Nord Sream-2 statybos Vokietijos teritoriniuose vandenyse, archyvinė nuotrauka

"Nord Stream-2" statybos gali užsitęsti iki 2020 metų antrojo pusmečio

42
(atnaujinta 10:26 2019.05.17)
Danijai jau pateiktos dvi paraiškos dėl statybų — pagrindinio maršruto šalies teritoriniuose vandenyse į pietus nuo Bornholmo ir alternatyvaus maršruto nuo Danijos IEZ iki šiaurės vakarų Bornholmo

VILNIUS, gegužės 17 — Sputnik. "Nord Stream-2" statybos gali užsitęsti iki 2020 metų antrojo pusmečio, įgyvendinant trečiojo dujotiekio trasos variantą, kurį Danija pareikalavo apsvarstyti balandžio mėnesį, jei Danija patvirtins projektą iki šių metų pabaigos, teigiama "Nord Stream-2" ataskaitoje.

"Leidimai buvo išduoti Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir Rusijoje. 2018 metais pradėti statybos darbai visose keturiose minėtose šalyse, o dujotiekis šiuo metu yra statomas Vokietijos, Švedijos ir Suomijos vandenyse. Dujotiekis bus baigtas ir parengtas transportuoti dujas 2020 metų antroje pusėje", — teigiama ataskaitoje, pateiktoje už projektą atsakingai Danijos institucijai.

Birželio 19 dieną Danijoje vyks vieši klausymai dėl "Nord Stream-2" trečiojo maršruto. Posėdžių metu bus svarstoma pateikta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita išilgai trečiosios dujotiekio trasos į pietryčius nuo Bornholmo, einančios per Danijos išskirtinę ekonominę zoną.

Balandžio 15 dieną "Nord Stream 2 AG" pranešė, kad pateikė trečią prašymą Danijai dėl "Nord Stream-2" statybos, šiuo metu Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (į pietus nuo Bornholmo). Kovo mėnesį Danijos valdžios institucijos paprašė bendrovės apsvarstyti šią konkrečią galimybę. Šioje programoje yra dvi maršruto alternatyvos. Danijai jau pateiktos dvi paraiškos dėl statybų — pagrindinio maršruto šalies teritoriniuose vandenyse į pietus nuo Bornholmo ir alternatyvaus maršruto nuo Danijos IEZ iki šiaurės vakarų Bornholmo.

"Nord Stream-2" projekte numatoma tiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Pagal planą, dujotiekis eis per Rusijos Federacijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas. Iš šių šalių "Nord Stream 2 AG" liko gauti statybos leidimą tik iš Danijos.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG", kurioje yra vienintelis akcininkas — "Gazprom". Europos partneriai — "Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" savo ruožtu įsipareigojo finansuoti viso 50% "Nord Stream-2" išlaidų, t. y. 950 milijonų eurų.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
42
Tegai:
statyba, Danija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (304)
Dar šia tema
Viskas... ne dėl dujų? Kodėl JAV pasisako prieš "Nord Stream-2"
Rusijos vandenyse pradėta tiesti "Nord Stream-2" vamzdžius
JAV energetikos ministerija paaiškino, kodėl jos prieštarauja "Nord Stream-2"
Ekspertas: ES gėda dėl JAV veiksmų "Nord Stream-2" atžvilgiu
JAV parengtas įstatymo projektas prieš "Nord Stream-2"
Nord Stream-2

Deputatas pavadino galimas sankcijas prieš "Nord Stream-2" šantažu

(atnaujinta 19:13 2020.06.04)
Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV ketinimas įvesti naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2" yra bandymas sutrukdyti projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą, sakė Sergejus Železniakas, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys.

Kaip trečiadienį pranešė "Bloomberg", JAV senatoriai planuoja išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2" projektą.

Naujos priemonės gali turėti įtakos draudimo bendrovėms, teikiančioms draudimo, perdraudimo paslaugas vamzdyne eksploatuojamiems laivams.

"Ketinimas išplėsti JAV sankcijų paketą prieš "Nord Stream-2" yra desperatiškas bandymas sutrukdyti Rusijos ir Europos projekto įgyvendinimą per ekonominį ir politinį šantažą. Vašingtonas ilgą laiką aktyviai priešinosi Europos bendradarbiavimo su Rusija plėtrai, keldamas pavojų savo partneriams ir energetiniam saugumui", — sakė jis.

Anot jo, Vašingtonas negali sąžiningai konkuruoti su Rusija Europos energetikos rinkoje ir parodo pasirengimą imtis atvirai neteisėtų veiksmų užkirsti kelią Rusijos ir Europos dujų projektui.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu projektą laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Europa, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (304)
Dar šia tema
Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" už Baltijos šalis eiga
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų
Naftos gavyba

Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai visų

(atnaujinta 16:15 2020.06.04)
Tarp vartotojų laimėtoja galima laikyti Kiniją, kuri pirmoji susidorojo su pandemija ir pradėjo atsigauti, pareiškė Borisas Marcinkevičius

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Padėtis naftos rinkoje susiklostė tokia, kad Rusija tarp naftą išgaunančių šalių prarado mažiau nei Saudo Arabija ir JAV, interviu Sputnik Lietuva pareiškė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Anot jo, per visus sukrėtimus, nepaisant to, kad skambėjo žodžiai, jog Rusijos naftos kompanijos nesusidoros, vadovybė elgėsi gana ramiai ir neskubėjo.

"Naftos kompanijų atstovai susirinko į susitikimą Energetikos ministerijoje, paskirstė kvotas apkarpymui. Jokių protestų iš naftos kompanijų nebuvo gauta. Mes visi gyvename šiame pasaulyje, puikiai suprantame, kad jei kuri nors iš mūsų naftos kompanijų būtų kritiškai nepatenkinta šiuo sprendimu, tada tai būtinai išeitų į paviršių. Ne, viskas yra visiškai ramu", — pasakė jis.

Marcinkevičius priminė, kad padėtis Saudo Arabijoje susiklostė ne pačiu geriausiu būdu. Po to, kai Rijadas pradėjo siūlyti naftą su didelėmis nuolaidomis, teko pereiti prie priverstinio gavybos apimčių mažinimo. Tuo pat metu šalyje buvo pakeltas PVM, atšaukta nemažai socialinių išmokų, o galų gale teko atsisakyti siūlomų nuolaidų.

"Objektyvi tikrovė yra tokia, kad į Saudo Arabijos biudžetą naftą buvo įdėta su 80 dolerių kaina. <...> Be to, Saudo Arabija iki 70 procentų savo pajamų gauna iš prekybos nafta ir naftos produktais, todėl atitinkamai Saudo Arabija tiesiog persitempė, kai smarkiai padidino naftos siūlymo apimtį dėl to, kad ji pasiūlė šias nuolaidas ir taip toliau. Jiems nieko gero nenutiko", — papasakojo ekspertas.

Kalbėdamas apie Jungtines Valstijas, Marcinkevičius pažymėjo, kad padėtis JAV skalūnų pramonėje yra gana kritiška, nes įmonės jau pradėjo kreiptis dėl bankroto procedūrų.

"JAV Teisingumo departamento duomenimis, gegužės pabaigoje 17 skalūnų bendrovių pateikė bankroto bylas, be to, ne tik mažos, bet ir dvi didelės. Teisingumo departamento vertinimais, jei padėtis naftos rinkoje nepasikeis, tada metų pabaigoje bankrutuos mažiausiai 73 įmonės. Valstijos nedalyvavo OPEC+ susitarime, motyvuodamos tai tuo, kad antimonopoliniai valstybės įstatymai neleidžia jai dalyvauti kartelių sąmoksluose. Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dan'o Brouillette'o, gegužės pabaigoje gavybos apimtis JAV sumažėjo 2,2 milijono barelių, ir prošvaistės nematyti", — paaiškino jis.

Tuo pat metu skalūnų pramonėje sparčiai mažėja gavybos apimtis, todėl įmonės verčiamos iškasti daugiau gręžinių.

Ekspertas mano, kad tarp naftą išgaunančių kompanijų nėra laimėtojų, nes jos visos vienaip ar kitaip nukentėjo nuo šios krizės. Tačiau tarp vartotojų yra nugalėtojų, kalbama apie Kiniją. Marcinkevičius pažymėjo, kad būtent Pekinas pirmasis susidorojo su pandemija ir pradėjo greitai atkurti savo pramonę.

"Iš šio trejeto (Rusija, JAV, Saudo Arabija — Sputnik) Rusijai pavyko sukurti sau optimalias sąlygas. Tiesa, padėtis susiklostė tokia, kad buvo neįmanoma kažką laimėti, klausimas buvo toks — kas kiek praras. Šiuo metu Rusija prarado mažiau nei kiti didelės naftos rinkos dalyviai. O laimėjo Kinija", — apibendrino jis.

OPEC+ balandžio 12 dieną susitarė sumažinti naftos gavybą 9,7 mln. barelių per dieną gegužės–birželio mėn., 7,7 mln. barelių per antrąjį metų pusmetį ir dar 5,8 mln. iki 2022 metų balandžio pabaigos. Kaip atskaitos bazė buvo paimtas 2018 metų spalio mėnesis, tačiau Rusijai ir Saudo Arabijai buvo paimta 11 milijonų barelių per dieną, iš kurių, kaip analogiškai visoms, mažinimas turėtų būti atitinkamai 23 %, 18 % ir 14 %.

Tegai:
Saudo Arabija, JAV, Kinija, Rusija, nafta
Dar šia tema
"Bloomberg" praneša apie problemas, susijusias su Saudo Arabijos naftos iškrovimu JAV
Pirmosios aukos: JAV naftos ir dujų milžinės paskelbė, kad greitai bankrutuos
"Bloomberg": Saudo Arabija birželį sumažins naftos tiekimą
Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas iš uostų
Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Gydytoja: kaukių naudojimas sumažina riziką užsikrėsti COVID-19 dešimtis kartų

(atnaujinta 22:53 2020.06.04)
Gydytoja priminė, kad kaukę dėvėti būtina esant galimam užsikrėtimo pavojui — būnant lauke ar uždaroje patalpoje, kur gali būti kiti žmonės. Kaukę keisti reikia kas dvi valandas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Pagrindinis koronavirusinės infekcijos perdavimo būdas yra oras — tai atsitinka kosint, čiaudint ir kalbant, todėl dėvint kaukes rizika užsikrėsti koronavirusu sumažėja dešimteriopai, RIA Novosti sakė Rusijos infekcinių ligų specialistė Irina Ivanova.

"Nepaisant laiko apribojimų, būtina ir toliau laikytis tam tikrų taisyklių. Ypač svarbu išlaikyti atstumą ir naudoti medicinines kaukes. Čiaudint ir kosint ore aplink sergantį žmogų plinta jo seilių, skreplių ir kvėpavimo takų sekreto lašeliai. Ir kadangi koronavirusinė infekcija gali būti besimptomė, žmogus, nežinodamas, kad serga, gali perduoti virusą kitiems žmonėms. Kaukių dėvėjimas dešimtis kartų sumažina riziką užsikrėsti koronavirusu. Be to, svarbu, kad kuo daugiau žmonių naudotų kaukę", — teigė Ivanova.

Gydytoja priminė, kad kaukę dėvėti būtina esant galimam užsikrėtimo pavojui — būnant lauke ar uždaroje patalpoje, kur gali būti kiti žmonės. Kaukę keisti reikia kas dvi valandas.

Tinkamai naudojant medicinines kaukes, kvėpavimo problemų neturėtų kilti. Ypač pabrėžiama, kad nėščioms moterims ir asmenims, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, nešioti medicinines kaukes būtina.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Tegai:
saugumas, gydytojai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui
Per parą nustatyti trys koronaviruso atvejai