Klaipėdos SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Rusijos dujos pigesnės: Lietuvos mokesčių mokėtojai pavargo nuo SGD terminalo

183
(atnaujinta 09:50 2019.04.02)
Anksčiau didžiausia cheminių trąšų gamykla "Achema" atsisakė imtis ilgalaikių įsipareigojimų įsigyti iki vieno milijardo kubinių metrų SGD per metus iš Klaipėdos terminalo

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Didžiausia Lietuvos cheminių trąšų gamykla "Achema" pasiūlė pakeisti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą mažesniu terminalu. Tokiu būdu, valdyba leidžia Lietuvos valdžiai suprasti, kad ji nėra suinteresuota brangiomis SGD, o nori pirkti pigias Rusijos dujas, rašo "RuBaltic.ru" portalo autorius Aleksandras Nosovičius.

Anksčiau "Achema" atsisakė pirkti iki vieno milijardo kubinių SGD per metus iš Klaipėdos terminalo. Tokį pasiūlymą pateikė Lietuvos energetikos ministerija.

"Kai didėja gamtinių dujų pasiūla kasmet <...>, kaina gamtinių dujų krenta, pasiūla didžiulė ir prisirišti prie tokio įsipareigojimo ilgesniam laiko tarpui, tuo labiau, reikia palaukti 2024 m., ar terminalas bus išpirktas, ar mažesnės apimties terminalas bus nupirktas", — po susitikimo su energetikos ministru žurnalistams "Achemos grupės" sakė akcininkė ir valdybos pirmininkė Lidija Lubienė.

Be to, praėjusiais metais bendrovė jau prieštaravo dujų pirkimui iš Klaipėdos terminalo. Tuo metu "Achema" pripažino, jog nepriimtina tai, kad Energetikos ministerija sudarė ilgalaikę sutartį dėl dujų pirkimo, siekdama sumažinti įsipareigojimus dėl SGD terminalo priežiūros, nes, valdybos nuomone, šis įpareigojimas neturėtų būti primetamas vienai įmonei.

Be to, "Achemai" teko dirbti ne pilnu pajėgumu ir ieškoti klientų naujose rinkose, nes bendrovė turėjo sumokėti už Klaipėdos terminalo priežiūrą, net tuo atveju, jei jis nebuvo naudojamas, ir dėl to bendrovė patyrė nuostolių.

Autorius primena, kad dėl Vilniaus noro gauti "energetinę nepriklausomybę" gamyklos darbuotojams teko išeiti nemokamų atostogų, uždaryti dalį cechų, o tai nulėmė gamybos linijų sustabdymą. Tuo tarpu "Achema" neturėjo tokių problemų, kai bendrovė įsigydavo dujas iš Rusijos.

Tokios didelės įmonės bankrotas gali tapti žlugimu visai Lietuvai, rašo autorius, nes šalis praras vieną iš didžiausių mokesčių mokėtojų, o penki tūkstančiai žmonių gali likti be darbo. Tačiau valstybės vadovybė, nepaisant nepelningumo, ir toliau palaiko SGD terminalo įvaizdžio projektą.

Lietuvos energetikos politika – iš pradžių darome, po to galvojame >>

Keturi iš penkių Klaipėdos terminalo pajėgumų neveiksmingi, nes nėra galimybės juos įkrauti — kaimyninės šalys atsisako pirkti brangias SGD. Be to, Latvija ir Estija nepanoro remti projekto, kad jis gautų regioninį statusą ir Briuselio finansinę paramą. Negana to, tos šalys susitarė su Suomija sukurti bendrą energetikos rinką, tačiau be Lietuvos.

RuBaltic.ru su ironija pažymi, kad vienintelė Vilniaus viltis, kuri "taip pat yra gana neaiški", tai Jungtinės Valstijos. Lietuva išreiškė norą ateityje tapti Amerikos SGD operatoriumi Baltijos jūros regione, tačiau Lenkija, turinti savo terminalą Svinoujscie, išreiškia tą patį norą.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva pastatė savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, teigdama, kad tai leis šaliai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio". Kasmet "Klaipėdos nafta" moka 60 milijonų eurų už SGD laivos-saugyklos nuomą iš Norvegijos, tačiau pernai vasarą Lietuvos valdžia priėmė sprendimą jį išpirkti.

Lietuva tikėjosi gauti terminalui regioninį statusą ir finansinę paramą iš ES, tačiau Ryga ir Talinas atsisakė paremti projektą.

SGD daugiausia importuojamos į Lietuvą iš JAV ir Norvegijos. Kai kurie ekspertai mano, kad JAV dujos kainuoja šaliai daugiau nei Rusijos kuras, tačiau Lietuvos valdžia neatskleidžia kainos, už kurią ji perka SGD, teigdama, kad išlaidos apsimoka.

183
Tegai:
dujos, Achema, SGD terminalas
Dar šia tema
Ekspertas paaiškino, kodėl neegzistuoja Amerikos SGD
Lietuva sumažino SGD pirkimus, nors Klaipėdoje plūduriuoja terminalas
Lietuvos valdžia nusprendė sumažinti išlaidas SGD terminalo išlaikymui
SGD-charakiris: Lietuva išnaudoja verslininkus
Lietuvos geležinkeliai traukinys

Lietuvos įmonė žengia į Lenkijos geležinkelių rinką

(atnaujinta 12:50 2020.07.08)
Bendrovė taip pat artimiausiu metu sieks strateginės partnerystės su Lenkijos rinkos vežėjais vystant krovinių maršrutus tarp Lenkijos ir Lietuvos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" (LTG) krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" pradeda plėtrą į Vakarus. Apie tai pranešė LTG spaudos tarnyba.

Bendrovė įsteigė antrinę įmonę "LTG Cargo Polska", kuri plėtos krovinių vežimo geležinkeliais veiklą Lenkijoje. Tikimasi, kad tai padidins krovinių vežimo geležinkeliu patrauklumą, sustiprins logistikos tiekimo grandines ir pagerins didelių krovinių mobilumą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Tai taip pat leis diversifikuoti "LTG Cargo" veiklos rizikas, didinti krovinių srautą ir pasiekti strategijoje užsibrėžtą tikslą — 65–70 mln. tonų krovinių per metus.

"Per pastaruosius metus įvykdyti pokyčiai sustiprino ir paruošė mus naujam veiklos etapui. Ir, nors geležinkelių krovinių vežimo verslai visoje Europoje išgyvena sukrėtimą, esamą laikotarpį vertiname kaip atvirą galimybių langą aktyviai plėtrai. Tai leis mums dar labiau diversifikuoti savo krovinių srautą, mažinti priklausomybę nuo tradicinių krovinių rūšių, kurių paklausa per artimiausią dešimtmetį pamažu trauksis. Be abejo, ilguoju laikotarpiu tikslas tapti tarptautiniu krovinių vežėju, siūlančiu greitą, patikimą ir konkurencingą krovinių judėjimą, o svarbiausia – drąsius sprendimus klientams", — sakė "LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

"LTG Cargo Polska" artimiausiu metu sieks strateginės partnerystės su Lenkijos rinkos vežėjais vystant krovinių maršrutus tarp Lenkijos ir Lietuvos. Šiuo metu vyksta "LTG Cargo" ir didžiausios krovinių gabenimo geležinkeliais įmonių Lenkijoje "PKP Cargo"  derybos dėl bendros įmonės steigimo. Planuojama, jog bendra įmonė užsiims intermodaliniais krovinių pervežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos.

LTG duomenimis, bendrovė veiklą Lenkijoje planuoja pradėti reguliariu krovinių pervežimo reisu tarp Mockavos iki Balstogės.

Dar šia tema
Parduota daugiau nei tūkstantis bilietų į traukinius, vykstančius į Kaliningradą
"Rusijos geležinkeliai" atnaujino reisus į Kaliningradą po beveik trijų mėnesių pertraukos
Lietuvoje pradės kursuoti "Pajūrio ekspresas" į populiariausius šalies kurortus
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas

(atnaujinta 11:25 2020.07.08)
Pranešama, kad taryboje taip pat pateikti siūlymai, kaip būtų galima pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Klaipėdoje vykusiame Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje buvo nutarta sutelkti ir stiprinti aplinkos apsaugos ir taršos prevencinių priemonių koordinavimą, praneša Susisiekimo ministerija.

Pranešama, kad taryboje taip pat pateikti siūlymai, kaip būtų galima pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba, kuriai pirmininkavo susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, svarstė galimybes išplėsti vykdomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringą ir sustiprinti jo koordinavimą tarp įvairių institucijų bei uoste veiklą vykdančių kompanijų.

"Aplinkosauga yra vienas jautriausių klausimų, tad jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiandien pavyko suburti prie vieno stalo visas atsakingas institucijas — aplinkosaugos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Uosto direkcijos vadovus, uosto įmones ir kitas institucijas ir sutarti dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Džiaugiamės Aplinkosaugos apsaugos agentūros pristatytu pasiūlymu, kuris apima aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimą visame Klaipėdos mieste", — sakė jis.

Pabrėžiama, kad taryba nutarė pavesti Aplinkos apsaugos agentūrai, Klaipėdos miesto savivaldybei ir Uosto direkcijai pateikti konkrečius pasiūlymus dėl aplinkos būklės pagerinimo.

"Mūsų, kaip Uosto direkcijos, siekis yra sutelkti įvairias institucijas, verslą konstruktyviam bendradarbiavimui sprendžiant aktualius aplinkos apsaugos klausimus ir plėtojant uostą "žaliuoju kursu". Uosto direkcija taip pat yra atvira visuomenei ir pasirengusi dialogui su gyventojų bendruomenėmis", — teigė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Plėtojimo taryboje taip pat pasiūlyti sprendimai pasirengti vėjo energetikos plėtrai jūroje.

Pažymima, kad uosto plėtojimo taryba apsvarstė galimybes plėtoti uosto infrastruktūrą laivų statybos ir remonto veikloms, generuojančioms reikšmingą socioekonominę grąžą valstybei ir Klaipėdos regionui.

Tegai:
Klaipėdos jūrų uostas, Susisiekimo ministerija
Dar šia tema
EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę
Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė iš Mukrano