Euras, archyvinė nuotrauka

Finansų ministerija sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę

25
(atnaujinta 08:26 2019.03.22)
Tačiau finansų ministras akcentuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas yra vis dar spartesnis nei Europos Sąjungos vidurkis

VILNIUS, kovo 22 — Sputnik. Finansų ministerija sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Tačiau akcentuojama, kad mūsų šalies augimas yra vis dar spartesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o vidutinis darbo užmokestis per kelerius metus jau turėtų perkopti 1500 eurų "ant popieriaus".

Nors pastarieji metai Lietuvos ekonomikai buvo labai sėkmingi, sumaišties pasaulio ekonomikoje pakanka, todėl ministerija sumažino šalies augimo prognozę.

"Neturime prabangos būti nei optimistais, nei pesimistais. Siekiame prognozuoti realiausią situaciją, ir mūsų prognozės paprastai būna tiksliausios. Noriu patikinti, kad stengiamės neįlieti jausmų į savo prognozes — tam, kad jos būtų maksimaliai tikslios", — sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Tuo tarpu finansų viceministrė Miglė Tuskienė pažymėjo, kad dėl "Brexit" geopolitinės padėties ir Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimo Lietuvoje sulėtėjo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas.

Tuskienė taip pat pabrėžė, kad vidaus paklausa ir toliau bus esminis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau dėl mažėjančios išorės paklausos eksportuotojams reikės suklusti.

Anot jos, praėjusiais metais, nepaisant to, kad bendras eksporto augimas sulėtėjo, prekių eksportas augo į visas pagrindines rinkas, o sparčiausiai — į Jungtinę Karalystę (15,4 proc.), Lenkiją (8,5 proc.), Švediją (8,4 proc.).

Be "Brexito" įtakos, daugumoje ne euro zonos valstybių stiprės Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą mažinantis veiksnys — valiutų nuvertėjimas.

Finansų ministerija padidino darbo užmokesčio augimo prognozę iki 8 proc. Tai 0,5 procentinio punkto daugiau, nei buvo numatyta 2018 metų rudenį. Tuo tarpu 2020-2022 metais darbo užmokestis augs vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus.

Apskritai 2019-2022 metais numatoma geriausia pokriziniu laikotarpiu gyventojų finansinė padėtis — vidutinis mėnesinis darbo užmokestis "ant popieriaus" 2022 metais šalyje perkops 1500 eurų (atitikmuo iki reformos sudarytų 1180 eurų) ir palyginamosiomis sąlygomis bus 2 kartus didesnis nei prieškriziniu laikotarpiu.

25
Tegai:
Finansų ministerija, ekonomikos augimas, ekonomika
Dar šia tema
Paskelbta, kiek BVP pasikeitė praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį
"Atleiskite, pinigų nebus": ekspertas papasakojo apie Lietuvos riktą energetikoje
Ekonomistas paaiškino, kodėl lietuviai išleidžia automobiliams daugiau nei estai
Produktų kainos auga antrą mėnesį iš eilės
Europos Komisija nustatė, kad Lietuvos ekonomika sparčiai auga
Klaipėdos uostas

Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių Baltarusijos praradimas

(atnaujinta 17:59 2020.11.23)
Minsko vadovybėje turėtų įsivyrauti sveikas protas ir logika, kad respublika suaktyvintų bendradarbiavimą su Maskva, mano ekspertė Natalja Jeremina

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Jei Baltarusija persiorientuos krovinius į Rusiją, tai geriausiai parodys Lietuvai, kaip reikia elgtis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė, politikos mokslų daktarė Natalja Jeremina.

Baltarusija yra suinteresuota įvairinti importo ir eksporto tiekimą per Lietuvą ir Lenkiją, tačiau Minskas imsis "atitinkamų žingsnių", jei matys kaimynų nepatikimumą. Apie tai pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus.

Diplomatas pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija daro ne tik pareiškimus, bet ir imamasi veiksmų, susijusių su kišomuosi į šalies vidaus reikalus.

Tuo pat metu Makejus tvirtina, kad Minskas norėtų turėti patikimą tranzitą per šias šalis, tačiau dėl jų pozicijos bus imtasi "atitinkamų žingsnių". Jis pažymėjo, kad šiandien svarstomas konkretus Baltarusijos produktų tiekimo per Rusijos uostą priemonių įgyvendinimas.

Ekspertė Natalja Jeremina mano, kad Baltarusija zonduoja dirvą ir vietoj atviro dialogo naudoja grėsmių principą.

"Mes (Baltarusijos valdžia — Sputnik) dabar kol kas duodame tranzitą, mus domina tranzito srautai per šias šalis, tačiau mes galime pakeisti šiuos srautus į Rusiją. Tuo pačiu metu šie pareiškimai — tai žaidimas šiems žmonėms iš Lietuvos, ir, atitinkamai, jie gali būti orientuoti ir į Rusiją. Baltarusijos prezidentas sako, kad žiūrėkite, aš vis dar esu ant arklio, vis dar tęsiu derybas, toliau kontroliuoju situaciją, bent jau tokiu būdu galiu valdyti partnerius iš vakarų pusės ir iš rytų pusės",  — pasakė ekspertė.

Jeremina pabrėžia, kad Baltijos šalyse politiniai sprendimai turi pirmenybę prieš ekonominį pragmatizmą. Jos nuomone, kai kurie valdininkai yra pasirengę netgi sunaikinti savo ekonomiką, kad tik patenkintų savo politines ambicijas.

"Tai reiškia, kad [Baltarusija] pagerins savo ekonominės plėtros energetinį pagrindą, o Lietuva nebegali pasigirti energetine nepriklausomybe ir yra priversta pirkti elektrą. Čia kyla labai didelės problemos. Manau, kad taip, pirma, viskas pakibs. Antra, iš tikrųjų tik Lietuvai bus blogiau nuo visos šios situacijos. Tikiuosi, kad Baltarusijos vadovybėje įsivyraus sveikas protas ir logika, ir ji suaktyvins bendradarbiavimą su Rusija tame pačiame tranzite ir persiorientuos krovinius. Tai geriausiai parodys Lietuvai, kaip reikia elgtis" — pridūrė ji.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų Baltarusijos padėties fone po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Lukašenka.

Anksčiau Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka pareiškė, kad šiuo metu vyksta komercinis klausimo dėl krovinių perorientavimo iš Lietuvos į Rusijos uostus svarstymas.
Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, respublikos ekonomika smarkiai nukentės.

Tuo pat metu Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, kad prieš pradėti ką nors, Rusijai reikia garantijų, kad Minskas yra tikrai pasirengęs perorientuoti savo krovinių srautus.

Tegai:
krovinių vežimas, Rusija, Baltarusija, Lietuva
Vilnius

EBPO įvertino ekonominę situaciją Lietuvoje

(atnaujinta 20:19 2020.11.23)
Tai pirmoji ataskaita apie padėtį respublikoje po to, kai Lietuva tapo pilnateise organizacijos nare

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka dalyvavo dalyvavo nuotoliniu būdu vykusiame EBPO atliktos Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatyme. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaita parengta šaliai būnant pilnateise EBPO nare.

EBPO ataskaitoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei palanki verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu į respubliką daugiau žmonių atvyksta nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesis į Vilniaus pasisiekimus kovojant su COVID-19, kuris buvo vienas lengviausių Europoje dėl gerai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos, efektyvių krizių valdymo priemonių ir gana trumpo karantino. Tačiau susirgimų padidėjimas kelia nerimą ir kelia didelę riziką sveikatai ir ekonomikai.

"Vis dėlto gerovė yra netolygiai paskirstyta tarp žmonių ir vietovių. Papildomos reformos galėtų padėti pagerinti ligšiolinius pasiekimus. Tinkamos paramos teikimas tiems, kuriems labiausiai reikia, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir aukštos kokybės socialinės paslaugos, kartu gerinant integraciją į darbo rinką, padėtų sumažinti skurdą. Stipresnės vietinės ir regioninės institucijos, geresnis švietimas ir įgūdžiai, ypač kaimo teritorijose, ir lankstesnė būsto rinka galėtų padėti subalansuoti regioninį vystymąsi", — sakoma ataskaitoje.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Tuo metu, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Be to, ataskaitoje sakoma, kad paramos namų ūkiams ir verslui apimtis Lietuvoje siekė apie dešimt procentų BVP. Kad užtikrintų tvarų atsigavimą po pandemijos, ekspertai pataria keturis procentus BVP investuoti į švietimą, inovacijas, skaitmeninę transformaciją ir į kovos su klimato kaita priemones.

Šiais metais respublikos eksportas ir importas sumažės atitinkamai 4,7 ir 6,9 proc., o 2021 m. augs 3,7 ir 5,5 proc., rodo EBPO ataskaita.

Organizacijos duomenimis, vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje bus 1,2 proc., o kitais metais ji augs iki 1,5 proc. Nedarbo lygis bus atitinkamai 8,8 ir 8,1 procento.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda aptarė EBPO pranešimą su organizacijos generaliniu sekretoriumi Jose Gurria. Jo nuomone, tyrimas buvo pateiktas labai tinkamu metu, kai respublika išgyvena valdžių pasikeitimo procesą kovoja su pandemijos plitimu, ir tyrimo įžvalgos gali puikiai pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą.

Be to, Lietuvos vadovas pareiškė, jog nori matyti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą, kurioje būtų efektyviai kovojama su socialine atskirtimi, pajamų nelygybe, ydinga mokesčių sistema ir švietimo sistemos sunkumais.

"EBPO tyrimas patvirtina, kad Lietuvai būtina ekonominė ir socialinė pertvarka, pokyčius pradedant nuo švietimo sistemos. Dėmesys švietimui yra mano gerovės valstybės ašis, o jos įgyvendinimą pradėjau pasiūlęs Lygaus starto įstatymų paketą, užtikrinantį lygias galimybes ankstyvajame vaikų ugdyme", — pasakė Nausėda.

Tuo tarpu prezidentas pareiškė, kad visiškai sutinka su EBPO išvadomis, kad patikimų plėtros bankų ar strateginių fondų kūrimas yra naudingas ekonomikai.

Lietuva tapo oficialia EBPO nare 2018 metų vasarą. Vilniaus prisijungimo prie EBPO procesas truko trejus metus. Iš Baltijos šalių Lietuva prie organizacijos prisijungė paskutinė: Latvija tapo organizacijos nare 2016 m., Estija — 2010 m.

Tegai:
ekonomika, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Lietuva
Dar šia tema
Spalį Lietuvoje elektra pigo penkiais procentais
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Klaipėdos uostas pirmauja tarp Baltijos šalių uostų
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Ligoninė

Teks išgyventi: gydytojas perspėjo apie COVID-19 atvejų augimą Lietuvoje

(atnaujinta 07:22 2020.11.24)
Pasak Kasiulevičiaus, arba karantino poveikis yra nepakankamas, arba praėjo per mažai laiko jam įvertinti

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvai teks išgyventi situaciją, kai koronaviruso atvejų skaičius toliau augs, o vakcinos vis dar nebus, rašo Vilniaus universiteto profesorius, Santaros klinikų gydytojas Vytautas Kasiulevičius savo paskyroje Facebook

Pasak jo, karantino poveikis arba nepakankamas, arba praėjo per mažai laiko jo poveikiui įvertinti.

"Čia duomenų analitikai, epidemiologai išsamiai pakomentuos visą ateinančią savaitę ir rekomenduos tinkamiausius sprendimus — griežtinti ar dar laukti efekto", — pažymėjo jis.

Kasiulevičius taip pat priminė, kad skirtingai nuo pavasario, kai įvedus karantiną kasdieną oras šilo ir drėgmė augo, dabar vyksta priešingas procesas: oras patalpose sausėja, o už lango — šala.

"Jeigu priimsime tai, kad atvejų augimas tęsis ir toliau, vakcinos dar porą menesių nebus, o ribojimai nesuveiks taip, kaip planavome, teks išgyventi ir šią situaciją", — pabrėžė jis.

Pasak gydytojo, šiuo metu didžiausias spaudimas sveikatos priežiūros srityje. COVID-19 pandemija retina medikų gretas, mažina planines paslaugas, trūksta lovų COVID-19 pacientams.

"Kiekvienas mūsų šiomis dienomis turime pasikliauti savo sveika nuovoka ir padėti išgyventi pandemiją kuo daugiau žmonių, kurie šalia mūsų", — pasakė gydytojas.

Gydytojo patarimai

Kasiulevičius priminė keletą pagrindinių principų, kuriais vadovaujantis reikia elgtis koronaviruso pandemijos metu.

Visų pirma, tai yra dviejų metrų atstumo laikymasis ir kaukės dėvėjimas. Jis taip pat pažymėjo, kad FFP2 medicininės kaukės ir respiratoriai yra geresni nei namudinės kaukės ir šalikai.

Kasiulevičius taip pat pažymėjo, kad PSO strategija "testuoti, nustatyti, atsekti, izoliuoti" pasiteisina, todėl valstybė turi jos laikytis.

Pasak gydytojo, žmonės, gyvenantys su sergančiu asmeniu, nebūtinai užsikrės, jei izoliuos sergantį atskirame kambaryje, nuolat vėdins patalpas, dezinfekuos tualeto ir vonios patalpas bei valgys iš skirtingų indų, o su sergančiu gyvai bendraus kuo trumpiau ir naudodami medicinines kaukes arba FFP2 respiratorius.

Kasiulevičius taip pat papasakojo, kad kažkodėl Lietuvoje nėra populiarus pulsoksimetrai, nors tai yra labai paprastas stebėti organizmo būklę. Šis prietaisas padeda nustatyti deguonies prisotinimo kraujyje laipsnį.

"Tai puikus jūsų plaučių būklės įgarsintojas. Jeigu įsotinimas deguonimi nukrito žemiau 92 proc., jums reikia papildomo deguonies. Tokį deguonį galite gauti ligoninėje", — paaiškino gydytojas.

Kasiulevičius taip pat priminė, kad esant COVID-19, būtina ir toliau gydyti esamas lėtines ligas terapeuto skirtais vaistais.

"Ypač svarbūs kraujospūdį mažinantys, gliukozės kiekį kontroliuojantys ir kraują skystinantys vaistai. Juos būtina tęsti, nes COVID-19 atakuoja tas žmogaus vietas, kurios silpniausios", — pridūrė jis.

Kasiulevičius pabrėžė, kad atsidūrus ligoninėje reikia laikytis visų medicinos personalo nurodymų ir vartoti paskirtą gydymą.

"Jokio eksperimentinio gydymo niekas jums nežinant nepaskirs. Jeigu jūsų būklė negerės jums iš tiesų gali pasiūlyti dar visuotiniai nepatvirtintą, bet jau nemažai mokslo ištyrinėtą gydymą. Bet tokiu atveju jūs gausite pasiūlymą raštu ir galite su tuo sutikti arba ne, atidžiai įvertindami galimas alternatyvas", — paaiškino jis.

Be to, gydytojas priminė privalomą izoliaciją nuo vyresnio amžiaus šeimos narių ir žmonių, sergančių padidėjusiu kraujospūdžiu, diabetu ar kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis, užsikrėtimo koronavirusu atveju.

Pastaruoju metu Lietuvoje labai padidėjo sergamumas koronavirusu. Karantinas galioja nuo lapkričio 7 dienos. Valdžia ketina jį pratęsti mažiausiai trims savaitėms.

Respublikoje patvirtinta daugiau nei 48 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė beveik 400 pacientų.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje