kompiuteris, archyvinė nuotrauka

Kinijos elektroninės prekybos platformoje atsiras Lietuvos produktų

47
(atnaujinta 19:20 2019.06.10)
Pasak Virginijaus Sinkevičiaus, per ateinančius kelerius metus daugiau kaip ketvirtadalį visos Kinijoje parduodamos produkcijos nupirks elektroninių parduotuvių klientai

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Lietuvos gamintojai galės pardavinėti produkciją Kinijos rinkoje vienoje didžiausių Kinijos tarptautinės elektroninės prekybos platformų "Kaola.com", praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerijos spaudos tarnyba.

Atitinkamą ketinimų protokolą vizito Kinijoje metu pasirašė Ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijus Sinkevičius.

Pasak Sinkevičiaus, pastaruosius metus ministerija kartu su agentūra "Versli Lietuva" ieškojo galimybių atidaryti Lietuvos paviljoną vienoje iš didžiausių Kinijos elektroninės prekybos platformų bei partnerio šiam projektui.

"Prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus daugiau kaip ketvirtadalį visos Kinijoje parduodamos produkcijos nupirks elektroninių parduotuvių klientai. Todėl norintis įsitvirtinti šioje rinkoje Lietuvos verslas privalo įžengti į Kinijos elektroninės prekybos erdvę", — teigia ministras.

Ministerija pabrėžė, kad Kinija yra viena iš 10 prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų, todėl prekyba šioje valstybėje ypač svarbi Lietuvos verslui.

Tarpvalstybiniai elektroninės prekybos pirkimai sudaro 48 proc. visų Kinijos elektroninės prekybos pirkimų. Prognozuojama, kad kiekvienas Kinijos skaitmeninis pirkėjas šiais metais išleis vidutiniškai 420 eurų, o bendras tarpvalstybinių elektroninės prekybos pirkėjų skaičius Kinijoje pasieks 740 mln. ribą.

"Kaola.com" — daugiau kaip 30 mln. registruotų vartotojų turinti elektroninės prekybos platforma, padedanti parduoti užsienio šalių produkciją Kinijoje. 2018 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, "Kaola.com" užėmė 26 proc. Kinijos elektroninės prekybos platformų rinkos.

Anksčiau Virginijus Sinkevičius pareiškė, kad Kinija tapo svarbiausia Lietuvos prekybos partnere Azijoje. Pasak jo, kol kas Kinija, kaip eksporto rinka, labiausiai domisi Lietuvos maisto produktų gamintojai, tačiau ji galėtų tapti viena pagrindinių technologijų eksporto rinkų šalies įmonėms.

Pernai Kinijos investicijos Lietuvoje sudarė 9,52 mln. eurų. Lietuvos tiesioginės investicijos Kinijoje siekė 44,51 mln. eurų.

47
Tegai:
Virginijus Sinkevičius, prekyba, produktai, Lietuva, Kinija
Dar šia tema
Kinija pasirengusi priimti lietuvišką jautieną ir grūdų produktus
"Сopy paste" politika: kodėl Kinija tapo "grėsme" Lietuvai tik dabar
Ekspertas: juokinga girdėti, kad Kinija gali "šnipinėti" Baltijos šalyse
Kinija savo rinkoje norėtų matyti daugiau lietuviškos produkcijos
Vilnius

Ekspertas: antroji COVID-19 banga gali smogti Baltijos šalims daug stipriau nei pirmoji

(atnaujinta 18:56 2020.05.29)
Jei epidemija pasikartotų, naujos ribojamosios priemonės galėtų visam laikui panaikinti Lietuvos patrauklumą investuotojams, mano ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Antrosios koronaviruso bangos atveju Baltijos šalys greičiau nesiims tų ribojamųjų priemonių, kurios yra šiandien, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis papasakojo, kad Vyriausybė ketina parengti planą antrosios koronaviruso bangos šalyje atvejui.

Jis pareiškė, kad tokios griežtos ekonominės veiklos ribojimo priemonės, kokios buvo kovo mėnesį, nebus įvestos visoje šalyje. Problemos bus sprendžiamos atskiruose židiniuose.

Ekonomistas Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Europos Sąjungos visuomenė, įskaitant Baltijos šalis, labai priklauso nuo visuomenės nuomonės, o jų politikai patiria informacinį spaudimą, todėl Lietuva negalėjo neįvesti griežtų apribojimų dėl koronaviruso.

"Tarkime, kad vasarį Lietuvos ar kitos Baltijos šalies, ar iš viso kitos Europos šalies ministras pirmininkas pareiškia, kad nesiims jokių priemonių. Jis iškart susiduria su kaltinimų lavina, kad jis yra savo šalies priešas, ir bet kuri šios šalies piliečio mirtis nepriimtinų priemonių fone reikš jo politinės karjeros pabaigą. Vienintelė šalis, kuri nesiėmė griežtų karantino priemonių, yra Švedija. Mes žinome, kad Vyriausybė ten patiria gana stiprų spaudimą. Bet kuris Europos biurokratas yra orientuotas į tai, kad sumažintų savo atsakomybę prieš tautą, prieš politines partijas, politinę sistemą, oponentus", — paaiškino jis.

Zubecas mano, kad dabar politikai yra priešingoje situacijoje, jei antrosios bangos atveju bus taikomi tie patys apribojimai, tada jiems vėl bus daromas spaudimas.

"Jei ta pati Lietuva infekcijos pasikartojimo atveju paskelbs tas pačias ribojamąsias priemones, žala Baltijos šalių ekonomikai, visoms trims valstybėms, tarp jų Lietuvai, bus daug didesnė nei pirmosios bangos metu. Investuotojai gali tiesiog atsikelti ir išeiti, nes jie nenori investuoti į šalį, kuri staiga be jokios priežasties nutraukia savo ekonomiką ir jie praranda daug pinigų. Patrauklumas investicijoms, kuris ir taip nedidelis, apskritai bus lygus nuliui. Nemanau, kad pasikartojimo atveju Baltijos šalys imsis tų priemonių, kurios yra šiandien", — pasakė ekspertas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkst. žmonių.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos galioja karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Penktadienio 10:55 valandos duomenimis, respublikoje patvirtinti 1662 koronaviruso atvejai, 1216 žmonių pasveiko, 68 pacientai mirė.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
Baltijos šalys, pandemija, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO pranešė apie rekordinį koronavirusinių infekcijų skaičių per parą
Kinija papasakojo, kaip apsisaugoti nuo antrosios koronaviruso bangos
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Klaipėdos SGD terminalas

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Vysocko

(atnaujinta 15:55 2020.05.29)
Nuo praėjusio pavasario rusiškų dujų tiekimas tapo reguliarus. Laivas "Coral Fungia" turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu. Apie tai pranešė "Marinetraffic.com".

Laivas "Coral Fungia" praėjusį šeštadienį išplaukė iš Vysocko uosto ir penktadienį, 04:15, atplaukė į Klaipėdą. SGD terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Praėjusią savaitę į Lietuvą atkeliavo penktasis per visą šalies istoriją Amerikos suskystintų gamtinių dujų krovinys. Tanklaivis į šalį pristatė 155 tūkstančius kubinių metrų dujų.

KN duomenimis, per gegužės mėnesį Lietuva turėjo gauti 320 tūkstančių kubinių metrų SGD.

Lietuva nuosavą SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina brangiai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų už jo nuomą. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusiško kuro tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, tai per Klaipėdos terminalo egzistavimo laiką buvo tik kelios jų partijos.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetinio saugumo fondo vyriausiasis analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Lietuva niekada neturėjo ilgalaikių sutarčių su JAV, juolab, kad šalis iš pradžių nebuvo laikoma pagrindine tiekėja.

Tegai:
Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD)
Dar šia tema
Lietuvoje įvardijo padidėjusio SGD tiekimo iš JAV priežastį
PGNiG paskelbė apie Rusijos lyderystę dujų tiekime Lenkijai
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Amerikiečių dainininkė Grimes

Elono Masko mylimoji nusprendė parduoti savo sielą

(atnaujinta 19:22 2020.05.29)
Indie pop žvaigždė Grimes nepradėjo "smulkintis" ir atidarė parodą, kurioje kiekvienas mokus kolekcininkas gali ne tik nusipirkti jos paveikslus, bet ir pasivaržyti dėl dainininkės nemirtingosios dalies

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Amerikiečių dainininkė Grimes, kuri neseniai pagimdė vaiką nuo Elono Masko, ir toliau stebina: žvaigždė ketina parduoti savo sielą naujo meno projekto ribose.

2020 metų gegužės pradžioje 32 metų dainininkė pagimdė kūdikį, kurio tėvas — garsusis milijardierius ir "Tesla" bei "Space X" įkūrėjas. Po to internete buvo aptarinėjamas vardas, kurį tėvai davė savo kūdikiui. Neįprasta santrumpa suneramino ne tik gerbėjus, bet ir JAV įstatymus, po to pora turėjo atlikti keletą pakeitimų ir pervardyti savo sūnų.

Kaip pranešė leidinys "Bloomberg", po vaiko gimimo Grimes vėl pasinėrė į kultūrinį gyvenimą ir sukrėtė gerbėjus. Žvaigždė atidarė savo pirmąją parodą, kurioje, be meno eksponatų, pateikė pardavimui ir savo sielą.

Kūrinys "Išpardavimas" — tai yra dainininkės sielos dalelė, patvirtinta pagal visus teisinius kanonus: dokumentą "dėl nuosavybės" parengė patyrę teisininkai ir pati Grimes.

Šaltinio teigimu, žvaigždė iš pradžių planavo parduoti savo sielą už 10 milijonų dolerių, nes ji "nenorėjo, kad kas nors ją nusipirktų". Tačiau dėl dabartinės koronaviruso pandemijos ir ekonominės krizės Grimes nusprendė surengti aukcioną ir leisti gerbėjams savarankiškai įvertinti jos esybę.

Tegai:
JAV, Elonas Maskas
Dar šia tema
Elonui Maskui ir dainininkei Grimes gimė vaikas