Klaipėdos SGD-terminalas

"Achema" užsisakė papildomų Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų

47
(atnaujinta 08:37 2019.06.07)
"Achema" šiais dujiniais metais iš viso yra užsakiusi beveik 7,2 TWh pajėgumų

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. "Achema" papildomai užsisakė maždaug 1 TWh suskystintųjų gamtinių dujų, arba vieną didelį dujovežį iš Klaipėdos SGD terminalo, pranešė terminalo operatorė "Klaipėdos nafta". 

Numatoma, kad nuo gegužės iki rugsėjo pabaigos "Achemai" bus suteikti iš viso apie 3,9 TWh pajėgumų.

Jos skelbiamame rezervuotų pajėgumų grafike matyti, kad "Achema" šiais dujiniais metais (nuo pernai spalio iki šių metų rugsėjo) iš viso yra užsakiusi beveik 7,2 TWh pajėgumų. 

Valstybės valdomos grupės "Lietuvos energija" antrinė įmonė "Lietuvos energijos tiekimas" (LET) šiais dujų metais yra užsisakiusi apie 4,318 TWh SGD pajėgumų. 

Birželį "Klaipėdos nafta" pranešė, kad  0,964 TWh išdujinimo pajėgumus rezervavo dar viena įmonė – Lietuvoje žaliavų prekybos grupės "Imlitex Holdings" bendrovė "Imlitex". 

"Achema" yra didžiausias gamtinių dujų vartotojas Lietuvoje. Tuo pačiu metu "Achemos grupė" moka už Klaipėdos SGD terminalo išlaikymą. 2018 metais Achemos grupė sumokėjo daugiau kaip 100 mln. eurų įvairių mokesčių. Iš jų daugiau nei 20 mln. eurų — už terminalo išlaikymą.

Klaipėdos SGD terminalas

Pirmasis ir vienintelis importo SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 3 dieną Klaipėdoje. Teigdama, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio". Kasmet "Klaipėdos nafta" moka 60 milijonų eurų už SGD laivo-saugyklos nuomą iš Norvegijos, tačiau pernai vasarą Lietuvos valdžia priėmė sprendimą jį išpirkti.

Nepaisant politikų pareiškimų apie "energetinę nepriklausomybę", Lietuva ir toliau perka dujas iš Rusijos.

SGD daugiausia importuojamos į Lietuvą iš JAV ir Norvegijos. Kai kurie ekspertai mano, kad JAV dujos kainuoja šaliai daugiau nei Rusijos kuras, tačiau Lietuvos valdžia neatskleidžia kainos, už kurią ji perka SGD, teigdama, kad išlaidos atsiperka.

47
Tegai:
Klaipėda, SGD, Achema
Dar šia tema
SGD terminalas Klaipėdoje — ir vėl neapgalvotas sprendimas?
Rusijos dujos pigesnės: Lietuvos mokesčių mokėtojai pavargo nuo SGD terminalo
Ketvirtasis laivas su Rusijos SGD atvyksta į Klaipėdos uostą
Likimo ironija — Lietuva perka Rusijos SGD
Luminor, archyvinė nuotrauka

Beveik 2 tūkst. "Luminor" klientų Lietuvoje paprašė "paskolų atostogų"

(atnaujinta 21:28 2020.08.04)
Pranešama, kad šiuo pasiūlymu iš viso Baltijos šalyse pasinaudojo 6,5 tūkst. "Luminor" klientų

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Prasidėjus koronaviruso pandemijai ir siekdami neutralizuoti jos pasekmes, bankai savo klientams leido atidėti būsto paskolų grąžinimą. 

Lietuvos bankas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vadinamųjų paskolų atostogų paprašė beveik 2 tūkst. "Luminor" klientų Lietuvoje, o bendra jų būsto paskolų vertė siekia 73 mln. eurų. 

Latvijoje šis rodiklis didesnis – bendra tokių paskolų suma siekia 142 mln. eurų, o Estijoje – 68 mln. eurų.

Šiuo pasiūlymu iš viso Baltijos šalyse pasinaudojo 6,5 tūkst. "Luminor" klientų. Lietuvoje – 1,8 tūkst., Latvijoje – 3,241 tūkst., Estijoje – 1,46 tūkst. 

"Šis procesas šiuo metu gerokai sulėtėjęs, tačiau negaliu teigti, kad sustojęs - liepą per savaitę  gaudavome maždaug po 20 paraiškų per savaitę su prašymu atidėti būsto paskolų mokėjimą. Palyginimui galiu pasakyti, kad karantino metu gaudavome ir iki 800 paraiškų per mėnesį. Kitaip tariant, pirmoji banga nuslūgo, padėtis normalizavosi. Mokėjimų atostogų visose Baltijos šalyse klientai prašo dėl dviejų priežasčių – arba dėl staigiai sumažėjusių pajamų, arba dėl darbo netekimo", - sako Giedrė Blazgienė, "Luminor" Klientų konsultavimo centrų vadovė Baltijos šalims.

"Luminor" bankas primena, kad šios mokėjimo atostogos nepakenkia kliento kreditingumo istorijai ir jos ateityje netrukdys imti naujos paskolos. 

Kreipimasis dėl paskolos atidėjimo klientui yra nemokamas ir visos paskolos sąlygos, įskaitant paskolos palūkanas, išlieka nepakitę.

Tegai:
būsto paskolos, Luminor
Dar šia tema
Berlyne, prekybos centre, įvyko išpuolis, yra sužeistųjų
"Kalmaras-vampyras" kelia aliarmą: doleris bus atmestas kaip pasaulinė valiuta
Lietuva įtraukta į šalių su didžiausiu nedarbo lygiu ES sąrašą
Nemuno upė

GIPL statyboje pradedami dujotiekio tiesimo darbai po Nemunu

(atnaujinta 15:19 2020.08.04)
Tarptautinę dujotiekių jungtį planuojama pastatyti iki 2021 metų pabaigos. Šiais metais numatyta atlikti du trečdalius statybos darbų

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte, kurį įgyvendina "Amber Grid", toliau tęsiamas horizontalus kryptinis gręžimas (HDD) po Lietuvos upėmis, praneša bendrovė "Amber Grid".

Pabrėžiama, kad aplinką tausojančius darbus atliekantys Vokietijos rangovai "LMR Drilling", birželio mėnesį sėkmingai nutiesęs dujotiekio atkarpą po Neries upe, šią savaitę pradėjo HDD darbus tiesiant dujotiekį po Nemuno upe, Alytaus rajone.

Pažymima, kad po didžiausia Lietuvos upe 20 metrų gylyje bus nutiesti du apie 700 metrų ilgio vamzdžiai. Tuo pačiu, lygiagrečiai, vienas šalia kito abu vamzdžiai klojami, užtikrinant saugų dujų tiekimą. 

"Visuose tokio masto projektuose HDD darbai yra bene didžiausias iššūkis. Skandžiai užbaigti darbai po Nerimi buvo puiki repeticija. Tikimės, kad ir dujotiekio tiesimas po Nemunu įvyks sklandžiai. Tinkama projekto valdymo kokybė ir dėmesys rizikų valdymui užtikrina, kad šis ne tik Lietuvai svarbus dujotiekis bus nutiestas numatytu laiku", — teigia "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Pranešama, kad gręžimo darbai tiesiant dujotiekį po Nemunu vykdomi Alytaus rajone netoli Punios.

Viename Nemuno krante įrengta speciali darbų aikštelė, kurioje yra išdėstyta sumontuota Vokietijos partnerių atsigabenta įranga. Kitoje Nemuno pusėje jau parengtos dvi suvirintų vamzdžių gijos, kurios gręžimo darbų metu bus nutiestos po Nemuno dugnu.  

Taip pat, gręžiant dujotiekį po upėmis, išsaugomi pakrančių miško plotai, neprarandama vandens augalija ir gyvūnija, išlaikoma natūrali aplinka, jai nepakenkiant. 

Tarptautinę dujotiekių jungtį planuojama pastatyti iki 2021 metų pabaigos. Šiais metais numatyta atlikti du trečdalius statybos darbų.

Tegai:
Amber Grid, Nemunas
Dar šia tema
Paskelbtos sausio — liepos mėnesių valstybės biudžeto pajamos
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
 Merilina Monro, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 5-osios šventės

(atnaujinta 16:53 2020.08.04)
Prieš 58-erius metus rugpjūčio 5 dieną sulaukusi vos 36 metų amžiaus mirė aktorė Merilina Monro

Rugpjūčio 5 yra 217-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 218-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 148 dienos.

Ši diena Lietuvos istorijoje

Šią dieną 1506 metais Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos kariuomenė Klecko mūšyje sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. XV a. pab. – XVI a. pr.  totoriai buvę pagrindiniu ir nuolatiniu LDK ramybę drumsčiusiu priešininku. Jų kariaunos plėšikaudamos atsibastydavo net iki Vilniaus. Miestas iki tol buvęs toks saugus, kad net neturėjęs gynybinių miesto sienų, kurias dėl totorių grėsmės visgi pasistatė. Po Klecko kautynių totorių galia buvo amžiams pakirsta, o Vilniaus siena ilgainiui pasitarnavo ir mokesčių bei muitų surinkimo pagerinimui.

1772 metų rugpjūčio 5 dieną įvyko pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas. Ketverius metus vykusio pilietinio karo nualintą Abiejų Tautų Respubliką pasidalijo trys kaimyninės monarchijos — Prūsija, Austrija ir Rusija. Pagrindine padalinimo iniciatore buvo Prūsija, o sutartys sudarytos Sankt Peterburge.

O 1991 metais atsisakant Sovietinių rublių įvesta pirmoji laikina Lietuvos valiuta — bendrieji talonai. Kartu su sovietų rubliais naudoti laikinieji lietuviški pinigai — bendrieji talonai ( vagnorkės ) tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Neoficialus pavadinimas vagnorkės kilo iš tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus pavardės. Laikinieji pinigai buvo primityviai pagaminti ir mažai apsaugoti nuo klastojimo.

Ši diena pasaulio istorijoje

1895 metais Londone mirė Frydrichas Engelsas — vokiečių socialistas, politikas, rašytojas, kartu su Karlu Marksu kūręs šiuolaikinio komunizmo teoriją.

Šią dieną 1930 metais gimė amerikietis Neilas Armstrongas — astronautas, pirmasis Žemės žmogus, žengęs pirmuosius žingsnius Mėnulyje. Tai įvyko 1969 metų liepos 20 dieną, Mėnulyje nutūpus "Apollo-11" misijos moduliui "Erelis" ("Eagle").

1962 metais, sulaukusi vos 36 metų amžiaus, Los Andželo mieste mirė legendinė JAV kino aktorė modelis ir dainininkė Merilina Monro.

Savo vardadienius rugpjūčio 5 dieną švenčia Nona, Osvaldas, Rimtas, Vaida, Vaidas, Vilija.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai