Euras, archyvinė nuotrauka

Finansų ministerija sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę

24
(atnaujinta 08:26 2019.03.22)
Tačiau finansų ministras akcentuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas yra vis dar spartesnis nei Europos Sąjungos vidurkis

VILNIUS, kovo 22 — Sputnik. Finansų ministerija sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Tačiau akcentuojama, kad mūsų šalies augimas yra vis dar spartesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o vidutinis darbo užmokestis per kelerius metus jau turėtų perkopti 1500 eurų "ant popieriaus".

Nors pastarieji metai Lietuvos ekonomikai buvo labai sėkmingi, sumaišties pasaulio ekonomikoje pakanka, todėl ministerija sumažino šalies augimo prognozę.

"Neturime prabangos būti nei optimistais, nei pesimistais. Siekiame prognozuoti realiausią situaciją, ir mūsų prognozės paprastai būna tiksliausios. Noriu patikinti, kad stengiamės neįlieti jausmų į savo prognozes — tam, kad jos būtų maksimaliai tikslios", — sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Tuo tarpu finansų viceministrė Miglė Tuskienė pažymėjo, kad dėl "Brexit" geopolitinės padėties ir Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimo Lietuvoje sulėtėjo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas.

Tuskienė taip pat pabrėžė, kad vidaus paklausa ir toliau bus esminis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau dėl mažėjančios išorės paklausos eksportuotojams reikės suklusti.

Anot jos, praėjusiais metais, nepaisant to, kad bendras eksporto augimas sulėtėjo, prekių eksportas augo į visas pagrindines rinkas, o sparčiausiai — į Jungtinę Karalystę (15,4 proc.), Lenkiją (8,5 proc.), Švediją (8,4 proc.).

Be "Brexito" įtakos, daugumoje ne euro zonos valstybių stiprės Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą mažinantis veiksnys — valiutų nuvertėjimas.

Finansų ministerija padidino darbo užmokesčio augimo prognozę iki 8 proc. Tai 0,5 procentinio punkto daugiau, nei buvo numatyta 2018 metų rudenį. Tuo tarpu 2020-2022 metais darbo užmokestis augs vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus.

Apskritai 2019-2022 metais numatoma geriausia pokriziniu laikotarpiu gyventojų finansinė padėtis — vidutinis mėnesinis darbo užmokestis "ant popieriaus" 2022 metais šalyje perkops 1500 eurų (atitikmuo iki reformos sudarytų 1180 eurų) ir palyginamosiomis sąlygomis bus 2 kartus didesnis nei prieškriziniu laikotarpiu.

24
Tegai:
Finansų ministerija, ekonomikos augimas, ekonomika
Dar šia tema
Paskelbta, kiek BVP pasikeitė praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį
"Atleiskite, pinigų nebus": ekspertas papasakojo apie Lietuvos riktą energetikoje
Ekonomistas paaiškino, kodėl lietuviai išleidžia automobiliams daugiau nei estai
Produktų kainos auga antrą mėnesį iš eilės
Europos Komisija nustatė, kad Lietuvos ekonomika sparčiai auga
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 19:27 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda – Grobinė ir Jurbarkas - Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai-Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai. Šios  linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios
Keliai, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija baigia skirstyti 150 mln. eurų keliams

(atnaujinta 22:44 2020.07.02)
Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Susisiekimo ministerija praneša, kad baigia skirstyti papildomai Vyriausybės skirtus 150 mln. eurų Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Vyriausybei skyrus papildomas lėšas šalies kelių remontui sulaukta savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymų konkretiems kelių objektams finansuoti maždaug už 350 mln. eurų. Šiuos prašymus vertino specialioji komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovų.

Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič, Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių. 

Už bendrą 113 889,7 tūkst. eurų sumą iki 2020 metų lapkričio 30 dienos planuojama suremontuoti 484 vietinės reikšmės kelių objektų. 

Į kelių infrastruktūros darbus įtraukti paprasti remonto darbai, žvyrkelių asfaltavimas, saugumo priemonių įrengimas, kelių vedančių į lankytinas vietoves ar darbo vietoves remontas, bei pasienio kelių taisymas.

Dar šia tema
Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę
Pienas

Sprogusis mišinys: produktai, kurių negalima vartoti su pienu

(atnaujinta 19:22 2020.07.03)
Įdomu, kad produktų deriniai, kurie gali pakenkti žmogaus organizmui, yra žinomi visiems nuo vaikystės

Šiandien beveik nėra tokio produkto, kuris keltų tiek klausimų, kiek pienas. Garsūs dietologai seniai susiskirstė į dvi stovyklas: vieni tvirtina, kad su amžiumi mažėja žmogaus organizmo gebėjimas įsisavinti laktozę, kiti tvirtina, kad pienas, kuriame gausu baltymų, yra nepakeičiamas produktas mitybos racione, o augalinės kilmės produktų pasirinkimas — pagrindinė šiuolaikinių žmonių klaida .

Nepaisant nuomonių nesutarimo, abi pusės sutaria, kad yra tam tikrų maisto produktų sąrašas, kurių nereikėtų maišyti su pienu, jei norite išsaugoti savo sveikatą ir sėkmingai užbaigti savo dietą. Įdomu tai, kad į šią kategoriją įeina kombinacijos, pažįstami visiems nuo vaikystės.

"Sprogusio mišinio" įprastų rūšių sąrašas

  • Pienas ir kava. Šis derinys galima pavadinti sąlyginiu trigeriu, nors specialistai teigia, kad veikiant baltymams kofeino poveikis neutralizuojamas. Paprasčiau tariant, jei norite įgauti žvalumo kavos puodeliu, geriau nepilti į ją pieno, kitaip rizikuojate sulaukti priešingo mieguistumo efekto.
    Бариста делает кофе в кафе
    © Depositphotos / AllaSerebrina
    Kava su pienu
  • Pienas ir žalioji arbata. Ta pati istorija yra su garsiausiu antioksidantu, kurio poveikis smarkiai sumažėja veikiant pienui. Dar vienas tokio "mišinio" trūkumas —gėrimo gebėjimo išplėsti kraujagysles sumažėjimas.
  • Pienas ir jūros gėrybės. Makaronų pasta su grietininiu padažu ir jūros gėrybės ar žuvys yra dar vienas mėgstamas gurmanų derinys, kuris gali sukelti diskomfortą virškinamajame trakte. Problema ta, kad kai du baltymai susiduria, organizmas yra per daug prisotintas baltymų ir gali tiesiog nesugebėti susidoroti su tokiu krūviu.
    Молочные и морепродукты
    © Depositphotos / belchonock
    Pienas ir jūros gėrybės
  • Pienas ir kiaušiniai. Dar vienas netikėtas "baltymų smūgio" variantas — pienas kiaušinių ir sūrio kompanijoje. Štai kodėl ekspertai primygtinai rekomenduoja ruošti omletą nepridedant pieno arba net pakeisti jį virtais kiaušiniais.
  • Pienas ir vaisiai. Vaisius reikia valgyti atskirai nuo pagrindinių valgio priėmimų, nes jie sunkiai 5sisavinami kartu su bet kokiu maistu. O pieniniai desertai su vaisiais po pietų — smūgis kasai, sukeliantis rėmenį ir diskomfortą.
    Клубника с молоком
    Pienas ir braškės
  • Pienas ir daržovės. Daržoves taip pat galima pavadinti ne pačia geriausia kompanija pieno produktams. Agurkai, pomidorai, cukinijos, morkos — visi jie gerai dera su mėsos gaminiais, tačiau su pienu nedraugauja.
Tegai:
sveika mityba, pienas
Temos:
Medicina ir sveikata