Nord Stream- 2, archyvinė nuotrauka

Ar JAV sankcijos gąsdins tuos, kurie tiesia "Nord Stream-2" eksperto nuomonė

59
(atnaujinta 11:37 2019.06.17)
Rusijos ekspertas Pavelas Feldmanas įvertino galimas sankcijų prieš "Nord Stream-2" pasekmes, kurios šiuo metu svarstomos JAV Kongrese

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Įstatymą dėl naujų sankcijų prieš "Nord Stream-2" JAV Kongresui pristatė respublikonų partijos senatorius Džonas Barasas. Jo nuomone, sankcijos leis NATO nariams "išvengti politinio spaudimo ir manipuliavimo" iš Rusijos pusės. Be to, dokumente siūloma įvesti ribojamąsias priemones prieš kitus Rusijos dujotiekius ir pagreitinti Amerikos SGD pristatymą NATO sąjungininkams.

Rusijos draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas Pavelas Feldmanas mano, kad tai jokiu būdu neturės įtakos projektui, nes juo užsiima ne tiek privačios kompanijos, kiek Rusijos ir Europos konsorciumas, kur reikšminga pozicija atitenka "Gazprom".

"Įbauginti, daryti spaudimą tokioms didelėms, nepriklausomoms, suinteresuotoms projektu struktūroms neįmanoma. Visų pirma, smūgis atiteks Europos verslui, kuris netiesiogiai susijęs su šio projekto darbu — mažoms infrastruktūros įmonėms, transporto ir paslaugų įmonėms", — sakė jis interviu Sputnik Estija metu.

Pasak Feldmano, Amerika siunčia aiškius ženklus Briuseliui ir Berlynui, kad ji nori tiekti savo suskystintas dujas į Europos rinką, todėl "jos nenustebins jokie politinio ir ekonominio spaudimo būdai".

Vokietija remia statybą, pabrėždama šio projekto komercinį dėmesį. Pasak ekonomikos ministro Pėterio Altmajerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Dėl projekto realizacijos taip pat pasisakė Austrija, kuri domisi patikimu mėlynojo kuro tiekimu.

Projektui prieštarauja kai kurios Rytų Europos šalys, ypač Ukraina, kuri baiminasi prarasti pajamas už Rusijos dujų tranzitą, taip pat JAV, kurios nori eksportuoti SGD Europoje.

Maskva, savo ruožtu, ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra ekonominis projektas, o ne geopolitinė priemonė, kaip kad tvirtina Vašingtonas.

"Nord Stream-2"

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir kurios apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas.

Dujotiekis kirs šių Baltijos jūros regiono valstybių — Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos — teritorinius vandenis ir išskirtines ekonomines zonas.  

"Nord Stream 2 AG", "Nord Stream-2" operatoriui, leidimus statyti dujotiekį išdavė visos valstybes, išskyrus Daniją.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik
"Šiaurės srautas-2"
59
Tegai:
JAV Kongresas, Nord Stream-2, sankcijos, ekspertas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (439)
Dar šia tema
Puškovas nuspėjo Ukrainos prezidento kovos su "Nord Stream - 2" rezultatus
Pasaulio energetikos taryba palaikė "Nord Stream-2"
Ekspertas: Danijai už prieštaravimą "Nord Stream-2" galėjo kažką pažadėti
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba
Rusijos jūrų laivynas

Rusijoje išbandyta nauja priešpovandeninė raketa

(atnaujinta 15:18 2020.10.28)
Bandymas buvo atliktas atliekant kvalifikacinius serijinius raketos bandymus ir buvo pripažintas sėkmingu

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Rusijos jūreiviai iš fregatos "Admiral Kasatonov" Barenco jūroje išbandė naują priešpovandeninę raketą, trečiadienį pranešė Šiaurės laivyno spaudos tarnyba, praneša RIA Novosti.

Kokia raketa buvo išbandyta, nenurodyta.

Rusijos vakcina nuo COVID-19
© Sputnik / РФПИ и Центр имени Гамалеи

"Naujausios Šiaurės laivyno fregatos "Admiral Kasatonov" paleido priešpovandeninę raketą Barenco jūroje esančio laivyno poligone. Bandymas buvo atliktas atliekant kvalifikacinius serijinius produkto bandymus ir buvo pripažintas sėkmingu", — sakoma pranešime.

Vienas iš Šiaurės laivyno atominių povandeninių laivų stebėjo torpedą, kuri nuo raketos atsiskyrė jau po vandeniu. Taip pat šaudyti padėjo priešpovandeninis orlaivis Il-38, sraigtasparnis Ka-27 ir "Kola" flotilės torpedos valtis.

"Atlikdami raketų paleidimą, fregatos koviniai ekipažai užtikrintai parodė karinės technikos kokybę, didelį profesionalumą ir pasirengimą jūrinėms operacijoms", — pridūrė spaudos tarnyba.

Tegai:
Rusijos karinis jūrų laivynas, laivynas, Rusija
Dar šia tema
Rusija JT iškels klausimą dėl JAV pretenzijų į Mėnulio išteklius
Rusijos URM Vakarų reakciją į Putino pasiūlymą dėl INF sutarties pavadino neatsakinga