Degalinė Kijeve

Kodėl benzinas, dyzelinas ir automobilinės dujos Ukrainoje tampa prabanga

172
(atnaujinta 18:05 2019.06.06)
Pasak ekspertų, draudimas tiekti Rusijos naftą į Ukrainą yra mažiausiai skausmingas. Su naftos produktais situacija visiškai kitokia, nes Ukraina patenkino 80 proc. benzino ir dyzelino paklausos, importuodama iš Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Pirmąją vasaros dieną įsigaliojo Rusijos kuro tiekimo į Ukrainą apribojimai. Naftos eksportas yra visiškai uždraustas, o anglis, dyzelinas, benzinas ir suskystintos gamtinės dujos (SGD) gali būti parduodamos kaimyninei šaliai tik gavus specialų Ekonominės plėtros ministerijos leidimą. Kaip Kijevas tikisi išgyventi be naftos, anglies ir dujų iš Rusijos — RIA Novosti medžiagoje.

Kodėl brangs benzinas

Sprendimą dėl ribojamųjų priemonių Ukrainai Rusijos Federacijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas paskelbė balandžio 18 dieną. Tai yra atsakas į Kijeve taikomas sankcijas prieš Rusijos įmones, verslininkus, politikus, deputatus ir teisėsaugos pareigūnus, kurie, Ukrainos valdžios institucijų teigimu, susiję su incidentu Kerčės sąsiauryje.

Be to, Kijevo vyriausybė paskelbė embargą mašinų gamybos, metalo apdirbimo ir lengvosios pramonės produkcijai iš Rusijos. Bendras apribojimų skaičius, Rusijos vertinimu, per praėjusius metus siekė beveik 250 milijonų JAV dolerių.

Pasak ekspertų, Rusijos naftos tiekimo į Ukrainą draudimas yra mažiausiai skausmingas. Esmė ta, kad naftos žaliava ten nelabai reikalinga: šalyje tiesiog neliko naftos perdirbimo įmonių, išskyrus vienintelę Kremenčuge, priklausančią verslininko Igorio Kolomoiskio grupei "Privat".

Su naftos produktais situacija yra visiškai kitokia, nes Ukraina patenkino 80 proc. benzino ir dyzelino paklausos, importuodama iš Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano.

Nėra oficialios informacijos apie birželio mėnesį Energetikos ministerijos nustatytas kvotas. Ukrainos žiniasklaida, nurodydama šaltinius Rusijos naftos kompanijose, teigia, kad "Rosneft" galės parduoti 50 tūkst. tonų dyzelino Ukrainai vietoj įprastų 205 000 per šiuos mėnesius (nuo sausio iki gegužės). Antrasis pagrindinis tiekėjas "Lukoil" sumažins eksportą nuo 20 iki 14,9 tūkst. tonų.

Taigi bendras Rusijos importas bus sumažintas nuo trijų iki keturių kartų, dėl to kuro kaina pakils. Ukrainos antimonopolinis komitetas (AMCU) jau apie tai įspėjo, grasindamas rinkos dalyviams "atitinkamomis priemonėmis" dėl nepagrįsto kainų padidėjimo.

Neįsibėgėsi

Prieš penkerius metus 95-asis benzinas Ukrainoje kainavo 11 grivinų už litrą, dabar jis kainuoja 30 grivinų už litrą. Daugelis automobilių savininkų įsimontavo į automobilius dujų įrangą, nes dujos daug pigesnės — 13,5 grivinų. Dabar, pasak Ukrainos valstybinio statistikos komiteto, benzino ir dujų pardavimai šalyje yra panašūs: 97,6 tūkst. tonų ir 84,9 tūkst. tonų atitinkamai.

Tačiau dujos automobiliams į Ukrainą tiekiamos taip pat daugiausia iš Rusijos, ir joms taip pat taikomi apribojimai. Pasak Ukrainos žiniasklaidos, birželio kvota yra 32 tūkst. tonų (nuo sausio iki balandžio mėn. ji sudarė 53,5 tūkst. tonų per mėnesį).

Todėl suskystintos dujos gali tapti Ukrainos vairuotojams tokia pačia prabanga kaip benzinas. Pasak "Ukrgazdobycha" komercijos direktoriaus Sergejaus Fedorenko, pirkimo kainos paskutinę gegužės savaitę jau padidėjo trečdaliu — iki 24,5 tūkst. grivinų už toną.

Jei informacija apie kvotas birželio mėn. pasitvirtins, artimiausiomis dienomis automobilinių dujų kainos pakils iki 15 grivinų už litrą, viršydamos svarbų rodiklį — pusės litro benzino kainą.

"Rinkoje negali vykti tokie staigūs šuoliai. Du pagrindiniai suvaržymo aspektai yra konkurencija ir perkamoji galia. Kai kainos pakyla, parduodamo produkto kiekis sumažėja tuo pačiu santykiu. Jei automobilių dujų kaina viršija 50 proc. dujų sąnaudų, tai tiesiog nepelninga pirkti automobilių dujas", — aiškino Ukrainos kuro rinkos ekspertas Aleksejus Bobanetsas leidiniui "Obozrevatel".

Alternatyvos nebus

Greitai rasti alternatyvą Rusijos kurui nepavyks, sako analitikai. Teoriškai perspektyviausias tiekėjas yra Baltarusija su galingomis perdirbimo įmonėmis. Tačiau baltarusiai beveik visiškai aprūpina Ukrainą benzinu, tačiau kyla klausimas, ar pakaks tiekiamo dyzelino apimčių. Bet kokiu atveju, Baltarusijos naftos perdirbimas yra visiškai priklausomas nuo Rusijos naftos, todėl Ukrainos ekspertai nepataria labai pasikliauti šiuo šaltiniu.

Žinoma, galima įsigyti kuro Europos šalyse: Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Italijoje. Vienas tanklaivis jau buvo iškrautas Odesos uoste, atvyksta dar du.

Tačiau tai tik minimaliai išspręs benzino ir dyzelino trūkumo problemą. Kainos degalinėse toliau augs dėl brangesnės logistikos, palyginti su įprastu maršrutu iš kaimyninės Rusijos. Gali būti, kad šalis pati pradės gaminti kurą.

Kazachstanas, kuris tiekia naftos produktus ir dujas Ukrainai, taip pat turi apribojamų: yra nustatytos tranzito kvotos. Kazachstano bendrovė "Tengizchevroil" sustabdė suskystintų dujų tiekimą gegužės 24 dieną, kol Rusijos energetikos ministerija nustatys kvotas. Praėjusiais metais iš Kazachstano į Ukrainą atvyko 257 tūkst. tonų suskystintų dujų.

Automobilinių dujų importas iš kitų šalių yra neįgyvendinamas — nėra tinkamos infrastruktūros.

"Potencialiai jūroje galima pakeisti Rusijos ir netgi Baltarusijos dyzelino kiekius. Tačiau Ukrainos jūrų infrastruktūra negali net 50 proc. pakeisti suskystintų dujų tiekimo iš Rusijos ir Kazachstano", — sako "A-95 Consulting Group" analitikai.

Vasarą Ukrainos vairuotojų laukia neišvengiamas kuro kainų šuolis. Tačiau tai gali būti smulkmena, palyginti su poveikiu šalies energetikai ir metalurgijai dėl anglies tiekimo apribojimo. Vien pernai Ukraina iš Rusijos importavo daugiau nei 15 mln. tonų anglies už 1,8 mlrd. dolerių.

Gegužės pabaigoje Rusijos energetikos ministro pavaduotojas Anatolijus Janovskis sakė, kad bendrovės pateikė daug paraiškų dėl anglies tiekimo Ukrainai, o "šių prekių kiekis yra daug didesnis nei praėjusių metų eksporto apimtys". Tačiau kiek paraiškų Energetikos ministerija patvirtino, vis dar neaišku.

172
Tegai:
nafta, Ukraina, Rusija, ekspertas
Dar šia tema
Ukraina pasiūlė Vengrijai planą dujų tranzito iš Rusijos nutraukimo atveju
Ukraina įvedė draudimą cementui ir fanerai iš Rusijos
Ukraina pareiškė, kad TVF nebereikalauja didinti dujų kainas
Keliai, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija baigia skirstyti 150 mln. eurų keliams

(atnaujinta 22:44 2020.07.02)
Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Susisiekimo ministerija praneša, kad baigia skirstyti papildomai Vyriausybės skirtus 150 mln. eurų Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Vyriausybei skyrus papildomas lėšas šalies kelių remontui sulaukta savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymų konkretiems kelių objektams finansuoti maždaug už 350 mln. eurų. Šiuos prašymus vertino specialioji komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovų.

Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič, Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių. 

Už bendrą 113 889,7 tūkst. eurų sumą iki 2020 metų lapkričio 30 dienos planuojama suremontuoti 484 vietinės reikšmės kelių objektų. 

Į kelių infrastruktūros darbus įtraukti paprasti remonto darbai, žvyrkelių asfaltavimas, saugumo priemonių įrengimas, kelių vedančių į lankytinas vietoves ar darbo vietoves remontas, bei pasienio kelių taisymas.

Dar šia tema
Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę
Virginijus Sinkevičius ir Kęstutis Mažeika

Sinkevičius ir Mažeika aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas žalias uostas"

(atnaujinta 14:56 2020.07.02)
Pabrėžiama, kad būtina sąlyga, jog uosto direkcija, verslas ir aplinkosaugos institucijos nuolat bendrautų ir derintų veiksmus

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Klaipėdoje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijus Sinkevičius susitiko su valstybinio jūrų uosto vadovais ir aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas — žalias uostas", praneša Aplinkos ministerija.

"Klaipėdos žaliojo jūrų uosto vizija paremta į aplinkosaugą nukreiptomis permainomis. Tokios permainos, kaip rodo pastarojo meto pasaulinės tendencijos, yra būtinos ir neišvengiamos. Visų pirma jos leistų sumažinti aplinkos taršą ir pagerinti gamtinę bei gyvenamąją aplinką Klaipėdos regione, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Kita vertus, ne tik pagerėtų Baltijos būklė, bet ir padidėtų uosto patrauklumas Vakarų investuotojams, kurie vis dažniau atsižvelgia į aplinkosauginius aspektus", — sakė Mažeika.

Projekto "Klaipėdos uostas — žalias uostas" susitikimo metu koncepciją pristatė Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktorius Rimgaudas Špokas.

Jo teigimu, veiksmingiausi yra tie projektai, kuriuose pavyksta suderinti aplinkosaugos tikslus bei verslo galimybes. Kartu dėmesio reikėtų skirti taršos matavimams, kontrolei bei prevencijai.

Pabrėžiama, kad būtina sąlyga, jog uosto direkcija, verslas ir aplinkosaugos institucijos nuolat bendrautų ir derintų veiksmus.

"Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, todėl jos ekologinės būklės gerinimas — vienas svarbiausių mano darbo Europos Komisijoje prioritetų", — teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.

Jo teigimu, reikia suvokti, kad jūros užterštumą lemia ne tik tiesioginis jos ir pakrančių šiukšlinimas, tačiau ir tai, kaip sekasi tvarkytis su taršos problemomis sausumoje.

Pabrėžiama, kad rugsėjo pabaigoje planuojama į Palangą sukviesti aplinkos ir žemės ūkio ministrus pasirašyti deklaraciją, kuria bus įsipareigota konkrečiais veiksmais mažinti jūros taršą. 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pasak generalinio direktoriaus Algio Latako, aplinkosaugai skiria didžiulį dėmesį bei siekia sutelkti įvairias institucijas ir verslą konstruktyviam bendradarbiavimui.

Pranešama, kad aptarus iniciatyvą "Klaipėdos uostas — žalias uostas" ir galimybes Baltijos jūros apsaugos problemoms spręsti, Virginijus Sinkevičius, Kęstutis Mažeika, uosto vadovas Algis Latakas, taip pat susitikime dalyvavę aplinkos viceministrai Justina Grigaravičienė ir Marius Narmontas, AAA direktorius Rimgaudas Špokas, Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė ir kiti susitikimo dalyviai išplaukė AAA moksliniu laivu pavadinimu "Vėjūnas" uosto akvatorijos apžiūrėti.

Tegai:
Klaipėdos uostas, Kęstutis Mažeika, Virginijus Sinkevičius
Dar šia tema
"Litgrid" užbaigė linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą
SEB bankas šiemet prognozuoja mažesnį ūkio nuosmukį
Balsavimas dėl Rusijos Konstitucijos pataisų, archyvinė nuotrauka

VRK patvirtino balsavimo dėl Rusijos Konstitucijos pataisų rezultatus

(atnaujinta 13:30 2020.07.03)
Balsavimas vyko nuo birželio 25 iki liepos 1 dienos. Suskaičiavus buvo paskelbta, kad rinkimuose dalyvavo 67,97 proc. rinkėjų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Rusijos vyriausioji rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų rezultatus, pranešė RIA Novosti.

Posėdis vyko penktadienį. Jo metu buvo pasirašytas galutinis protokolas.

Pasak VRK pirmininkės Elos Pamfilovos, už pataisas nubalsavo daugiau nei pusė Rusijos piliečių, todėl jos laikomos priimtomis.

Anot jos, 109 190 337 rinkėjai buvo įtraukti į balsavimo dalyvių sąrašus. Dalyvavo 74 215 555 žmonės.

Pamfilova pridūrė, kad "balsavimas vyko maksimaliai demokratiškai".

"Pasibaigus visiems balsavimo etapams, galima padaryti pagrindinę išvadą — mes susitvarkėme su pagrindinėmis užduotimis, kurias ne kartą nustatėme kampanijos metu, susitvarkėme su stebėtojais, teisėsaugos pareigūnais ir žiniasklaidos atstovais. Svarbiausia, kad visą mūsų veiklą palaikė patys Rusijos piliečiai", — sakė ji.

VRK pavaduotojas Nikolajus Bulajevas teigė, kad balsavimo metu, nepaisant provokacijų, nebuvo padaryta jokių pažeidimų.

Balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų vyko birželio 25 — liepos 1 dienomis. Apdoroję 100 procentų protokolų, buvo paskelbta, kad rinkimuose dalyvavo 67,97 procento. Už pakeitimų priėmimą balsavo 77,92 proc., prieš — 21,27 proc.

Tegai:
pataisos, Konstitucija, Rusija