viryklė, archyvinė nuotrauka

Lietuva išlieka priklausoma nuo importuojamos energijos, rodo statistika

42
(atnaujinta 14:25 2019.06.14)
Pernai šalies energetinės priklausomybės rodiklis padidėjo iki 74,7 proc. ir gerokai viršijo Europos Sąjungos vidurkį

VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos, praneša Statistikos departamentas.

Pernai šalies energetinės priklausomybės rodiklis padidėjo 1,8 proc. punkto iki 74,7 proc. ir vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos vidurkį, kuris 2017-aisiais buvo 55,1 proc.

Auga suvartojimas

Elektros poreikis Lietuvoje pernai padidėjo 2,2 proc. ir sudarė 13,1 mlrd. kilovatvalandžių. Lietuvos poreikiams užtikrinti buvo importuota beveik trys ketvirtadaliai elektros, o pagaminta tik 3,5 mlrd. kWh.

Elektros gamyba šalyje sumažėjo 16,1 proc., iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 62,8 proc. visos pagamintos elektros.

Galutinis energijos suvartojimas pernai padidėjo 3,8 procento. Daugiausia ― 39,8 proc. ― energijos sunaudota transporto sektoriuje, namų ūkiuose suvartota 26,6 proc. energijos, pramonėje ― 19,2 procento.

Kelių transporte pernai buvo sunaudota daugiau nei 1,9 mln. tonų degalų, iš kurių 82,8 proc. sudarė dyzelinas, 12,1 proc. ― benzinas, 5,1 proc. ― suskystintos dujos. Dyzelino pernai sunaudota 6,7 proc. daugiau nei 2017 metais, benzino ― 8,7 proc. daugiau, tuo tarpu suskystintų dujų ― 6,2 proc. mažiau.

2018 m. transporte buvo suvartota 79 tūkst. tonų biodyzelino ir 12,4 tūkst. tonų bioetanolio. Bendras biodegalų suvartojimas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 8 procentais.

Išankstiniais duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos pernai ūgtelėjo 0,2 proc. iki 7,69 mln. tonų naftos ekvivalentu.

Didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė nafta ir jos produktai (39,6 proc.) bei gamtinės dujos (23,1 proc.).

Atsinaujinanti energija

Atsinaujinantys energijos ištekliai ir elektros energija siekė atitinkamai 19,8 proc. ir 10,8 proc., likusiąją dalį ― 6,7 proc. ― sudarė akmens anglys, durpės ir kiti ištekliai.

Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras ― malkos ir kurui skirtos medienos atliekos. 2018 metais didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (51,8 proc.) bei namų ūkiuose (37,3 proc.).

Elektrinės ir katilinės, naudojančios kietąjį biokurą, 2017 metais pagamino 63,4 proc. visos šiluminės energijos ir 29,6 proc. visos elektros.

Pastaraisiais metais vis dažniau elektrai gaminti panaudojamos biodujos. 2018 metais iš biodujų buvo pagaminta 139,9 mln. kilovatvalandžių elektros, arba 10 proc. daugiau nei 2017 metais.

Pernai Lietuvoje veikė 23 vėjo jėgainių parkai, kurie kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis pagamino 1,14 mlrd. kilovatvalandžių ― beveik trečdalį visos šalies gamybos, arba daugiau kaip 8,7 proc. suvartojimo.

Atsinaujinančią elektrą generuojančios saulės elektrinės pernai pagamino 86,6 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros, arba 27,3 proc. daugiau nei 2017 metais. Vandens jėgainės pagamino 431 mln. kWh elektros, arba 28,5 proc. mažiau.

Vandens jėgainės 2018 metais pagamino 431 mln. kWh elektros energijos, t. y. 28,5 proc. mažiau nei 2017 metais. Tam įtakos turėjo nepalankios gamtos sąlygos.

42
Tegai:
elektros energijos importas, importas, Lietuva
Dar šia tema
Rusija nori tiekti Baltijos šalims elektrą, joms pasitraukus iš BRELL
Lietuvoje dėl "Estlink 2" jungčių prastovos pakilo elektros energijos kaina
Degalinė Circle K, archyvinė nuotrauka

Vilniuje benzinas ir dyzelinas buvo pigiausi tarp Baltijos šalių sostinių

(atnaujinta 14:42 2020.09.19)
Tuo tarpu brangiausias benzininis kuras buvo parduodamas Talino degalinėse, o dyzelinis — Rygoje

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Vilniuje 95 klasės benzino kainos per savaitę sumažėjo 0,9 proc. — iki 1,106 euro už litrą, o dyzelino — dviem procentais, iki 0,956 euro už litrą. Apie tai praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.

Rygoje, "Circle K" degalinėse, tos pačios markės benzino kaina sumažėjo 0,4 proc. ir pasiekė 1,134 euro už litrą. Dyzelinis kuras atpigo 0,5 proc. — iki 1,024 euro už litrą.

Taline benzinas buvo brangiausias Baltijos šalyse. Praėjusią savaitę jo kaina buvo 1,259 euro už litrą. Tuo tarpu dyzelinas kainuoja 0,999 euro už litrą.

Vilniuje ir Rygoje automobilių dujų kainos nesikeitė ir siekė atitinkamai 0,503 ir 0,535 euro. Estijos sostinėje dujų kainos sumažėjo 0,7 proc. — iki 0,57 euro už litrą.

Tegai:
Baltijos šalys, degalinė, dujos, benzinas
Dar šia tema
Kaip pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse per savaitę
Ekonomistai papasakojo, kaip pandemija paveikė Lietuvos eksportą
Tarp Baltijos šalių elektros kainos labiausiai atpigo Lietuvoje
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos skatinimo plano panaudota trečdalis lėšų

(atnaujinta 20:51 2020.09.18)
Per rugpjūčio mėnesį didžiausia lėšų dalis buvo panaudota vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Įgyvendinant Ekonomikos skatinimo plano priemones panaudota trečdalis lėšų, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Iš šio plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų šiuo metu panaudota 1,66 mlrd. eurų, o tai sudaro 33,7 proc.

Skaičiuojant tik ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 metais panaudojimą, iš viso jau panaudota 1,58 mlrd. eurų, arba 42 proc.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekiant antrojo plano tikslo — padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas — rugpjūčio mėnesį išmokėta 295,65 mln. eurų, t. y. 3,3 karto daugiau nei liepos mėnesį. Tai didžiausias lėšų panaudojimas per mėnesį nuo kovą prasidėjusio karantino.

Didžiausia lėšų dalis, ar 43,8 proc., per rugpjūčio mėnesį buvo panaudota įgyvendinant priemonę, skirtą vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti. Tada buvo išmokėta 129,52 mln. eurų.

Iš 1,2 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota 29 proc.

Neišieškoma mokestinių nepriemokų suma siekia 782 mln. eurų: fizinių, juridinių asmenų, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu yra daugiau nei 64 tūkst. Didžioji dalis, ar 89 proc., šių asmenų yra Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojai.

Remiantis šią savaitę paskelbtomis Finansų ministerijos prognozėmis, dėl šoko, susijusio su COVID-19 viruso pandemija, šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. — tai kur kas mažiau, nei buvo numatyta vasarą (7 proc.), o 2021 metais tikėtinas 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimas.  

Skaičiuojama, kad vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP galėtų augti vidutiniškai po 2,3 proc. per metus.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 5,3 proc. (377,1 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Penktadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3565 koronaviruso infekcijos atvejai. Šiuo metu serga 1283 žmonės, pasveiko 2181 žmogus. Nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 87 pacientai, sirgę COVID-19.

Tegai:
ekonomika
Dar šia tema
Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus ekonomikos atsigavimas
Finansų ministerija: ekonomika susitrauks mažiau, nei prognozuota
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Pinigai ir ginklai Maidanui — Lietuvos užsienio politikos kvintesencija
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Navalnas papasakojo apie sveikimo pažangą

(atnaujinta 15:26 2020.09.19)
Vyras atskleidė, kad kiekvieną dieną ateina gydytojas, kuris prašo ant lentos užrašyti žodį, tačiau tinklaraštininkas patyria sunkumų

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Aleksejus Navalnas Instagram paskelbė įrašą, kuriame papasakojo, kaip sekasi jo sveikimas Berlyno klinikoje "Šaritė".

Pasak jo, sunkumai dėl telefono, kuris yra nenaudingas jo rankose, arba norint užpilti vandenį, yra niekai.

Navalnas paaiškino, kad visai neseniai jis neatpažino žmonių ir nesuprato, kaip kalbėti. Pasak jo, kiekvieną rytą pas jį ateidavo gydytojas su lenta ir paprašydavo parašyti žodį.

"Tai mane varė į neviltį, nes nors jau apskritai supratau, ko nori gydytojas, nesupratau, iš kur gauti žodžius. Kur jie atsiranda galvoje? Kur rasti žodį ir kaip padaryti, kad jis ką nors reikštų?" — papasakojo tinklaraštininkas pabrėždamas, kad visa tai jam nesuprantama.

Jis nemokėjo reikšti nevilties, todėl paprasčiausiai tylėjo. Tai, anot tinklaraštininko, yra vėlyvas etapas, kurį jis gali prisiminti.

Dabar lipant laiptais dreba kojos, tačiau gydytojai sugebėjo iš "techniškai gyvo žmogaus" paversti jį žmogumi, kuris "gali greitai vartyti Instagram" ir supranta, kur dėti like’us.

Алексей Навальный
© REUTERS / Evgenia Novozhenina

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiu iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Vokietijos kliniką "Šaritė". Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs cheminio karo agentų grupės "Novičiok" medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu cheminių ginklų uždraudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva atsiuntė Berlyno laboratorijos prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Nepaisant to, prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę.Tuo pačiu metu vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminių ginklų uždraudimo organizacija.

Tegai:
sveikata, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Lavrovas apie situaciją su Navalnu: mūsų Vakarų partneriai peržengė visas padorumo ribas
Zacharova pažadėjo sąžiningai reaguoti į sankcijas Rusijai
Vokietija neatmetė, kad ES lyderiai aptars situaciją su Navalnu