Elektros laidai, archyvinė nuotrauka

Rusija ketina tiekti Astravo AE elektrą Lietuvai

105
(atnaujinta 14:45 2019.05.20)
Rusijos bendrovė turi visas galimybes tiekti elektros energiją Lietuvai vietoje Minsko, jei valstybė priims atitinkamus teisės aktus, sako "Inter RAO" atstovai

VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Energetikos kompanija "Inter RAO" tikisi išlaikyti Rusijos elektros energijos eksportą į Lietuvą per Baltarusiją po šios šalies atominės elektrinės paleidimo, agentūrai "Prime" sakė laikinai einanti bendrovės prekybos padalinio vadovo pareigas Aleksandra Panina.

Pasak jos, Baltarusijos AE eksploatavimas nesumažins Rusijos energijos tiekimo, nes Lietuva labai atsargiai vertina jėgainės statybas. Panina pažymėjo, kad praėjusiais metais Rusijos energetikos ministerija priėmė įstatymą, kuriame teigiama, kad elektros energijos tiekimas tarp Baltarusijos ir Lietuvos bus nutrauktas, kai tik Astravo AE pradės gaminti elektrą.

"Tai reiškia, kad fiziškai kilovatvalandės gali eiti iš Baltarusijos, tačiau Lietuva neketina mokėti už šią elektros energiją. Siūlome savo mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią elektros energiją. Todėl reikėtų priimti šią nuostatą: jei draudžiamas tiekimas iš Baltarusijos, tuomet yra teisinga išsaugoti tiekimus iš Rusijos. Mes net pasiruošę pasiūlyti "žaliąją energiją"", — sakė ji.

Be to, Panina pridūrė, kad Baltarusijos AE gali labiau integruotis į Lietuvos rinką, jei šalyje bus pakeisti įstatymai.

"Be to, kreipiamės ir prašome atverti prekybos sekcijas esamoms linijoms Rusija — Latvija ir Rusija — Estija, be jau esamų Rusijos (Kaliningradas) — Lietuvos ir Baltarusijos — Lietuvos sričių, o Baltarusija taip pat ima mokestį už tranzitą, taigi, tiesioginiai tiekimai į Estiją ir Latviją būtų mums įdomūs", — sakė "Inter RAO" valdybos narė.

Pasak jos, bendrovės vadovybė nėra įsitikinusi, kad Baltijos šalys yra pasirengusios pasitraukti iš BRELL energijos žiedo 2025 metais, nes šalys atšaukė bandymus.

"Yra būdų palaikyti ryšį su nesinchroninėmis energijos sistemomis, tai yra techniškai ir ekonomiškai įmanomas klausimas. Iki 2025 metų dar toli, todėl mes neaštriname šio klausimo", — apibendrino ji.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Iki 2025 metų Baltijos šalys bei Lenkija planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Susitarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais buvo pasirašytas 2018 metų birželio mėnesį.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį.

Tuo tarpu Rusija jau yra visiškai pasirengusi dirbti izoliuotu režimu, jo bandymai numatyti gegužės mėnesį.

Kaip kovą pranešė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Kozakas, Baltijos šalys planuoja atlikti panašius bandymus po to, kai paaiškės rezultatai Kaliningrado srityje.

Dabar Kaliningrado srities ryšys su Rusija palaikomas per Baltarusijos ir Baltijos šalių elektros tinklus. Ateityje saugų energijos tiekimą regionui užtikrins keturios naujos elektrinės: trys dujinės šiluminės jėgainės (Pregolskaja, Majakovskaja, Talachovskaja) ir anglies Primorskaja šiluminė jėgainė. Bendra elektrinių galia sieks apie vieną gigavatą.

105
Tegai:
Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, Baltarusija, BRELL, Lietuva, Rusija
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (101)
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys turi pasirinkti — ar permokėti, ar sėdėti be elektros
Politiniai motyvai: ekspertas apie Lietuvos vaidmenį Baltijos šalių AE likime
Dėl savo "rusofobinio svaigulio" Lietuva liks vieniša, pareiškė ekspertas
Astravo AE

Ekspertas: Lietuvos elitas sprendimus dėl BelAE priima negalvodamas apie šalies ateitį

(atnaujinta 22:04 2021.03.02)
Lietuvos elitas nesieja savo ateities su gimtine, priimdamas sprendimus, už kuriuos gaus piniginę kompensaciją iš kitos šalies, sakė ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Bendrovės "Litgrid" generalinis direktorius Rokas Masiulis anksčiau pareiškė, kad BelAE boikotuoti neįmanoma neatjungus Lietuvos elektros tinklų nuo energijos žiedo BRELL.

Komentuodamas šį teiginį interviu Sputnik Lietuva Rusijos politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas pažymėjo, kad politinis elitas lobsta priimamų sprendimų, kurie turės blogą poveikį gyventojams, sąskaita.

"Jei suprantame, kad tokio sprendimo įgyvendinimo algoritmas yra elito praturtėjimas arba elito politinio kapitalo stiprinimas daugumos nuskurdimo sąskaita, tai jokių problemų nėra. Jei Lietuvos elitas priklausytų nuo Lietuvos rinkėjų ir susietų savo ateitį su Lietuva, tada, žinoma, jie nepriimtų tokių sprendimų. Bet jei sprendimai priimami atsižvelgiant į tai, kad šiandieninis Lietuvos elitas arba tikisi sustiprinti savo pozicijas, parodydamas politinį lojalumą už atitinkamą materialinę kompensaciją, arba kraštutiniais atvejais svarsto galimybę išėjus į pensiją gyventi kitoje šalyje, tada viskas logiška. Ši schema gyvuoja nuo XIX a. — elito praturtėjimas daugumos nuskurdimo sąskaita. Tai, kad šie nelaimingieji gyvens blogiau, gaila, bet ką čia gali padaryti", — teigė ekspertas.

Savo ruožtu Masiulis pabrėžia, kad į Lietuvos tinklus gali patekti kai kurie techniniai elektros srautai, už kuriuos pinigai nėra mokami, tačiau svarbu, kad nebūtų komercinių tiekimų, dėl kurių būtų finansuojama Baltarusijos atominės energetikos pramonė.

Šiuo metu galiojantis Antiastravinis įstatymas numato, kad Lietuva negali vartoti Baltarusijoje pagamintos elektros. Tuo tarpu baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per Baltarusijos ir Lietuvos jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje. Tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką elektrą.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Tegai:
Lietuva, BelAe
Vanduo

Lietuva planuoja investuoti į žaliojo vandenilio gamybos technologijas apie 30 mln. eurų

(atnaujinta 14:53 2021.03.02)
Taip pat šalies vandenilio platformos nariai aptarė demonstracinių projektų svarbą, didelį vandenilio technologijų plėtros potencialą transporto sektoriuje, aktualias ES teisėkūros iniciatyvas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos vandenilio platformos susitikime buvo aptartos priemonės, kurios gali paskatinti šių technologijų plėtrą respublikoje, ir investicijos, kurias planuojama skirti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, praneša Energetikos ministerija.

"Vandenilis yra nauja technologijų Lietuvoje kryptis, kuriai skirsime didelį dėmesį. Strateginiuose dokumentuose esame numatę  integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius. Tad tai yra dar viena labai svarbi atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) priemonė, padėsianti pasiekti klimato neutralumo tikslų", — teigia energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Pabrėžiama, kad šalies vandenilio platformos nariams buvo pristatytas Energetikos ministerijos parengtas reformų ir investicijų rinkinys, kurį planuojama finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). 

Pagrindinės energetikos ministerijos pasirinktos reformos ir investicijų kryptys yra AEI plėtra elektros gamybos sektoriuje ir Žalioji transporto sektoriaus transformacija.

Žaliojo vandenilio gamybos ir perdavimo į gamtinių dujų tinklus bei Vandenilio technologijų ir jų panaudojimo skatinimo mechanizmo sukūrimui preliminariai numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. Lietuvos pasiūlytas reformas ir investicijas dar turi patvirtinti Europos Komisija.

Taip pat šalies vandenilio platformos nariai aptarė demonstracinių projektų svarbą, didelį vandenilio technologijų plėtros potencialą transporto sektoriuje, aktualias ES teisėkūros iniciatyvas.

"Lietuvos vandenilio platforma įkurta 2020 metų lapkričio 30 dieną, energetikos ministrui pasirašius bendradarbiavimo susitarimą su 19 verslo asociacijų bei įmonių", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad tai bendradarbiavimo formatas, kuris telkia šalies mokslo įstaigų, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus bendram tikslui — siekti vandenilio technologijų plėtros šalyje. Lietuvos vandenilio platformoje šiuo metu yra 28 nariai.

Tegai:
Lietuva, Energetikos ministerija
Dar šia tema
Europos Komisija šį mėnesį pasiūlys "skiepų paso" taisykles
Lietuva paskelbė, kad nepavyks boikotuoti Astravo AE neišėjus iš BRELL 
Data

Kokia šiandien diena: kovo 3-osios šventės

(atnaujinta 22:13 2021.03.02)
Kovo 3 yra 62-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių

Saulė teka 07:07 valandą, leidžiasi — 17:56.
Dienos ilgumas 10:49 val.

Šią dieną minima Tarptautinė rašytojų diena.

Vardadienį švenčia Daukantas, Gunda, Kunigunda, Nonita, Nona, Tulė, Tulgauda,Tulgaudas, Tulkanta, Tulkantas, Tulmina, Tulminas, Tulvirda, Tulvirdas, Tulvirdė, Uosis.

1918 metais Bresto sutartimi Lietuva atiteko Vokietijai.

1991 metais atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje.

2000 metais Prezidentas Valdas Adamkus Vatikane dalyvavo Šventųjų metų iškilmėse.

1953 metais gimė Juozas Erlickas, lietuvių rašytojas, poetas, publicistas.

1960 metais gimė Vilija Blinkevičiūtė, teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, Europos Parlamento narė, ilgametė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

1965 metais gimė Valdemaras Tomaševskis, inžinierius, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

1791 metais JAV Kongresas priėmė pirmąjį mokesčių įstatymą, kuriuo apmokestino alkoholinius gėrimus.

1861 metais Rusijoje pasirašyti baudžiavos panaikinimo įstatymai.

1918 metais paskelbta Brest-Litovsko taika: Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija pasirašė sutartį, kuria Rusija atsisakė savo teisių į Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą. Vokietijai atiteko Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Baltarusijos teritorijos. Rusijos kariuomenė turėjo pasitraukti iš Ukrainos ir Suomijos.

1921 metais Kanados fiziologas Frederikas Grantas Bantingas su savo kolegomis išrado insuliną.

1978 metais iš kapo Šveicarijoje pagrobti Čarlio Čaplino palaikai.

1991 metais Latvijos ir Estijos rinkėjai referendumuose balsavo už nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai