Būsto durų raktai, archyvinė nuotrauka

Vilnius būsto įperkamumu atsilieka nuo Rygos ir Talino

53
(atnaujinta 09:36 2019.04.24)
Vertinant 2018 metų pabaigos duomenis, tradiciškai būsto įperkamumas buvo didžiausias Rygoje, antroje vietoje buvo Talinas, o Vilnius liko trečias

VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. Visose trijose Baltijos šalių sostinėse būsto įperkamumas didėjo, skaičiuoja "Swedbank" ekonomistai.

Pagrindinis veiksnys, dėl kurio augo gyventojų galimybės įpirkti būstą, buvo gerokai sparčiau nei kainos augantys atlyginimai. Aukštą įperkamumą visose sostinėse taip pat palaikė ir istoriškai žemos palūkanų normos. Vertinant 2018 metų pabaigos duomenis, tradiciškai būsto įperkamumas buvo didžiausias Rygoje, antroje vietoje rikiavosi Talinas, o Vilnius liko trečias.

Vertinant absoliučiai, brangiausias būstas buvo Taline, ir čia 2018 metų gruodį vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainavo 1871 eurą. Tuo tarpu Vilniuje kvadratinio metro kaina siekė 1513 eurų, o Rygoje — 1051 eurą.

Anot banko specialistų, ekonominis ciklas visose trijose Baltijos šalyse yra panašioje stadijoje, todėl atlyginimų ir palūkanų tendencijos yra gana panašios. Europos centrinis bankas dar bent metus neketina kelti palūkanų, o dėl įkaitusios šalių darbo rinkos atlyginimai toliau augs.

Ekonomistai praneša apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje >>

Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu būsto rinkos tendencijos didele dalimi priklauso nuo demografijos perspektyvų. Vilnius ir Talinas dėl vidinės bei išorinės migracijos turi gana sveikas demografines tendencijas. Rygoje, kita vertus, gyventojų skaičius mažėja.

Pasak "Swedbank" vyresniojo ekonomisto Vytenio Šimkaus, metų pradžia Baltijos šalių sostinėms žada gana aktyvius metus būsto rinkoje. Vilniuje ir Rygoje per pirmuosius du mėnesius vidutinis metinis būsto kainų augimas siekė beveik 8 proc. Taline kainos augo nuosaikiau, tai yra, apie 5 proc. Rygoje kainų augimas buvo spartesnis dėl smarkiai šoktelėjusių naujo būsto pardavimų.

Vilnius šių metų pradžioje ypatingai išsiskyrė sandorių skaičiumi — per metus butų pardavimai čia augo net 40 proc. Rygoje sandorių skaičiaus augimas siekė 10 proc., kai tuo tarpu Taline per metus pardavimai krito ir susitraukė dešimtadaliu.

53
Tegai:
būstas, Vilnius, Talinas, Ryga
Dar šia tema
Lietuvoje ir toliau brangsta būstas
Per metus būstas Lietuvoje pabrango labiau, palyginti su ES vidurkiu
GIPL statyba

Pradedamas paskutinis GIPL dujotiekio statybų etapas

(atnaujinta 18:13 2021.04.20)
Kaip pažymėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, dėl GIPL Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pradedamas paskutinis dujų jungties su Lenkija statybų etapas — dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba, praneša Energetikos ministerija. 

"Kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru", — sakė šiandien darbų vietoje Lazdijų rajone apsilankęs energetikos ministras Dainius Kreivys.  

Pernai pradėjus dujotiekio įrengimo darbus šiuo metu įgyvendinta 75 proc. darbų. Tarptautinis dujotiekis iš esmės jau nutiestas per Lietuvą iki sienos su Lenkija.

"Įgyvendinę vieną svarbiausių energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektų, ne tik užsitikrinsime patikimą dujų tiekimą. GIPL atveria kelią izoliuotos Baltijos šalių dujų rinkos integracijai į Europos rinką, taigi dujotiekis neabejotinai atneš ir ekonominę naudą. Pirma, išplėsdami jungtis, atversime rinką naujiems dujų tiekėjams, sukursiantiems didesnę konkurenciją. Antra, sudarysime sąlygas dar geriau išnaudoti išvystytą dujų infrastruktūrą", — sako Kreivys.

Įsiterpti nepavyks. Lietuva nepageidaujama Baltijos šalių dujų rinkoje >>

GIPL dujotiekis sujungs Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija bei visa žemynine Europa. Dvipusė GIPL jungtis leis transportuoti dujas iš Europos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Lenkiją. 

Pernai sausį pradėjus GIPL dujotiekio statybą, įveikti sudėtingiausi dujotiekio įrengimo po upėmis ir prijungimo prie Lietuvos dujų perdavimo sistemos darbai. Visas dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje — 165 km. Bendra GIPL projekto vertė — 117 mln. eurų. 60 proc. reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjunga.

2021 metų pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, tai sudarys pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.

Tegai:
dujos, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
Lietuvos ir Lenkijos pasienyje paklota GIPL dujotiekio atkarpa
Lietuva paskelbė užbaigianti pirmąjį dujotiekio į Lenkiją etapą
Tanklaivis Coral Favia

Lietuva per balandį gavo šeštą SGD partiją Rusijos

(atnaujinta 17:15 2021.04.20)
Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje paliko Rusijos Vysocko uostą, kuriame yra "Novatek" gamykla

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Į Lietuvą per balandžio mėnesį atvyko šeši tanklaiviai, prikrauti suskystintų gamtinių dujų (SGD) iš Rusijos. Tai rodo laivo sekimo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje paliko Rusijos Vysocko uostą, kuriame yra "Novatek" gamykla. Antradienio popietę laivas įplaukė į Klaipėdos uostą.

Klaipėdos SGD terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus duomenimis, tanklaivis turi pristatyti 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų.

Ankstesnę suskystintų gamtinių dujų siuntą Lietuva gavo praėjusį penktadienį. Laivas pristatė SGD krovinį į Lietuvą iš Amerikos Savanos uosto.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą kasmet sumoka Norvegijai 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD), Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Nuostabus rytojus. Kas yra ne taip ES vandenilio strategijoje ir ką bendro su tuo turi RF
Lietuvos įmonė nori išmokėti penkis milijonus eurų dividendų
Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu
Balandžio 21-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 21-osios šventės

(atnaujinta 17:32 2021.04.20)
Šią dieną 1966 metais Hjustono (JAV) medikai atliko pirmąją pasaulyje dirbtinės širdies persodinimo operaciją

Balandžio 21-oji yra 111-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 254 dienos.

Šiandien saulė teka 06:06, leidžiasi 20:31, dienos ilgumas 14 val. 25 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Anzelmas, Konradas, Milgedas, Skalvė, Amalija, Arijus.

Sekretorės (biuro administratoriaus) diena

Sekretorės diena švenčiama trečiąjį balandžio trečiadienį.

1952 metais Amerikos verslininkas Haris F. Klemfusas savo įmonėje įsteigė Sekretorės dieną. Tokios šventės metu visos jo įmonės moterys būdavo išvaduojamos nuo varginančio rutininio darbo. Ši šventė po truputį paplito visame pasaulyje ir net tapo Administratorių profesine švente.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1563 metais mirė pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas.

1876 metais gimė Jurgis Narjauskas Kunigas, vertėjas, tautosakininkas, literatas. Mirė 1943 m.

2011 metais aukštaitijos siaurasis geležinkelis paskelbtas 2011 metų Kalmaro (Švedija) tarptautinio aplinkosaugos konkurso nugalėtoju.

Ši diena pasaulio istorijoje

1839 metais turkai užėmė Siriją.

1856 metais Australija tapo pirmąja pasaulio valstybe, įvedusia aštuonių valandų darbo dieną.

1898 metais JAV pripažino Kubos nepriklausomybę.

1910 metais mirė amerikiečių rašytojas Markas Tvenas — Samuelis Lenghornas Klemensas.

1926 metais gimė Anglijos karalienė (nuo 1952 m.) Elžbieta II.

1965 metais sulaukęs 72-jų metų amžiaus, mirė anglų mokslininkas, fizikas Edvardas Viktoras Epltonas, tyrinėjęs atmosferą ir 1947 m. gavęs Nobelio premiją už jonosferos atradimą.

1966 metais Hjustono (JAV) medikai atliko pirmąją pasaulyje dirbtinės širdies persodinimo operaciją.

1987 metais autobusų stotyje Kolombe (Šri Lanka) teroristai susprogdino bombą: teroristinio akto aukomis tapo 150 žmonių.

1997 metais pirmieji Kinijos armijos kareiviai įžengė į Honkongą, Kinijai ruošiantis perimti šią britų koloniją.

1998 metais Pietų Korėja atsisakė pretenzijų į kompensacijas iš Japonijos už seksualinį korėjiečių moterų išnaudojimą per II pasaulinį karą.

1999 metais per NATO bombardavimą visiškai sugriauta Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus rezidencija Belgrade.

2011 metais Kirgizijos parlamentas prieš rytinį posėdį paaukojo septynis avinus pievutėje prie Vyriausybės rūmų Biškeko centre, tikėdamasis nuvaryti šalin piktąsias dvasias, sėjančias nesantaiką ir kraujo liejimą.

2019 metais Šv. Velykų sekmadienį mirtininkams susisprogdinus keliose Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose, žuvo daugiau kaip 250 žmonių, dar apie 500 žmonių buvo sužeista.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai