Mokesčiai, arcchyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuvos ekonomika yra pačiame ES periferijos pakraštyje

96
(atnaujinta 12:53 2019.04.13)
Lietuvoje nebus jokio ekonominio stebuklo, kaip kartą buvo Lenkijoje, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Pernai valandinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje, pranešė "Eurostat".

​Pernai Lietuvoje valandinis darbo užmokestis buvo 9 eurai, kas yra 10,4 proc. daugiau nei 2017 metais. Mažesni darbo užmokesčiai buvo užfiksuoti Rumunijoje — 6,9 euro ir Bulgarijoje — 5,4 euro. Kaimyninėje Latvijoje valandinis darbo užmokestis buvo šiek tiek didesnis nei Lietuvoje — 9,3 euro, o Estijoje — 12,4 euro.

Interviu Sputnik Lietuva Naujosios visuomenės instituto Politinių ir ekonominių studijų centro vadovas Vasilijus Koltašovas sakė, kad "Eurostat" gali pervertinti vidutinius šalių rodiklius, nes tai naudinga ES.

"Statistika gali būti patikima ta prasme, kad ji rodo dinamiką ir koreliaciją. Tačiau statistika labai retai suteikia tikrai objektyvų vaizdą. Tačiau bent jau, jei kalbame apie "Eurostat" ir kitas ES struktūras, jos nėra suinteresuotos parodyti visą tiesą, pavyzdžiui, apie ES vidutinį atlyginimą. Galbūt pagrindinė darbo užmokesčio mediana šalyje yra 600 eurų, o jie rodo 1 000–1 200 eurų", — sakė ekspertas.

Koltašovo teigimu, Lietuvoje nenumatomos investicijos ir naujų įmonių steigimas.

"Lietuvos atveju būdinga, kad mažas valandinis tarifas, kuris, žinoma, oficialiai neegzistuoja, bet kuris mokamas žmonėms už darbo valandą, visiškai neatsitiktinai toks mažas ir pateko į grupę kartu su Rumunija ir Bulgarija. Reikalas tas, kad šalis, nors ir pateko į euro zoną ir daugiau nei kartą buvo vadinama Europos reformų modeliu, iš tikrųjų yra pačiame Europos periferijos pakraštyje. Tai ne Lenkija — čia nėra jokio ekonominio stebuklo, netgi jokios ekonominės pusiausvyros, todėl toks mažas tarifas. Žmonės išvyko, nėra investicijų, nėra įmonių, o svarbiausia — jų net nesitikima", — sakė ekspertas.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad pernai spalio mėnesį 123 tūkst. visų šalies darbuotojų gavo minimalią mėnesinę algą ir mažesnį darbo užmokestį. 98 tūkst. šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką.

2018 metais minimalus darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo iki 400 eurų. Tai mažiausias MMA tarp Baltijos šalių. Praėjusią vasarą trečdalis lietuvių savo šeimos finansinę padėtį apibūdino kaip prastą, tačiau pažymėjo, kad didesnės pajamos leistų jiems būti labiau patenkintiems gyvenimu šalyje.

Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
© Sputnik /
Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
96
Tegai:
darbas, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Žadama sparčiau didinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams
Lietuva pateko į penketuką ES šalių, kuriose mokamas mažiausias atlyginimas
Premjeras: praėjusiais metais Lietuva gyveno jausdama nemenką šalies ekonomikos augimą
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 19:27 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda – Grobinė ir Jurbarkas - Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai-Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai. Šios  linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios
Keliai, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija baigia skirstyti 150 mln. eurų keliams

(atnaujinta 22:44 2020.07.02)
Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Susisiekimo ministerija praneša, kad baigia skirstyti papildomai Vyriausybės skirtus 150 mln. eurų Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Vyriausybei skyrus papildomas lėšas šalies kelių remontui sulaukta savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymų konkretiems kelių objektams finansuoti maždaug už 350 mln. eurų. Šiuos prašymus vertino specialioji komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovų.

Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič, Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių. 

Už bendrą 113 889,7 tūkst. eurų sumą iki 2020 metų lapkričio 30 dienos planuojama suremontuoti 484 vietinės reikšmės kelių objektų. 

Į kelių infrastruktūros darbus įtraukti paprasti remonto darbai, žvyrkelių asfaltavimas, saugumo priemonių įrengimas, kelių vedančių į lankytinas vietoves ar darbo vietoves remontas, bei pasienio kelių taisymas.

Dar šia tema
Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę