Naftos bazė

Kijevas pareiškė apie ekonomikos žlugimo grėsmę be Rusijos naftos

169
(atnaujinta 09:01 2019.04.19)
Kaip pažymėjo Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas, Ukrainos valdžia manė, kad jų išpuoliai ir sankcijos prieš Rusiją liks be atsako, tačiau suklydo

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Naftos perdirbimo įmonė "Ukrtatnafta" pareiškė, kad Rusijai taikomas draudimas tiekti naftą Ukrainai gali sukelti Ukrainos ekonomikos žlugimą.

Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

"Dabar, kai tokių tiekimų nutraukimas tampa realybe, tai iš tikrųjų gali lemti žlugimą ne tik kuro rinkoje, bet ir Ukrainos ekonomikoje, ir pakenkti šalies nacionaliniam saugumui", — teigiama bendrovės pareiškime.

Kaip pareiškė "Ukrtatnafta", dabar Ukrainos naftos perdirbimo gamykloms reikia pagalbos savo gamybos didinime, kad užtikrintų ekonomikos poreikius.

Ketvirtadienį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad Maskva įveda draudimą eksportuoti naftą ir naftos produktus į Ukrainą. Nuo birželio 1 dienos tokių prekių pristatymas bus galimas tik su atskirais leidimais. Taip pat į eksporto apribojimus pateko kuro ir energijos komplekso produktai, tarp jų ir anglis.

Toks Rusijos valdžios sprendimas tapo atsaku į Kijevo sankcijas Rusijos prekėms, kurias jis įvedė anksčiau, balandžio mėnesį.

Kaip pažymėjo Federacijos Tarybos narys Aleksejus Puškovas, kadangi Kijevas "jau seniai svajojo viską nutraukti su Rusija ir pirkti viską Vakarų šalyse", tai dabar Ukrainos valdžiai suteikta tokia galimybė.

"Palankaus vėjo! O jei viskas žlugs, tai bus Kijevo pasirinkimas", — parašė senatorius savo Twitter paskyroje.

Kaip pažymėjo Rusijos politikai, Ukraina buvo įsitikinusi, kad visos Kijevo provokacijos, išpuoliai ir sankcijos prieš Rusiją "liks be atsako", tačiau tai buvo "didelė klaida".

Maskvos ir Kijevo santykiai paaštrėjo konflikto Donbase ir Krymo prisijungimo prie į Rusijos Federacijos fone. Ukrainos valdžia, laikydamasi agresyvios retorikos Rusijos atžvilgiu, 2015 metais įvedė sankcijas, o po to ne kartą jas pratęsė ir išplėtė. Maskva buvo priversta imtis atsakomųjų priemonių.

169
Tegai:
ekonominės sankcijos, Rusija, Ukraina, nafta
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (261)
Dar šia tema
Kijevas papasakojo, kaip Ukraina gauna Rusijos naftos
Rusija paskelbė, kiek metų ji dar turės pakankamai naftos
Baltarusijoje rastas naujas naftos telkinys
Rusija Klimkino pareiškimą apie "dujų karą" laiko provokacija
Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19

(atnaujinta 10:36 2020.05.31)
Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, vyriausybės priemonės turėtų būti nukreiptos ne tik į paklausos skatinimą respublikoje

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo apie ekonominę situaciją Baltijos šalyse, kurią sukėlė COVID-19 pandemijos sukelta krizė, rašoma banko spaudos tarnybos pranešime.

Ekonomistas pažymėjo, kad pandemijos sukeltas ekonominis šokas yra didelis, tačiau tai suteikia daug galimybių išbristi iš jos, sukurti konkurencingesnę, dinamiškesnę ir darnesnę ekonomiką, taip pat supratingesnę ir darnesnę visuomenę.

Mačiulis pažymėjo, kad Lietuva yra geresnėje padėtyje nei daugelis Vakarų Europos šalių ir turi rekordiškai aukštą užsienio prekybos balansą, subalansuotus valstybės finansus, mažą privačią ir valstybės skolą, mažą infliaciją ir stabilų finansų sektorių.

Anot Mačiulio, dėl subalansuotos ekonomikos ir narystės euro zonoje Lietuva dabar gali imti paskolas labai pigiai, o vidaus rinkoje valdžia gali imti paskolas kelerius metus net ir esant neigiamoms palūkanų normoms. Be to, tikėtina, kad artimiausiu metu Europos Vadovų Taryba patvirtins pusės trilijono finansinį planą, kuriame bus teikiama finansinė pagalba krizės paveiktoms šalims ne tik paskolų, bet ir dotacijų forma.

Vis dėlto, anot "Swedbank" ekonomisto, Lietuvos skola šiemet gali padidėti daugiau nei keturiais milijardais eurų.

"Šiuo metu jau reikia galvoti ne tik apie tai, kaip sušvelninti COVID-19 krizės pasekmes šiais metais, bet ir kaip išspręsti įsisenėjusias problemas bei sukurti ilgalaikį augimo potencialą", — sakė jis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu nemaža dalis pinigų išleidžiama tik padariniams sušvelninti, valstybė negalvoja apie tai, kaip gyvens gyventojai.

Mačiulis paminėjo socialinių išmokų padidėjimo, laikino pajamų mokesčio (GPM) sumažinimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimo pavyzdį. Anot jo, tai padidins vartojimą ir dėl padidėjusios gyventojų perkamosios galios, ir dėl išaugusių lūkesčių.

Tačiau tai bus tik laikina paskata, kuri gali būti impulsas kurti darbo vietas į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, tačiau nesukurs tvarios gerovės potencialo.

Mačiulis taip pat teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį investicijos į Lietuvos viešąjį sektorių sudarė apie 3,5 procento BVP per metus. Tai yra žemiausias rodiklis tarp Šiaurės Europos ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažesnis nei Estijos viešajame sektoriuje.

Todėl, ekonomisto teigimu, turėtų būti sveikintinas naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų planas, kuris stimuliuoja ekonomiką ir numato papildomus 1,8 milijardo eurų.

Be to, tapo akivaizdu, kad privatus kapitalas yra efektyvesnis nustatant sritis, kuriose didžiausias neišnaudotas potencialas.

Pasak Mačiulio, paskolų garantijos "neturėtų būti laidojamos" kartu su visomis ekonominių paskatų priemonėmis.

"Ši krizė neturėtų tapti iššvaistyta galimybe. Finansiniai ištekliai turi būti nukreipti ne tik į trumpalaikį paklausos skatinimą, kuris metų pabaigoje išblės, bet išspręsti įsisenėjusias socialines bei struktūrines problemas, transformuoti ekonomiką ir pakelti ilgalaikį jos augimo potencialą", — teigė jis.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius siekė 1670, 1229 pacientai pasveiko, o 70 žmonių mirė. Karantinas respublikoje galioja iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia pamažu panaikina apribojimus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 362 tūkst. žmonių.

Tegai:
krizė, Lietuva, koronavirusas, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas siūlo įsteigti dar vieną aukšto lygio oficialų postą
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kurios šalies gyventojų grupės Lietuvoje dažniausiai ieško darbo

(atnaujinta 14:58 2020.05.30)
Balandžio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 169 tūkst. bedarbių, o per metus nedarbas padidėjo 0,8 procentinio punkto

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Lietuvoje per pirmuosius tris metų mėnesius buvo užregistruota 77,8 tūkst. darbo neturinčių žmonių, tai yra 20,3 proc. daugiau, palyginti su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, praneša Lietuvos Užimtumo tarnybos spaudos tarnyba.Tarp darbo ieškančių asmenų vyrai sudarė 55,5 proc. Tuo pačiu metu kas trečias bedarbis, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą, gyveno kaimo vietovėse.

Pažymima, kad kovo mėnesį, įvedus karantiną, Lietuvoje augo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose dirbusių asmenų dalis. Labiausiai (2,8 proc.) užimtųjų skaičius augo paslaugų sektoriuje. Panašus augimas stebimas pramonėje (2,5 proc.) ir statybų sektoriuje (2,4 proc.). Žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 m. nuosekliai mažėja, o 2020 metų I ketvirtį, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Užmtumo tarnybos duomenimis, žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 metų nuosekliai mažėja, o 2020 metų I ketvirtį, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Balandžio 1 dieną šalyje buvo daugiau kaip 169 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Registruoto nedarbo rodiklis per metus išaugo 0,8 proc. punkto.

Kas trečias – ketvirtas (28,4 proc.) per šių metų I ketvirtį  įregistruotas darbo ieškantis buvo jaunimas iki 29  metų, 30,1 proc. — vyresni kaip 50 metų asmenys. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu, mažėjo 1,2 proc. punkto, tuo tarpu vyresnio amžiaus 1,1 proc. punkto augo.

Kaime gyvenantys darbo neturintys asmenys šių metų I ketvirtį sudarė 33,1 proc. visų įregistruotų asmenų. Nedarbo problemos kaime didesnės nei mieste. Šios tendencijos priežastis — mažėjanti žemės ūkio dalis šalies ūkio struktūroje, žemas darbo ieškančiųjų mobilumas ir nepakankamai sparti ūkio plėtra regionuose, teigiama pranešime.

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad Vyriausybės paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija kaime gyvenantiems turėjo mažesnę įtaką. Darbo neturinčių asmenų skaičius tarp kaimo gyventojų augo 4,2 proc., kai bendras bedarbių skaičius augo net  23,5 proc. Tam įtakos turėjo prasidedantys sezoniniai darbai žemės ūkyje.

Vyrai sudaro didesnę dalį tarp visų darbo ieškančių asmenų. Palyginti su pernai metais, sumažėjo darbo ieškančių kaimo gyventojų ir neturinčių profesinio pasirengimo. Trečdaliu sumažėjo ilgalaikių bedarbių dalis.

Рабочие на улице Вильнюса
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Užimtumo tarnybos duomenimis, I ketvirtį darbdaviai įregistravo 10 proc. daugiau laisvų darbo vietų —  53,7 tūkst. nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pagal kvalifikaciją daugiausiai laisvų darbo vietų buvo registruota kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams bei nekvalifikuotiems darbininkams.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia pamažu panaikina apribojimus piliečiams ir daro nuolaidų verslui.

Tuo tarpu karantino laikotarpiu padaugėjo nepasiturinčių žmonių, kuriems trūksta lėšų maistui įsigyti. Lietuvių prašoma pasidalyti ilgą galiojimo laiką turinčiais produktais.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
© Sputnik /
Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
Tegai:
Lietuva, Užimtumo tarnyba, nedarbas
Dar šia tema
Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino
Kad pasiektų visus vaikus: Seimas suvienodino išmokų vaikams mokėjimo tvarką
Lietuvoje nėra priežasties pratęsti karantiną, pareiškė ULAC vadovas
Kava

Sveikatos apsaugos ministerija pratęsė kavinių ir restoranų darbo laiką

(atnaujinta 15:16 2020.05.31)
Lietuvos įstaigose dabar galima sėdėti didelėje kompanijoje prie to paties stalo, tačiau išlaikyti socialinį atstumą su nepažįstamais žmonėmis

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Lietuvoje viešojo maitinimo įmonėms buvo įvestos naujos švelninančios karantino taisyklės, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Sprendimą pasirašė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dabar maitinimo įstaigos gali dirbti iki 23 val.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Taip pat terminas nebus taikomas ne tik gatvės kavinėms ar išvežamiems maisto produktams, bet ir maitinimui, teikiamam įmonių, įstaigų ar organizacijų darbuotojams, kur jų teritorijoje ir jų patalpose atliekamas pamaininis darbas.

Be to, žmonių skaičius prie vieno stalo neberibojamas.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat primena kitus viešojo maitinimo reikalavimus. Prie kasos tarp žmonių turėtų būti bent metras, o uždarose kavinėse, restoranuose, baruose ar kitose pramogų vietose atstumas tarp stalų ar bent prie skirtingų stalų sėdintys lankytojai turėtų būti bent du metrai.

Jei tarp stalų yra pertvaros, jos turėtų būti bent 90 centimetrų pločio ir 140 centimetrų aukščio, o atstumas tarp stalų turėtų būti bent metras.

Maitinant vis dar yra reikalavimas, kad lankytojai, sėdintys prie stalų, turėtų būti bent metro atstumu nuo gyvenamųjų pastatų takų ir langų.

Į įstaigas įleidžiami tik kaukes dėvintys lankytojai, tačiau jas galima nusiimti valgymo metu.

Švediški stalai vis dar yra uždrausti. Cukraus, druskos ir padažų ant stalų nėra.

Taip pat negalima naudoti daugkartinio naudojimo meniu. Arba dezinfekuoti po kiekvieno lankytojo.

Išlieka ankstesni reikalavimai, kad indai turi būti plaunami indaplovėje, ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.

Taip pat būtina užtikrinti, kad maitinimo įstaigose dirbtų tik tie darbuotojai, kurie neturi viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūminių žarnyno infekcijų ir kitų ligų požymių. Darbuotojų sveikata turėtų būti įvertinta kiekvieną dieną prieš apsilankymą maitinimo įstaigoje.

Dėl koronavirusinės infekcijos karantinas įvestas Lietuvoje nuo kovo 16 dienos. Pastarąjį kartą vyriausybė jį pratęsė iki birželio 16 dienos.

Valdžia po truputį panaikina apribojimus piliečiams ir daro švelninimus verslui. Visų pirma, pokyčiai yra susiję su renginių organizavimu, sienų kontrole, kavinių, kazino ir naktinių klubų darbo valandomis, skrydžiais, susitikimais viešose vietose.

Šiuo metu respublikoje užfiksuota daugiau kaip 1670 koronaviruso atvejų, daugiau kaip 1230 pasveiko, 70 žmonių mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 365 tūkst. žmonių.

Tegai:
darbo laikas, restoranas, kavinė, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM ragina gydymo įstaigas greičiau atnaujinti paslaugų teikimą pacientams
"Orlen Lietuva" neatlygintinai skyrė SAM 1 mln. asmens apsaugos priemonių — video