Elektros perdavimo linijas, archyvinė nuotrauka

Įsigalioja svarbi prisijungimo prie Europos elektros tinklų sutartis

42
(atnaujinta 18:29 2019.05.29)
Prisijungimo sutartis apibrėžia šalių teises ir pareigas užtikrinant, kad trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai atitiks keliamus reikalavimus ir prisiimtus įsipareigojimus

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi, praneša "Litgrid".

Pranešama, kad tai svarbiausi dokumentai Baltijos šalių sinchronizacijos su žemynine Europa įgyvendinimo procese.

"Bendromis pastangomis, atkakliu ir atsakingu darbu pasiekėme projekto negrįžtamumo etapą ir dabar visos pastangos turi būti sutelktos iki 2025 m. įgyvendinti konkrečius techninius darbams, kurių sąrašas dabar jau baigtinis", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.   

Prisijungimo sutartis apibrėžia šalių teises ir pareigas užtikrinant, kad trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai atitiks keliamus reikalavimus ir prisiimtus įsipareigojimus.

"Itin vertiname visų mūsų partnerių Europoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje solidarumą, profesionalų ir dalykišką bendradarbiavimą kuriant trijų Baltijos šalių energetikos ateitį Europoje. Pasirašytą dokumentą suprantame, kaip savo įsipareigojimą atlikti sutartus darbus laiku ir taupiai. Tai kryptingai darome jau dabar, esame atlikę daug darbų ir partnerių iš ENTSO-E esame vertinami kaip patikimi ir profesionalūs partneriai, verti šio pasitikėjimo", — sako "Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Sutarta, kad pirmajame darbų etape, kuris užtruks iki 2021, bus atnaujinti ir sustiprinti visų trijų Baltijos šalių vidaus elektros perdavimo tinklai. Tam jau yra skirtas maksimalus Europos Sąjungos finansavimas.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Rusija ruošiasi užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.

Kaliningrado srities energetikos sistemos bandymas izoliuotu režimu taip pat buvo vykdomas dėl Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) sistemos. Baltijos šalys planavo atlikti panašius bandymus izoliuotu režimu šių metų vasarą, tačiau Latvija ir Estija atsisakė juos atlikti, remdamosi tuo, kad tokie bandymai Rusijoje vyks anksčiau. Jie buvo atidėti neribotam laikui.

Anksčiau "Litgrid" atliko dalies Lietuvos elektros sistemos ir generatorių bandymą. Buvo pažymėta, kad bandymas įvyko sklandžiai. Kaliningrado srities energetikos sistemos darbo izoliuotu režimu bandymai, kurie buvo atliekami gegužės 22–25 dienomis, tai pat įvyko sėkmingai.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kuri nuolat sutrinka.

42
Tegai:
Europa, elektros perdavimo linijos laidai
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (89)
Dar šia tema
Lietuvoje elektra pabrango iki 50,63 euro už megavatvalandę
Estija ir Latvija susitarė dėl elektros energijos iš Rusijos mokesčių
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 19:27 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda – Grobinė ir Jurbarkas - Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai-Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai. Šios  linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (89)
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios
Keliai, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija baigia skirstyti 150 mln. eurų keliams

(atnaujinta 22:44 2020.07.02)
Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Susisiekimo ministerija praneša, kad baigia skirstyti papildomai Vyriausybės skirtus 150 mln. eurų Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Vyriausybei skyrus papildomas lėšas šalies kelių remontui sulaukta savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymų konkretiems kelių objektams finansuoti maždaug už 350 mln. eurų. Šiuos prašymus vertino specialioji komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovų.

Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič, Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių. 

Už bendrą 113 889,7 tūkst. eurų sumą iki 2020 metų lapkričio 30 dienos planuojama suremontuoti 484 vietinės reikšmės kelių objektų. 

Į kelių infrastruktūros darbus įtraukti paprasti remonto darbai, žvyrkelių asfaltavimas, saugumo priemonių įrengimas, kelių vedančių į lankytinas vietoves ar darbo vietoves remontas, bei pasienio kelių taisymas.

Dar šia tema
Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę

Kaip vyko "Rusijos riterių" pilotažas trijų tipų "Su" orlaiviais video

(atnaujinta 19:53 2020.07.03)
Atstumas tarp lėktuvų buvo mažesnis nei trys metrai. Pilotai atliko tokias figūras kaip "įstrižos kilpos", "kalniukai" ir "persivertimai šonu"

Rusijos Katinių oro pajėgų akrobatinio skraidymo komanda "Rusijos riteriai" atliko programą vienu metu trijų tipų orlaiviais — Su-27, Su-30SM, Su-35 S.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip lakūnai atlieka įvairias akrobatinio skraidymo figūras.

Atstumas tarp orlaivių buvo mažesnis nei trys metrai. Pilotai atliko tokias figūras kaip "įstrižos kilpos", "kalniukai" ir "persivertimai šonu". Programos pabaigoje grupės vadovas žiūrovus nudžiugino atskirais elementais, įskaitant "kamščiatraukį", "varpą" ir "puskubilį".

"Rusijos riteriai" — vienintelė akrobatinio skraidymo komanda pasaulyje, vykdanti akrobatinį skraidymą sunkiais naikintuvais.

Tegai:
Rusija