtumą.

"Aš tikrai pasitikiu Lietuvos verslo lankstumu ir kūrybiškumu, todėl, manau, kad greitai persiorientuosime ir atrasime naujų galimybių", — neabejoja ministras.

Biudžeto padėtis

Pasak Šapokos, valstybės biudžeto pajamos gegužės mėnesį, preliminariais duomenimis, buvo maždaug 30 proc. mažesnės nei prognozuota ir apie 20 proc. (kiek daugiau nei 150 mln. eurų) mažesnės nei 2019-ųjų gegužę.

"Situacija ir čia ima stabilizuotis, palyginimui, balandį buvo gauta daugiau nei 32 proc. mažiau nei prognozuota ir apie 30 proc. mažiau nei prieš metus", — sakė Šapoka.

Kaip teigia Šapoka, COVID-19 paveiktos įmonės ir toliau aktyviai naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimus — per gegužės mėnesį tokių įmonių nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinei išaugo apie 123 mln. eurų ir iš viso sudarė apie 435 mln. eurų. 

Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15,2 proc. (563,2 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 8,1 proc. (277,5 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Kaip papildomą ekonomikos gaivinimo instrumentą Šapoka įvardija ir naujus Europos Komisijos pasiūlymus dėl būsimos daugiametės finansinės perspektyvos.

"Siūloma, kad 1,1 trilijono euro naujojo laikotarpio ES biudžetą ekonomikos augimui ir stiprinimui papildytų 750 milijardų eurų", — sakė Šapoka.

Iš šių lėšų, anot ministro, Lietuvai siūloma skirti 6,3 mlrd. eurų: "Iš jų 3,9 milijardų eurų subsidijų forma ir 2,4 milijardų eurų paskolų forma".

Karantinas Lietuvoje įvestas nuo kovo 16 dienos ir pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia reguliariai švelnina jo sąlygas. Šalyje užsikrėtusių žmonių skaičius siekia 1682, tuo tarpu metu 1249 pacientai pasveiko, 71 žmogus mirė.

Tegai:
Vilius Šapoka
Dar šia tema
EK aptarė ES ekonomikos rėmimo priemones
Lietuvoje koronaviruso fone išaugo šešėlinės ekonomikos apimtys
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 30 mln. eurų
Išvyko nežadėdami sugrįžti: Lietuvai teko atsisveikinti su JAV tankais
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Minskas Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu

(atnaujinta 11:24 2020.06.02)
Vilnius neturi jokių reikšmingų argumentų prieš atominės elektrinės statybą, nes Baltarusija sėkmingai padarė viską, kad įrodytų visišką jos saugumą, įsitikinęs ekspertas Aleksejus Anpilogovas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Baltarusija iš pat pradžių išlaikė visus būtinus ir net neprivalomus bandymus, kad įrodytų visišką savo branduolinės energetikos objekto saugumą, interviu Sputnik Lietuva sakė branduolinės energetikos ekspertas, mokslinių tyrimų ir pilietinių iniciatyvų plėtros fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas.

"Europos Sąjunga nebebus kinkoma dvišaliam Lietuvos ir Baltarusijos tvarkymui, nes Baltarusijos AE atitiko visus — net ir savanoriškus — sertifikatus, kuriuos numatė savanoriškos sutartys ir susitarimai, visų pirma Europos Sąjungoje. <...> Lietuva dabar neturi ES paramos Baltarusijos atominės elektrinės atžvilgiu... Galbūt kai kurie "žaliųjų" partijų politikai iškels savo įprastą kovos su branduoline energija darbotvarkę, tačiau Europos Komisijos lygiu nematysime jokių realių veiksmų", — pažymėjo Anpilogovas.

Kalbant apie Jungtines Valstijas, jos politizuos klausimą su Baltarusijos atomine elektrine, nes santykiai su Baltarusija kaip su valstybe yra gana sudėtingi. Vašingtonas taip pat supranta, kad branduolinis objektas yra svarbus Baltarusijai norint sukurti stiprią ekonomiką, o tai nėra įtraukta į JAV planus ir stipri šalis joms nereikalinga.

"Neatmetu galimybės, kad JAV imsis kokių nors oficialių protestų, tam tikri momentai bus nukreipti per kontroliuojamas [organizacijas], bet, vėlgi, tai prie nieko konkretaus neprives, nes JAV bendravimas su tarptautinėmis organizacijomis išgyvena sunkius laikus", — priminė Anpilogovas.

Į Baltarusijos atominę elektrinę atgabentas branduolinis kuras skatina Lietuvą aktyviau siekti maksimalaus statomos jėgainės "saugumo" ir susitarimų su kaimynais, kad joje pagaminta elektra nebūtų perkama. Taip Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir Laikinosios veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės posėdyje teigė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

Anot viceministro, ES tikslas yra nuolat stebėti ir didinti spaudimą Minskui, kad būtų galima įgyvendinti streso testų rekomendacijas prieš pradedant objekto eksploataciją. Jis taip pat pridūrė, kad dvišalėmis derybomis su Baltarusija siekiama atidėti Baltarusijos AE paleidimą.

Be to, kaip pabrėžė Zananavičius, Lietuvai reikalinga Vašingtono parama.

Tegai:
Astravo AE, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Laikas reikalauti kompensacijos už BelAE
Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų
Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime
JAV tankai Abrams, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: JAV tankams išvykus Lietuvos, įtampos lygis sumažės

(atnaujinta 18:27 2020.06.02)
Taip pat Vašingtonas kaitina situaciją taip, kad Baltijos šalys gynybai leistų du procentus BVP, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Gera žinia ta, kad JAV kariuomenės pajėgos išvyksta iš Lietuvos, interviu Sputnik Lietuva sakė Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, Rusijos užsienio reikalų ministerijos MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

"Tai, kad jie išvyksta, yra labai gerai. Įtariu, kad karinės konfrontacijos lygis šioje Europos dalyje sumažės. Aš manau, kad tai yra galima amerikiečių reakcija į Maskvos pasiūlymą, kad Europoje nevykdytume didelio masto karinių pratybų kontaktinėje zonoje", — sakė jis.

Pasak Kozino, Vašingtonas bando išlaikyti aukštą karinių pajėgų buvimo ir įtampos lygį Baltijos šalyse.

"Amerikiečiai visą laiką kaitino ir kaitina situaciją šioje Baltijos jūros dalyje, iš dalies tam, kad visos Baltijos šalys — Lietuva, Latvija ir Estija — skirtų 2 procentus nuo BVP karinėms išlaidoms. Tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek Estija pasiektų šį lygį. Jie anksčiau nei numatyta grafike įvykdė NATO Briuselio viršūnių susitikimo sprendimą. Žinoma, aš manau, kad visų šių šalių piliečiai nėra labai patenkinti, kad tokia didžiulė pinigų suma išleidžiama visiškai neproduktyviems tikslams", — pridūrė ekspertas.

Kozinas pareiškė, kad užuot vedęs didelio masto pratybas ir eskalavęs situaciją, geriau kovoti su koronavirusu.

JAV kariuomenės pirmojo divizijos 9-ojo pulko mechanizuotasis 1-asis batalionas baigė rotaciją Lietuvoje ir išvyko iš respublikos. Amerikiečių kariai kartu su technika respublikoje buvo nuo praėjusio rudens. Per tą laiką jie surengė keletą bendrų pratybų.

Tegai:
tankai, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Išvyko nežadėdami sugrįžti: Lietuvai teko atsisveikinti su JAV tankais
Nausėda pažadėjo, kad gynybos išlaidų nesumažins net koronavirusas
Karo ekspertas: Lenkija rengia pratybas, kad ateityje neprarastų JAV pinigų