Tanklaivis-dujovežis Vysocke, archyvinė nuotrauka

"Pelningos SGD": Lietuva negalės uždrausti įmonėms pirkti dujų Rusijos

96
(atnaujinta 09:38 2019.06.07)
Rusijos degalai, pagaminti Vysocke, yra daug pigesni už JAV dujas, sako vyriausiasis Nacionalinio energetikos apsaugos fondo analitikas Igoris Juškovas

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Lietuvos valdžia negalės uždrausti vietos įmonėms įsigyti Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD), pareiškė Igoris Juškovas, vyriausiasis Nacionalinio energetikos apsaugos fondo analitikas, praneša portalas Rubaltic.ru.

Pasak jo, jei kalbama apie ekonominę naudą, politika atsitraukia į antrą planą.

"Lietuvos įmonės ieško pelningų SGD, o Vysocke gaminamos dujos yra daug pigesnės už amerikiečių dujas. Ir ką dabar darys Lietuvos valdžia, yra visiškai neaišku. Žinoma, Vysockas, turėdamas galimybę pakrauti tanklaivį, gali parduoti dujas prekiautojui, ir dujų molekulės bus Rusijos kilmės, tačiau teisiškai tai nebus pirkimas ne iš Rusijos bendrovės... Tačiau manau, kad Lietuva vis tiek negalės uždrausti savo įmonėms pirkti Rusijos SGD. Taip, tai bus gaila, jei ji [Lietuvos valdžia] kels skandalus ir "užlauš rankas", bet ji visgi negali nieko uždrausti", — sakė Juškovas.

Visų pirma, kaip sakė analitikas, Rusijos SGD perka "Achemos" gamykla Jonavoje, kuri yra ant bankroto ribos ir kuriai reikia kuro už priimtiną kainą.

Anksčiau paaiškėjo, kad Lietuvos įmonės įsigyja Rusijos SGD. Neoficialiais duomenimis, balandžio-gegužės mėnesiais "Achema" įsigijo iš Rusijos "Novatek" keturis dujų krovinius. Birželio mėnesį įmonė gavo dar vieną naują SGD krovinį iš Rusijos bendrovės.

Balandžio pabaigoje Lietuvos konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis pasiūlė apriboti SGD pirkimus iš Rusijos.

Klaipėdos SGD terminalas

Pirmasis ir vienintelis importo SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 3 dieną Klaipėdoje. Teigiama, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio". Kasmet "Klaipėdos nafta" moka 60 milijonų eurų už SGD laivo-saugyklos nuomą iš Norvegijos, tačiau pernai vasarą Lietuvos valdžia priėmė sprendimą jį išpirkti.

Nepaisant politikų pareiškimų apie "energetinę nepriklausomybę", Lietuva ir toliau perka dujas iš Rusijos.

SGD daugiausia importuojamos į Lietuvą iš JAV ir Norvegijos. Kai kurie ekspertai mano, kad JAV dujos kainuoja šaliai daugiau nei Rusijos kuras, tačiau Lietuvos valdžia neatskleidžia kainos, už kurią ji perka SGD, teigdama, kad išlaidos atsiperka.

Praeitą vasarą Lietuvos valdžia nusprendė 2024 metais, pasibaigus nuomos sutarčiai, išpirkti laivą, kuris, preliminariais duomenimis, kainuotų nuo 121 iki 160 milijonų eurų.

96
Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Rusija, Lietuva, SGD
Dar šia tema
Lietuva nebeilgai džiaugsis Rusijos SGD už priimtiną kainą
Klaipėdos SGD terminalą pasiekė naujas Rusijos "Novatek" dujų krovinys
Lietuvos geležinkeliai traukinys

Lietuvos įmonė žengia į Lenkijos geležinkelių rinką

(atnaujinta 12:50 2020.07.08)
Bendrovė taip pat artimiausiu metu sieks strateginės partnerystės su Lenkijos rinkos vežėjais vystant krovinių maršrutus tarp Lenkijos ir Lietuvos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" (LTG) krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" pradeda plėtrą į Vakarus. Apie tai pranešė LTG spaudos tarnyba.

Bendrovė įsteigė antrinę įmonę "LTG Cargo Polska", kuri plėtos krovinių vežimo geležinkeliais veiklą Lenkijoje. Tikimasi, kad tai padidins krovinių vežimo geležinkeliu patrauklumą, sustiprins logistikos tiekimo grandines ir pagerins didelių krovinių mobilumą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Tai taip pat leis diversifikuoti "LTG Cargo" veiklos rizikas, didinti krovinių srautą ir pasiekti strategijoje užsibrėžtą tikslą — 65–70 mln. tonų krovinių per metus.

"Per pastaruosius metus įvykdyti pokyčiai sustiprino ir paruošė mus naujam veiklos etapui. Ir, nors geležinkelių krovinių vežimo verslai visoje Europoje išgyvena sukrėtimą, esamą laikotarpį vertiname kaip atvirą galimybių langą aktyviai plėtrai. Tai leis mums dar labiau diversifikuoti savo krovinių srautą, mažinti priklausomybę nuo tradicinių krovinių rūšių, kurių paklausa per artimiausią dešimtmetį pamažu trauksis. Be abejo, ilguoju laikotarpiu tikslas tapti tarptautiniu krovinių vežėju, siūlančiu greitą, patikimą ir konkurencingą krovinių judėjimą, o svarbiausia – drąsius sprendimus klientams", — sakė "LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

"LTG Cargo Polska" artimiausiu metu sieks strateginės partnerystės su Lenkijos rinkos vežėjais vystant krovinių maršrutus tarp Lenkijos ir Lietuvos. Šiuo metu vyksta "LTG Cargo" ir didžiausios krovinių gabenimo geležinkeliais įmonių Lenkijoje "PKP Cargo"  derybos dėl bendros įmonės steigimo. Planuojama, jog bendra įmonė užsiims intermodaliniais krovinių pervežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos.

LTG duomenimis, bendrovė veiklą Lenkijoje planuoja pradėti reguliariu krovinių pervežimo reisu tarp Mockavos iki Balstogės.

Dar šia tema
Parduota daugiau nei tūkstantis bilietų į traukinius, vykstančius į Kaliningradą
"Rusijos geležinkeliai" atnaujino reisus į Kaliningradą po beveik trijų mėnesių pertraukos
Lietuvoje pradės kursuoti "Pajūrio ekspresas" į populiariausius šalies kurortus
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas

(atnaujinta 11:25 2020.07.08)
Pranešama, kad taryboje taip pat pateikti siūlymai, kaip būtų galima pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Klaipėdoje vykusiame Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje buvo nutarta sutelkti ir stiprinti aplinkos apsaugos ir taršos prevencinių priemonių koordinavimą, praneša Susisiekimo ministerija.

Pranešama, kad taryboje taip pat pateikti siūlymai, kaip būtų galima pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba, kuriai pirmininkavo susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, svarstė galimybes išplėsti vykdomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringą ir sustiprinti jo koordinavimą tarp įvairių institucijų bei uoste veiklą vykdančių kompanijų.

"Aplinkosauga yra vienas jautriausių klausimų, tad jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiandien pavyko suburti prie vieno stalo visas atsakingas institucijas — aplinkosaugos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Uosto direkcijos vadovus, uosto įmones ir kitas institucijas ir sutarti dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Džiaugiamės Aplinkosaugos apsaugos agentūros pristatytu pasiūlymu, kuris apima aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimą visame Klaipėdos mieste", — sakė jis.

Pabrėžiama, kad taryba nutarė pavesti Aplinkos apsaugos agentūrai, Klaipėdos miesto savivaldybei ir Uosto direkcijai pateikti konkrečius pasiūlymus dėl aplinkos būklės pagerinimo.

"Mūsų, kaip Uosto direkcijos, siekis yra sutelkti įvairias institucijas, verslą konstruktyviam bendradarbiavimui sprendžiant aktualius aplinkos apsaugos klausimus ir plėtojant uostą "žaliuoju kursu". Uosto direkcija taip pat yra atvira visuomenei ir pasirengusi dialogui su gyventojų bendruomenėmis", — teigė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Plėtojimo taryboje taip pat pasiūlyti sprendimai pasirengti vėjo energetikos plėtrai jūroje.

Pažymima, kad uosto plėtojimo taryba apsvarstė galimybes plėtoti uosto infrastruktūrą laivų statybos ir remonto veikloms, generuojančioms reikšmingą socioekonominę grąžą valstybei ir Klaipėdos regionui.

Tegai:
Klaipėdos jūrų uostas, Susisiekimo ministerija
Dar šia tema
EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę
Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė iš Mukrano
Oro uostas, archyvinė nuotrauka

VRM: vidaus sienų kontrolę siūloma pratęsti iki rugpjūčio 16 dienos

(atnaujinta 13:19 2020.07.08)
Į Lietuvą atvykstančių asmenų patikrinimus siūloma vykdyti tarptautiniuose oro uostuose ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, atkreipiant ypatingą dėmesį į atvykusius iš labiausiai paveiktų šalių

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vidaus reikalų ministerija siūlo pratęsti vidaus sienų kontrolę 30 dienų, t. y. iki rugpjūčio 15 dienos, 24 valandos, vykdant į Lietuvą atvykstančių asmenų patikrinimus prie Europos Sąjungos vidaus sienos: tarptautiniuose oro uostuose ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Tai reiškia, kad bus tikrinami tik atvykstančių lėktuvais arba keltais asmenų pasai. Atvykstančių sausumos keliais asmenų pasai nebus tikrinami. 

"Vidaus sienų kontrolė toliau bus tęsiama, toks pasiūlymas pateiktas atsižvelgus į esamą situaciją, ypatingas dėmesys bus kreipiamas į atvykusius iš labiausiai paveiktų šalių. Mūsų tikslas — kiek įmanoma labiau užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą", — teigia vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius. 

Liepos 3 dieną Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino labiausiai koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašą. Atvykstantiems iš jame nurodytų valstybių bus privaloma izoliacija. 

Sąrašas taikomas į Lietuvą grįžtantiems šalies gyventojams ir tiems užsieniečiams, kurie turi leidimą atvykti į Lietuvą. Pagal praplėstą valstybių sąrašą izoliuotis bus privaloma ir atvykstantiems iš Ukrainos, Liuksemburgo, Serbijos ir Juodkalnijos.

Planuojama leisti atvykti į Lietuvą jūrininkams bei užsieniečiams, kurie jau priimti studijuoti. Šie pasiūlymai teikiami atsižvelgiant į tai, kad ir jūrininkai, ir studentai priskiriami prie tos grupės keliautojų, kurie atvyksta ne turizmo tikslais, bet darbo tikslais ar įgyti išsilavinimą.

Kultūros ministerija siūlo didinti dalyvių skaičių renginiuose — numatoma, kad liepos 16–31 d. renginiuose galės dalyvauti ne daugiau nei 1 000 žiūrovų atvirose erdvėse ir ne daugiau nei 400 žiūrovų uždarose erdvėse. Renginių organizatoriams rekomenduojama įvertinti ir tai, kad, esant poreikiui, renginių uždarose erdvėse metu turi būti laikomasi saugumo reikalavimų.

Remiantis trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1854 užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 537 tūkst. žmonių.

Tegai:
Vidaus reikalų ministerija (VRM)
Dar šia tema
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos
Lietuva planuoja įsigyti vaistą koronavirusui gydyti
PSO pranešė, kad koronaviruso pandemija dar nepasiekė piko