JAV Kongreso rūmai, archyvinė nuotrauka

JAV Kongresas priėmė projektą prieš Rusijos energijos tiekimą į Europą

89
(atnaujinta 08:11 2019.03.26)
Įstatymo projekto tikslas — sumažinti regiono šalių priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo, didinti konkurenciją rinkoje, skatinti JAV įmones investuoti į energetikos infrastruktūrą Europoje, didinti energijos ir technologijų eksportą iš JAV

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Remiantis balsavimo rezultatais, JAV Atstovų Rūmai priėmė įstatymo projektą, skirtą kovoti su Rusijos energijos tiekimu į Europą, rašo RIA Novosti.

Šis įstatymo projektas pavadintas "Prioritetinės pastangos stiprinti JAV įstaigų bendradarbiavimą siekiant įtikinti Vidurio ir Rytų Europos šalis įvairinti energijos šaltinius ir tiekimo maršrutus, stiprinti Europos energetinį saugumą ir padėti JAV pasiekti pasaulinius energijos tiekimo saugumo tikslus dėl Europos energetinio saugumo ir įvairinimo". 

Už šį projektą balsavo 391 deputatas, 24 — prieš.

Įstatymo projekto tikslas — sumažinti regiono šalių priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo, didinti konkurenciją rinkoje, skatinti JAV įmones investuoti į energetikos infrastruktūrą Europoje, didinti energijos ir technologijų eksportą iš JAV.

Pagal įstatymo projektą, tai turėtų būti Amerikos užsienio politikos tikslas, kuris būtų remiamas atitinkamų diplomatinių atstovybių pastangomis. Be to, Jungtinėms Valstijoms teikiama tiesioginė parama vamzdynų statybai, kuri turėtų padėti įgyvendinti šį tikslą.

Kad būtų priimtas įstatymas, įstatymo projektą turi patvirtinti Senatas ir pasirašyti JAV prezidentas.

Rusijos Tarptautinio humanitarinių ir politinių studijų instituto ekspertas Vladimiras Bruteras interviu RT sakė, kad Jungtinės Valstijos remia laisvą prekybą ir verslą tik tada, kai jos netrukdo politikai. Pasak jo, Vašingtonas ir toliau priešinasi Rusijos planams didinti dujų eksportą į Europą.

"Pirmiausia, jie nori įtikinti Vokietijos politinį elitą, kad bendradarbiavimo su Rusija plėtra trukdys normaliems Vokietijos ir JAV santykiams. Visa tai tęsis tol, kol europiečiai nepradės priešintis amerikiečiams", — sakė jis.

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva, Ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos Vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas pabrėžė, kad neegzistuoja jokios Europos priklausomybės nuo Rusijos dujų tiekimo atžvilgiu. Pasak jo, bendra Rusijos mėlynojo kuro dalis Europos rinkoje nepadidės net ir paleidus "Nord Stream 2" projektą.

Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
© Sputnik /
Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
89
Tegai:
energetika, JAV, projektas, įstatymas
Dar šia tema
Energetikos ministras: JAV didina Baltijos regiono energetinį saugumą
JAV ketina Rusiją patraukti atsakomybėn, pareiškė Energetikos ministerija
JAV domisi Vidurio ir Rytų Europos energetikos projektais
Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Analitikas: Europos Sąjunga siekia Baltijos šalių pramonės likvidavimo

(atnaujinta 19:04 2020.07.14)
Už "žaliosios energetikos" šiuo metu slypi Rytų Europos pramonės potencialo sunaikinimo planas, mano "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Europos Komisija (EK) rudenį ketina pateikti šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad įsipareigojimas dėl spartesnio taršos mažinimo Lietuvai gali būti per didelis iššūkis, praneša RuBaltic.ru su nuoroda į "Baltic Course".

Ši EK programa buvo planuojama jau seniai ir buvo vykdoma etapais, primena "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas. Pasak jo, už "žaliosios energetikos" slypi ketinimas sumažinti Rytų Europos pramonės potencialą.

"Tas pats procesas vyksta beveik 30 metų nuo 1990-ųjų. Jis susideda iš pramonės įmonių ir Rytų Europos pramonės potencialo išardymo, siekiant išplėsti gamybą Vakarų Europos šalyse. Iš esmės tai yra ilgalaikė Rytų Europos, buvusios socialistinės stovyklos, pramonės įmonių likvidavimo programa", — interviu Sputnik Lietuva sakė Lukašovas.

Jo manymu, labai lengva įgyvendinti planus pagal "žaliosios energetikos" programą, tereikia pašalinti pramonę, nes ji yra pagrindinė tų išteklių, skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido išmetimą, vartotoja.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

"Manau, kad viskas vyksta nuosekliai ir bus pasiekta galutinai panaikinus pramonę Rytų Europos šalyse, įskaitant Baltijos šalis", — padarė išvadą analitikas.

Europos Komisija rudenį ketina įvertinti siūlymus CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų sumažinti ne 30 proc., kaip yra numatyta dabar, o 50–55 procentais.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų, palyginti su 2005 metais, sumažinti 9 procentais.

Gegužės statistiniais duomenimis, Lietuva buvo tarp tų ES šalių, kuriose 2019 metais padidėjo anglies dioksido (CO2) išmetimo lygis.

Lietuva bando sumažinti CO2 išmetimą. Nuo šių metų balandžio 1 dienos įsigaliojo transporto priemonių registravimo mokesčio įstatymo pataisos. Pagal pataisas apmokestinimo objektas bus M1 ir N1 klasių transporto priemonių (lengvųjų automobilių ir autobusų), išskyrus istorines motorines transporto priemones, kurias įregistravo savininkas, angliavandenilių išmetimas (CO2).

Mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio tipo ir jo išmetamo anglies dioksido (CO2), jei šis skaičius viršija 130 gramų CO2 vienam kilometrui.

Tegai:
ES, Baltijos šalys, pramonė
Dar šia tema
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
"Gazprom" įvardijo neginčijamą Rusijos dujų pranašumą prieš JAV SGD
Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus
Dujų kompresorių stotis, archyvinė nuoytauka

Kritusios pasaulinės dujų kainos augino dujų srautus į Baltijos šalis

(atnaujinta 18:35 2020.07.14)
Šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 15,3 TWh gamtinių dujų, arba beveik 10 proc. daugiau nei pernai

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Nusistovėjus ypač žemoms dujų kainoms pasaulio rinkose, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" pastarąjį pusmetį jų transportavo daug daugiau jungtimi į Latviją, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai. 

Šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 15,3 teravatvalandžų (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų transportavimo į Kaliningrado sritį. Tai beveik 10 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai į Lietuvą buvo transportuota 14 TWh gamtinių dujų. 

Dujotiekių jungtimi Latvijos kryptimi buvo transportuota 2,5 TWh gamtinių dujų, tai yra dvigubai daugiau, palyginti su 2019 metų I pusmečiu, kai šia kryptimi buvo transportuota 1,2 TWh dujų.

Lietuvoje augo elektros gamybos apimtys 

Nors pirmąjį metų ketvirtį dėl šiltos žiemos dujų suvartojimas Lietuvoje buvo sumenkęs, pusmečio duomenys rodo, kad per šešis mėnesius dujų šalyje buvo suvartota tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu — 12,6 TWh. 

Suvartojimą Lietuvoje ženkliai didino elektros energiją pastarąjį laiką intensyviai generuojantys "Ignitis gamybos" įrenginiai. Didesnį nei įprasta dujų kaip elektros gamybos šaltinio panaudojimą lėmė itin žemos dujų kainos bei palanki situacija elektros rinkoje. 

"Iš itin konkurencingų dujų pastaruoju metu gaminama elektros energija kompensavo mažesnes šiltų žiemos mėnesių dujų transportavimo apimtis. Kritusi dujų sandorių kaina skatina ne tik didesnį dujų vartojimą, bet ir veikia kaip paskata aktyviai talpinti dujas į Inčukalnio dujų saugyklą Latvijoje. Saugyklos paklausa šiemet gerokai viršija jos techninius pajėgumus", — sako "Amber Grid" vadovas Nemunas Biknius. 

Per praėjusį pusmetį iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams buvo patiekta 72 proc. viso dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 28 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik du kartus, tai yra 85 proc. didesnis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

2019 metų I pusmetį  iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams buvo patiekta 43 proc. viso dujų kiekio, o vamzdynais — 57 proc.

Dujų transportavimas iš Baltarusijos per Lietuvą į Kaliningrado sritį per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 12,4 TWh ir buvo 8 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą buvo perduota 13,5 TWh gamtinių dujų. 

Dujos į Lietuvą tiekiamos per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą ir iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. 

2022 metais pradėjus veikti dujotiekių jungčiai tarp Lenkijos ir Lietuvos, bus sukurtas dar vienas alternatyvus dujų tiekimo šaltinis, užtikrinsiantis dujų tiekimą iš įvairių dujų šaltinių per Lenkiją į Lietuvą, kitas Baltijos šalis ir Suomiją. 

Tegai:
dujos, kainos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Premjeras pažadėjo, kad nuo liepos pigs elektra ir dujos
Ekspertas: Lietuvoje vienos rusiškos dujos pakeičia kitas rusiškas dujas
Įvardytos šalys, kurių gyventojams dujos prieinamiausios
Koronaviruso testas

SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių Uzbekistano

(atnaujinta 08:11 2020.07.15)
Pabrėžiama, kad visi koronavirusu užsikrėtę asmenys liepos pradžioje atvyko įsidarbinti tarptautinius pervežimus vykdančioje įmonėje

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Vienoje Kauno transporto įmonėje antradienį registravus koronaviruso protrūkį, nustatyta apie 18 koronaviruso infekcija užsikrėtusių žmonių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pažymima, kad visi minėti žmonės atvyko iš Uzbekistano. Apie du užsikrėtusius asmenis buvo pranešta prieš porą dienų.

Pabrėžiama, kad visi koronavirusu užsikrėtę asmenys liepos pradžioje atvyko įsidarbinti tarptautinius pervežimus vykdančioje įmonėje.

Šiuo metu visi užsikrėtę koronavirusu yra izoliuoti.

Pranešama, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai aiškinasi, ar užsikrėtę žmonės turėjo kontaktą su kitais žmonėmis.

Taip pat atliekami kiti būtini veiksmai ligos protrūkiui valdyti.

Antradienio ryto duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1875. Iš jų 1571 pasveiko, 79 pacientai mirė. Dabar šalyje yra paskelbta ekstremalioji padėtis.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministras sakė, kad antroji koronaviruso banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį. Anot jo, sveikatos apsaugos sistema jau pradėjo ruoštis antrajam protrūkiui, tačiau kol kas padėtis stabili.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 12,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 570 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Uzbekistanas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva padės JAV įveikti koronavirusą
Nufilmuotas antrojo vakcinos nuo COVID-19 komponento testavimas Rusijoje