Elektros tinklai, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: dėl "baisiosios Rusijos" lietuviai energiją mokėjo mažiausiai ES

97
(atnaujinta 17:55 2019.06.19)
Stengdamasis įsiteikti JAV, Vilnius ardo BRELL energijos žiedą ir galvoja, kad kenkia Maskvai, nors iš tikrųjų Lietuvos valdžios institucijos kenkia savo gyventojams, mano ekspertas Konstantinas Simonovas

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Lietuva tebėra priklausoma nuo importuojamos energijos, byloja Statistikos departamento duomenys.

Praėjusiais metais, palyginti su 2017 metais, Lietuvos energetinė priklausomybė padidėjo 1,8 proc. ir pasiekė 74,7 proc. Šis rezultatas yra daug didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, kuris 2017 metais siekė 55,1 proc.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas susitiko su už energetikos sąjungą atsakingu Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošu Ševčovičiumi, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Nacionalinio energetikos saugumo fondo generalinis direktorius Konstantinas Simonovas interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kai šalies energetinės priklausomybės lygis siekia 75 proc., tai reiškia, kad šalis negamina savo energijos.

"Lietuva būtų išvengusi šios priklausomybės dėl paprastos priežasties — jai nereikėjo uždaryti Ignalinos elektrinės, tačiau tada buvo tendencija uždarinėti atomines elektrines. Tada imta atidarinėti elektrines, tačiau Lietuva nespėjo to padaryti... Lietuva, nes tai buvo pagrindinis didelis projektas — atominė elektrinė, uždarius ją ir pramiegojus jos renesansą, atsidūrė tokioje situacijoje, kai ji negauna jokios konkrečios alternatyvos. Lietuva neturi energijos išteklių, todėl ji objektyviai atsiduria pirkėjo padėtyje — pirk tiek energijos šaltinius, tiek elektros energiją", — priminė ekspertas.

Pasak jo, iš tikrųjų tokia "energetinė priklausomybė" Lietuvai neturėtų nieko baisaus, jei ji kartu su kitomis Baltijos šalimis "nekurtų pasakojimų apie energetinę salą" ir kaip Rusijoje "baisu gyventi" .

"Jei pažvelgsite į elektros energijos kainą galutiniams vartotojams, tai Lietuvoje ši kaina žemiausia Europos Sąjungoje. "Dujų salos" tema pradėjo vystytis pirmiausia tokiame kontekste: "priklausome nuo siaubingos Rusijos, ji yra tokia baisi, gelbėkit, išgelbėkit mus". Rusija-tiekėja buvo tokia "baisi", kad lėmė tai, jog galutinės kainos vartotojams Lietuvoje buvo mažiausios visoje ES. Štai toks "siaubas" buvo", — ironizavo Simonovas.

Pasak jo, jei Lietuvos gyventojai būtų paklausti, ko jie nori — energetinės priklausomybės nuo Rusijos su mažomis kainomis ar energetinės nepriklausomybės su didelėmis kainomis, tuomet akivaizdu, ką jie, kaip ir visi protingi žmonės, būtų pasirinkę.

"Taip, tai tikrai yra prioritetinė politika. Bet jei į valdžią Lietuvoje ateis jėgos, kurios pasakys: "Mūsų politinė užduotis — sumažinti energetinę priklausomybę nuo 75 proc. iki 30, sumažinti importo dalį", tai reiškia, kad kainos Lietuvoje gerokai padidės. Ir čia jau klausimas Lietuvos rinkėjams: ar jie yra pasirengę balsuoti už tokius žmones? Arba šiuo metu viskas apsiriboja tokiais eksperimentais: mes pasitrauksime iš BRELL, statysime SGD terminalą. Tai ir taip padidina elektros energijos sąnaudas, bet kol kas Lietuva dar nepriėjo prie visiškos beprotybės.

Ir sprendimas išeiti iš šio žiedo akivaizdžiai yra politiškai motyvuotas ir neturi nieko gero pirkėjams. Lietuva pati iškėlė visas šias "energijos salos" temas. Manau, kad ji labai nori įtikti amerikiečiams kuratoriams, todėl pati sugalvoja visas šias idėjas ir tada nori, kad ją "pagirtų" — "žiūrėk, kokie nuostabūs, jie sugalvojo kažkokią nesąmonę, skirtą Rusijai". Nors iš tiesų jie sugalvoja blogus dalykus sau, o ne Rusijai", — mano ekspertas.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

Rusija ruošiasi užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.

Kaliningrado srities energetikos sistemos bandymas izoliuotu režimu taip pat buvo vykdomas dėl Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) sistemos. Baltijos šalys planavo atlikti panašius bandymus izoliuotu režimu šių metų vasarą, tačiau Latvija ir Estija atsisakė juos atlikti, remdamosi tuo, kad tokie bandymai Rusijoje vyks anksčiau. Jie buvo atidėti neribotam laikui.

Anksčiau "Litgrid" atliko dalies Lietuvos elektros sistemos ir generatorių bandymą. Buvo pažymėta, kad bandymas įvyko sklandžiai. Kaliningrado srities energetikos sistemos darbo izoliuotu režimu bandymai, kurie buvo atliekami gegužės 22–25 dienomis, tai pat įvyko sėkmingai.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kuri nuolat sutrinka.

97
Tegai:
BRELL, elektra
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (89)
Dar šia tema
Kaliningrado sritis atsijungė nuo Baltijos šalių energetikos sistemos
Ekspertas: pasitraukimas iš BRELL atneš Baltijos šalims ne saugumą, o rimtų problemų
Europos Komisija paskelbė svarbią pasitraukimo iš BRELL sąlygą
Vištiena, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai

(atnaujinta 18:23 2020.07.10)
Šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

VILNIUS, liepos 12 – Sputnik. Lietuvos gamintojai šių metų birželio mėnesį eksportavo per 30 proc. daugiau gyvūninės kilmės maisto produktų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

VMVT duomenimis, šiais metais eksportuota daugiau kaip 1,8 tūkst. mėsos, pieno, žuvies, jų konservų bei kitų produktų siuntų.

Kaip pažymėjo VMVT direktorius Darius Remeika, didelę įtaką eksportuojančių žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių sėkmei turi jų produkcijos konkurencingumas, gebėjimas prisitaikyti griežtų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. 

"Galime tik pasidžiaugti nuosekliai didėjančiu eksportu į Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Moldovą, Kiniją, Norvegiją, Indoneziją, kur iškeliauja didelę pridėtinę vertę maisto gamybos grandinėje turintys lietuviškos kilmės produktai – mėsa ir jos gaminiai, taip pat žuvis, pieno produktai", – komentavo Remeika.

VMVT duomenimis, šį birželį stebimas visų lietuviškų mėsos gaminių eksporto augimas – palyginti su 2019 metais jis padidėjo net 56 proc.

Daugiausia buvo eksportuota paukštienos (918 t) ir jautienos (233 t). Eksporto augimą labiausiai nulėmė padidėję paukštienos eksporto kiekiai į Gruziją (209 t), Baltarusiją (200 t), Kazachstaną (160 t). Daugiausia jautienos buvo eksportuota į Norvegiją (120 t), taip pat Ukrainą (63 t) ir Kiniją (52 t).

Pieno produktų lyginant su 2019 metais eksportuota daugiau kaip 33 proc. (iš viso 9,6 tūkst. t). Be to, itin aktyviai savo produkciją eksportavo žuvies gamintojai – jos kiekiai birželį buvo beveik dvigubai didesni nei pernai (5,9 tūkst. t). 

Kone dvigubai daugiau žuvies buvo eksportuota į Ukrainą (5 tūkst. t) bei Moldovą (600 t). Taip pat išaugo žuvų konservų eksporto kiekiai, šių gaminių daugiausiai teko Jungtinių Arabų Emyratų rinkai (96 t).

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 08:46 2020.07.12)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį, 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Kalio jodido tabletės

Kalio jodido tabletės bus dalijamos Vilniaus rajono gyventojams

(atnaujinta 10:45 2020.07.13)
Gegužės pradžioje į Lietuvą buvo atgabenta 4 milijonai kalio jodido tablečių, skirtų užtikrinti lietuvių apsaugą nuo radioaktyviojo jodo žalingo poveikio skydliaukei branduolinės avarijos atveju

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Artimiausiu metu visiems Vilniaus rajono gyventojams bus dalijamos Kalio jodido tabletės, praneša savivaldybės spaudos tarnyba. 

Praėjusią savaitę dvidešimčiai Vilniaus rajono seniūnijų seniūnams buvo perduotos kalio jodido tabletės, skirtos gyventojams, gyvenantiems 100 km spinduliu nuo statomos Astravo atominės elektrinės. Dar anksčiau kalio jodido tabletės jau buvo dalijamos Buivydžių, Kalvelių ir Lavoriškių seniūnijų gyventojams, patenkantiems į skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną, t. y. gyvenantiems 30 km spinduliu nuo Astravo AE.

Artimiausiu metu Avižienių, Bezdonių, Dūkštų, Juodšilių, Maišiagalos, Marijampolio, Medininkų, Mickūnų, Nemenčinės, Nemėžio, Paberžės, Pagirių, Riešės, Rudaminos, Rukainių, Sudervės, Sužionių, Šatrininkų, Zujūnų, Nemenčinės miesto seniūnijų gyventojams, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą minėtose seniūnijose, seniūnaičių pagalba bus dalijami stabiliojo jodo preparatai. Gyventojai jiems skirtus preparatus galės atsiimti ir seniūnijoje. 

Kartu taip pat bus dalijami informaciniai lapai 4 kalbomis (lietuvių, lenkų, rusų ir anglų) su nurodymais kada ir kaip vartoti šį preparatą nelaimės atveju bei rekomendacijos, kaip elgtis, jei įvyktų branduolinis ar radiologinis incidentas.

Gegužės pradžioje į LIetuvą buvo atgabenta 4 milijonai kalio jodido tablečių, skirtų užtikrinti lietuvių apsaugą nuo radioaktyviojo jodo žalingo poveikio skydliaukei branduolinės avarijos atveju. Lietuvai tabletės kainavo daugiau nei 1 mln. eurų.

Ginčas dėl Baltarusijos AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvos Respublikai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Lietuvos valdžia visose tarptautinėse platformose ragina atsisakyti Baltarusijos energijos.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios institucijos rodo užsispyrimą Baltarusijos AE klausimu net koronaviruso pandemijos metu. Be to, elektrinės patikimumą ir saugumą jau įrodė tarptautinės branduolinės saugos institucijos.

Tegai:
Lietuva, Vilniaus rajonas, Astravas
Dar šia tema
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"