Prekybos centras

Lietuva pateko į ES lyderių trejetą pagal mažmeninės prekybos augimą

48
(atnaujinta 16:40 2019.06.05)
Europos statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, Lietuva atsidūrė antroje vietoje, aplenkusi Airiją ir nusileidusi Slovėnijai

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Metinis mažmeninės perkybos augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje, rodo "Eurostat" duomenys (pdf*).

Šių metų balandžio mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, prekybos apimtys Lietuvoje padidėjo 10,2 procento. Aukštesnis rodiklis buvo tik Slovėnijoje — 12,7 procento prieaugis. Trečiąją vietą užėmė Airija (10,1 procento).

Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje metinis augimas buvo atitinkamai 7 ir 8,2 procento.

Europos Sąjungos šalyse mažmeninės prekybos apimtys per metus išaugo 2,9 procento.

48
Tegai:
Lietuva, prekyba
Dar šia tema
Lietuvos bankas nubaudė pienininkus: vienam skirta 200 tūkst. eurų bauda
Ekspertas: Lietuvos uostų pajėgumų nepakanka Kinijos verslui
Eurai, archyvinė nuotrauka

Paskelbtos sausio liepos mėnesių valstybės biudžeto pajamos

(atnaujinta 09:42 2020.08.04)
Kaip teigiama pranešime, 2020 metų liepos mėnesio pajamų surinkimo rezultatas geresnis, nei birželio mėnesį

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Liepos mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo apie 13,4 proc. (111,8 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 2,8 proc. (20,4 mln. eurų) mažiau nei prieš metus, praneša FInansų ministerija.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pabrėžiama, kad šių metų liepos mėnesio pajamų surinkimo rezultatas geresnis, nei birželio mėnesį, per kurį pajamų gauta 15,8 proc. (158,7 mln. eurų) mažiau nei planuota ir 10,4 proc. (98,4 mln. eurų) mažiau nei praėjusių metų birželį.

"Liepos mėnesio pajamų surinkimas atspindi birželio mėnesio veiklos rezultatus, tame tarpe ir COVID-19 paveiktų įmonių atidėtus mokesčių mokėjimus, kurie per mėnesį išaugo apie 61 mln. eurų ir birželio pabaigoje iš viso sudarė apie 631 mln. eurų", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad šių metų sausio — liepos mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15 proc. (829,8 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 7,7 proc. (392,4 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Kaip teigiama pranešime, patikslinta ir detalesnė informacija apie valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimą bus skelbiama rugpjūčio mėnesio antroje pusėje.

Tegai:
Lietuva, valstybės biudžetas, ekonomika
Dar šia tema
Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę
"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"
Transformatorių pastotė

Lietuva ir Lenkija "Harmony Link" projekto įgyvendinimui pasitelks tarptautinę grupę

(atnaujinta 11:01 2020.08.04)
Turi būti parengtas techninės specifikacijos projekto svarbiausių elementų rangos pirkimams, taip pat bendrovė padės su kita projekto dokumentacija

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai "Litgrid" ir PSE elektros jungties "Harmony Link" projekto įgyvendinimui pasitelks Austrijos kapitalo tarptautinę grupę "ILF Consulting Engineers", rašoma "Litgrid" spaudos tarnybos pranešime.

Bendrovė "ILF Consulting Engineers Polska" rengs technines specifikacijas "Harmony Link" projekto svarbiausių elementų — povandeninio kabelio ir keitiklių stočių — rangos pirkimams, taip pat padės su kita projekto dokumentacija.

Sutarties vertė yra 1,367 mln. eurų. Ji apima įgyvendinimo studijos darbus, leidimų tiesti kabelį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje gavimą, pirkimų dokumentacijos kabeliui ir keitiklių stotims parengimą, konsultavimą pirkimų klausimais, kabelio įgilinimo rizikos vertinimo studiją.

Maždaug 330 km ilgio 700 MW galios povandeninė aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis "Harmony Link", 2025 metais sujungsianti Klaipėdos ir Pucko regionus — didžiausias Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektas, kuriam numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
Litgrid, Lenkija, Lietuva, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Kitą savaitgalį Lietuvoje vyks dalinis elektros sistemos bandymas
Kaliningrado sritis ruošiasi rudenį vyksiantiems energetikos sistemos bandymams
Kauno HE ir Kruonio HAE išlaikė avarinius bandymus