Kelio remontas, archyvinė nuotrauka

Vietinės reikšmės keliams sutvarkyti bus skirta 10 mln. eurų

35
(atnaujinta 19:15 2019.06.13)
Lėšų skiriama visoms 55 prašymus pateikusioms savivaldybėms

VILNIUS, birželio 13 — Sputnik. Lietuvos savivaldybėms paskirstyta 10 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, numatytų vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti, praneša Susisiekimo ministerija.

Lėšų skiriama visoms 55 prašymus pateikusioms savivaldybėms. Iš viso šalyje bus kapitališkai suremontuoti 183 kelių objektai – vietinės reikšmės keliai ir gatvės. Be to, asfaltuojami ir valstybinės reikšmės rajoniniai žvyrkeliai ― jiems šiemet teko 99,3 mln. eurų šios programos lėšų. 

Prašymus skirti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms su žvyro danga asfaltuoti pateikė 55 iš 60 šalies savivaldybių. Iš viso buvo prašoma finansuoti 200 kelių objektų, jiems būtų reikėję apie 12,5 mln. eurų ― 25 proc. daugiau, nei numatyta šių metų sąmatoje. Įvertinus finansines galimybes, numatyta patenkinti visų 55 savivaldybių pateiktus prašymus, finansuojant 183 kelių objektus.

Lėšos savivaldybėms buvo paskirstytos pagal nustatytus kriterijus: 70 proc. sumos savivaldybėms teko pagal kelių su žvyro danga savivaldybėje ilgį, 30 proc. ― pagal savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičių. Be to, savivaldybės privalo ne mažiau kaip 50 proc. prisidėti prie numatytų kelių projektų finansavimo.

Palanga, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Андрей Богданов

Kokius kelius ir gatves asfaltuoti, sprendė pačios savivaldybės. Dalis jų rinkosi kapitališkai remontuoti po vieną ar du svarbiausius vietinės reikšmės kelius, kitos numatė daugiau smulkesnių projektų. Pavyzdžiui, daugiausia gatvių sutvarkyti numato Vilniaus miesto savivaldybė ― iš viso 20. Radviliškio rajone numatoma kapitališkai suremontuoti 10 gatvių ir vietinės reikšmės kelių, Akmenės ir Panevėžio rajonuose ― po 7. Mažiau, bet brangesnių kelių remonto projektų planuoja Vilniaus, Šilutės ir Lazdijų rajonai.

Šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatoje žvyrkeliams asfaltuoti buvo numatyta daugiausia tikslinių lėšų ―  109,3 mln. eurų. Iš jų 99,3 mln. eurų bus panaudota valstybinės reikšmės keliams su žvyro danga ir 10 mln. eurų vietinės reikšmės žvyrkeliams asfaltuoti. Paskirstant lėšas vietinės reikšmės keliams, įgyvendinami savivaldybių pasiūlymai dėl vietinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo.

35
Tegai:
savivaldybė, lėšos
Dar šia tema
Europos keliai bus pertvarkyti NATO karinei technikai
Seimo narys prašo STT įvertinti, kaip tvarkomi Vilniaus rajono keliai
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba
Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Tyrimų duomenimis, Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės

(atnaujinta 16:11 2020.10.28)
Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos jūra geros cheminės būklės neatitiko dėl didelių gyvsidabrio gyvuosiuose organizmuose koncentracijų

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Kuršių marios ir Baltijos jūra 2019-aisiais neatitiko geros cheminės būklės, rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita.

Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tačiau teršiančių medžiagų koncentracijos jų vandenyje neviršijo aplinkos kokybės standartų.

Ši ataskaita supažindina su teršiančių medžiagų vandenyje ir dugno nuosėdose tyrimais. Jie buvo atlikti valstybinio aplinkos monitoringo metu septyniose Kuršių marių ir dešimtyje Baltijos jūros vietų, o biotoje (moliuskuose ir žuvyse) — dviejose marių ir keturiose jūros vietose.

Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltija geros cheminės būklės neatitiko dėl didelių gyvsidabrio gyvuosiuose organizmuose koncentracijų, o Kuršių marios — dėl normas viršijančių sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių dugno nuosėdose koncentracijų.

Kuršių marias ir Baltijos jūrą, kuri yra viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų, teršiančios medžiagos — tai žmogaus sukurtos sintetinės medžiagos ir natūraliai sutinkami elementai (pvz., sunkieji metalai), didesniais kiekiais patenkantys į šiuos vandens telkinius dėl žmogaus veiklos.

Tegai:
užteršimas, Baltijos jūra