Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Kubilius: Premjero kreipimasis į Baltarusiją dėl Astravo AE politinis žaidimas

64
(atnaujinta 16:30 2019.04.30)
Seimo narys Andrius Kubilius teigia, kad jau nuo pat pradžių buvo aišku, jog premjero Skvernelio kreipimasis tebuvo politinis žaidimas

VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Šiandien žiniasklaidoje pranešta, kad Baltarusijos premjeras Sergejus Rumas balandžio 22 dienos atsakyme Lietuvos ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui atmetė pastarojo pasiūlymą netoli Lietuvos sienos baigiamą statyti Astravo atominę elektrinę (AE) paversti dujomis kūrenama elektrine, rašoma Seimo pranešime.

Seimo narys Andrius Kubilius teigia, kad jau nuo pat pradžių buvo aišku, jog premjero Skvernelio kreipimasis tebuvo politinis žaidimas.

Pasak Kubiliaus, premjeras, kreipdamasis į Baltarusiją su pasiūlymu baigiamą statyti Astravo atominę elektrinę (AE) paversti dujomis kūrenama elektrine, puikiai suprato tokio žingsnio beviltiškumą.

Anot jo, arba tai buvo tik politinis žaidimas, siekiant parodyti, kad ir premjeras šiuo klausimu kažką "reikšmingo" nuveikė, ar po visu tuo yra "antrasis dugnas", kurį tokiais keistais pasiūlymais bandoma užmaskuoti.

Kubilius įtaria, kad tas "antrasis dugnas" yra Vyriausybės noras įsivelti į kokias nors derybas su Baltarusijos puse: dėl Astravo AE veiklos saugumo stebėjimo ar kitų tariamai techniškų dalykų.

Jo manymu, tai būtų "pavojingos iniciatyvos".

"Lietuvai pagal antiastravinį įstatymą nebeįsileidžiant elektros iš Baltarusijos, ši šalis bet kokia kaina sieks užsitikrinti elektros eksportą į Lietuvą ir šis klausimas bus bet kokių derybų su Baltarusija šerdis", — mano Kubilius.

Seimo narys taip pat teigė, kad Vyriausybė Astravo AE reikaluose turėtų ne keistais ir įtartinais "planais-chuliganais" užsiiminėti, o "neatidėliojant parengti, viešai paskelbti ir pradėti įgyvendinti realų Lietuvos planą, kaip per artimiausius porą metų Lietuva, tam tinkamai pasirengusi, atjungia pagrindines magistralines elektros linijas, kurios vis dar jungia Lietuvą su Astravo AE".

Pasak jo, tai padėtų ir Baltarusijos pusei bei "Rosatomui" "suprasti, kad sugundyti Lietuvą pirkti Astravo AE elektrą niekaip nepavyks, nes tiesiog nebebus laidų, per kuriuos ta elektra galėtų pasiekti Lietuvos rinką".

"Tuos laidus vis tiek reikės atjungti iki 2025 metų, jeigu Lietuva tikrai planuoja nuo 2025 metų būti sinchronizuota su Europos kontinentine sistema. Todėl geriau tokį atjungimą padaryti anksčiau, kol Astravo AE dar neprijungta prie tinklo, nei vėliau", — sako Kubilius.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Astravo AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, o tai lemia Lietuvos nepasitenkinimą. Lietuvos valdžia laiko AE atsiradimą šalia valstybės sienų "grėsme nacionaliniam saugumui" ir visais būdais stengiasi išvengti energijos eksporto iš "nesaugios" elektrinės į Lietuvą.

Nuo pat statybos pradžios Lietuva priešinosi projektui ir primygtinai ragino kitas Europos šalis boikotuoti jį. Visų pirma Vilnius paskelbė Astravo AE grėsme šalies nacionaliniam saugumui, taip pat priėmė iniciatyvą, draudžiančią eksportuoti elektros energiją iš valstybių, kuriose veikia "nesaugios" AE.

Savo ruožtu Minskas pabrėžia, kad Baltarusijos AE atitiks tarptautinius saugos reikalavimus, o visas Vilniaus pretenzijas laiko politizuotomis.

Premjero "planas-chuliganas"

Anksčiau Skvernelis kreipėsi į Baltarusijos vyriausybę ir pasiūlė Astravo AE perdaryti į dujų elektrinę. Daugelis Lietuvos ekspertų mano, kad jo idėja techniškai neįmanoma, ir pats pareiškimas buvo politiškai motyvuotas.

Premjerą kritikavo ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pažymėjo, kad vyriausybės vadovo veiksmai yra nekonstituciniai, nes su užsienio politika susijusius sprendimus priima šalies prezidentas.

64
Tegai:
Saulius Skvernelis, Andrius Kubilius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (354)
Dar šia tema
Skvernelis pateikė savo pasiūlymą dėl Astravo AE Baltarusijos premjerui
Astravo AE pavirsta... Lietuva papasakojo Minskui anekdotą apie dujų stotį
SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuvoje ekonomika nugali politiką Rusijos SGD klausimu

(atnaujinta 21:45 2020.07.13)
Oficialus Vilnius gali skelbti garsius politinius pareiškimus, tačiau yra ekonominis tikslingumas, kuriuo vadovaujasi vietos verslininkai Rusijos dujų klausimu, tikina energetikos ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Praėjusią savaitę į Klaipėdos uostą iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla, atplaukė du suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kroviniai. Į Lietuvos uostą atplaukė "Coral Fungia" ir "Coral Favia" dujovežiai. Vidutiniškai laivai iš Vysocko Leningrado srityje tiekia dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas, komentuodamas padažnėjusius Rusijos SGD pristatymus į Lietuvą, sakė, kad vienas dalykas yra oficialiojo Vilniaus politiniai sprendimai, o kitas — realioji ekonomika, kuria vadovaujasi Lietuvos verslininkai.

"Neįmanoma ginčytis su ekonomika. Verslas, importuojantis dujas, dažnai bando spręsti šią problemą ekonominiu požiūriu ir perka pigesnes partijas. Rusijos SGD, ypač tos mažos partijos, kurios šiuo metu atkeliauja iš Vysocko, Lietuvai yra gana pelningos. <...> Svarbu įsiminti, kad vienas dalykas, kai valstybės vadovai ką nors sako, ir visai kitas dalykas, kai dujų importu užsiima komercinės struktūros", — priminė ekspertas.

Kaip pažymėjo Juškovas, jei prisimintume Lietuvos SGD terminalo istoriją, pamatysime, kad apskritai nė viena privati ​​įmonė nenorėjo naudotis SGD terminalu, nes Rusijos vamzdynų dujos buvo pigesnės. Vienintelė įmonė, kuri pasirašė sutartį, buvo "Litgas". Po to valdžia nurodė, kad Lietuvos importuotojai turėtų nusipirkti tam tikrą kiekį degalų iš SGD terminalo.

"Dėl to vienas iš trąšų ir chemikalų gamintojų prisiėmė visą terminalo priežiūros naštą. Štai tokiu įstatymu buvo įvesta rinkliava vartotojams, ir jie yra priversti pirkti. Bet tarp suskystintų gamtinių dujų tiekėjų esant net tokiems apribojimams vartotojai vis tiek rinksis tuos, kurie tiekia pigiau. Taip, Lietuvoje yra sutartis su Norvegija ir jos reikia laikytis — didžioji dalis suskystintų gamtinių dujų atkeliauja iš Norvegijos. Taip, yra politinių norų pirkti iš JAV. Bet tuo pačiu yra ir kasdieninė viešųjų pirkimų praktika, kai pirkėjas bando pasirinkti pigiausią variantą, tada ir pasirodo Rusijos SGD", — sakė Juškovas.

Šeštadienį į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla. Ir tai buvo antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Prieš tai ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su 10 tūkstančių kubinių metrų dujų.

Lietuva dažniausiai suskystintas gamtines dujas gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD terminalas, SGD
Dar šia tema
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Gazprom neft logotipas

"Gazprom Neft" pirmą kartą pristatė Arkties naftą Kinijai

(atnaujinta 14:59 2020.07.13)
Pažymima, kad tanklaivio maršrutas iš Murmansko į Jantai buvo nutiestas per Arkties jūras ir tris vandenynus. Krovinių pristatymo laikotarpis — 47 dienos

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Pirmą kartą "Gazprom Neft" į Kiniją pristatė 144 000 tonų "Novy Port Arctic" naftos, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

"Gazprom Neft" pristatė savo pirmąjį Arkties naftą Kinijai. "Novy Port" nafta buvo pristatyta į Jantai paskirties uostą. Pirmosios partijos tūris sudarė 144 tūkstančius tonų", — sakoma pranešime.

Pranešama, kad "Gazprom Neft" nuo pat Rusijos Arktyje išgaunamos naftos eksporto pradžios į Europos šalis iš ARCO (Prirazlomnojės laukas) ir Novy Port (Novoportovskojės laukas) tiekė daugiau nei 40 milijonų tonų naftos.

"Bendradarbiavimo su pagrindinėmis Azijos rafinavimo įmonėmis plėtra leido "Gazprom Neft" išplėsti savo tiekimo linijas ir įtraukti Arktį į Arkties naftos gabenimo, kurio ekonomika aktyviai atsigauna po pandemijos padarinių, žemėlapį", — pažymi bendrovė.

Į "Gazprom Neft" transporto ir logistikos schemą įeina naftos gavybos platforma "Prirazlomnaja", naftos terminalas, sustiprintos ledo klasės tanklaivių parkas, įskaitant SGD tanklaivius, eskorto ledlaužius ir perkrovimo kompleksą Murmanske. Darbo efektyvumą ir saugumą užtikrina pirmoji pasaulyje skaitmeninė Arkties logistikos valdymo sistema "Kapitan".

Pažymima, kad tanklaivio maršrutas iš Murmansko į Jantai buvo nutiestas per Arkties jūras ir tris vandenynus. Krovinių pristatymo laikotarpis — 47 dienos.

"Sėkminga patirtis parduodant Arkties naftą Europos rinkoje ir gilus Azijos ir Ramiojo vandenyno rinkų supratimas leidžia "Gazprom Neft" Azijos partneriams pasiūlyti "Novy Port" su unikalia logistikos schema ištisus metus. Atsižvelgiant į bendrovės planus išplėsti Arkties naftos atsargų tiekimo geografiją, ji plėtos bendradarbiavimą su pirkėjais iš Kinijos ir kitų šalių. Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas mums yra strategiškai svarbus", — sako Anatolijus Černeris, "Gazprom Neft" generalinio direktoriaus pavaduotojas logistikos, perdirbimo ir pardavimų klausimais.

Arkties naftos prekybą užsienio rinkose ir tanklaivių frachtavimą eksportui klientams vykdo dukterinė "Gazprom Neft" įmonė "Gazprom Neft Trading GmbH".

Tegai:
nafta, Gazprom
Dar šia tema
"Gazprom" nutraukia arbitražą su "Uniper" dėl dujų tiekimo kainos
"Gazprom" ketina pakelti dujų kainas Lenkijai
Lenkija grąžino "Gazprom Eksport" perteklinius 90 milijonų dolerių
Международный праздник День огурца

Kokia šiandien diena: liepos 14-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.07.13)
Šią dieną Lietuvoje minima Agurkų diena. Natūralu, kad tokią šventę pasiūlė Kėdainiai, kurie kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno

Liepos 14 yra 195-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 196-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 170 dienų.

Liepos 14-ąją Kėdainių kraštas paskelbė Agurkų diena. Pirmą kartą pagerbti agurkų augintojus sumanyta dar 1997 metais. Agurkų šventė švenčiama liepos viduryje, nes tuo metu agurkai atpinga ir prasideda konservavimo ir šių daržovių ruošimo žiemai laikas.

Kėdainiai kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno. Kad čia auginami agurkai, minima jau XVII a., karaliaus Jono Sobieskio laikais (1674 metais). Agurkų auginimo verslas klestėjo carinės Rusijos laikais, tarpukario Lietuvoje bei sovietmečiu.

Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose lapkričio 14-ąją minima raugintų agurkų diena. Manoma, kad tarp 1800 ir 1900 metų į Ameriką atvykę žydai čia išpopuliarino raugintus agurkus.

Katalikai liepos 14-ąją mini Šv. Kamilį Lelietį (1550–1614), kunigą. Jis gimė Abrucuose. Jau nuo jaunystės tarnavo kariuomenėje, dalyvavo karuose su Turkija, vėliau dirbo ligoninėse. Buvo linkęs į pasaulietinį gyvenimą. Galiausiai atsivertė ir atsidavė nepagydomų ligonių slaugai ligoninėje, tarsi slaugytų patį Kristų. Šv. Pilypo Nėrio paskatintas tapo kunigu, Romoje padėjo pamatus Reguliarių kunigų kongregacijai ligoniams slaugyti.

Šią dieną savo vardadienį švenčia Eigilė, Liberata, Liberatas, Vydas.

Tegai:
šventės, šventė