Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitė pasirašė elektros tinklų sinchronizacijos įstatymą

48
(atnaujinta 11:08 2019.06.27)
Įstatymas numato būtinas įgyvendinti priemones, kad Lietuvos elektros energetikos sistema iki 2025 metų būtų parengta susijungti su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkijos elektros energetikos sistemą

VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą ir jį lydinčiuosius įstatymus, kurie padės užtikrinti sklandų Lietuvos elektros tinklų atjungimą nuo BRELL žiedo ir susijungti su Europos tinklais, rašoma Prezidentūros pranešime.

Įstatymas numato būtinas įgyvendinti priemones, kad Lietuvos elektros energetikos sistema iki 2025 metų būtų parengta susijungti su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkijos elektros energetikos sistemą.

Sinchronizacijos projektui ir jį sudarantiems infrastruktūros projektams bus suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas. Tai leis sparčiau vykdyti teritorijų planavimo procedūras, nustatyti servitutus bei operatyviai atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Birželio 20 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos Pirmininku Žanu Klodu Junkeriu pasirašė politines gaires dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa. Vieningai sutarta, kad šis regionui strateginės reikšmės projektas turi būti baigtas vėliausiai iki 2025 metų. Gairėse taip pat nustatytas konkretus sinchronizacijos darbų įgyvendinimo tvarkaraštis.

Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis ketina pasitraukti iš BRELL energijos žiedo iki 2025 metų (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija). Daroma prielaida, kad šių šalių energetikos sistemos yra sinchronizuojamos su Europa per dvi energijos jungtis su Lenkija.

Daugelis ekspertų mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šaliai energija bus tiekiama tik iš Lenkijos per "NordBalt" elektros jungtį, kurio darbas nuolat sutrinka. Taip pat buvo pabrėžta, kad sinchronizacija gali padidinti elektros energijos tarifus vartotojams, o pats projektas neužtikrina saugumo.

Kita vertus, Rusijos Federacijos energetikos ministro Aleksandro Novako teigimu, Maskva yra suinteresuota toliau tiekti elektros energiją Baltijos šalims, joms net ir pasitraukus iš BRELL. Pasak ministro, tam yra techninių galimybių, o darbas šia kryptimi tęsis.

48
Tegai:
elektra, įstatymas, Lenkija, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (110)
Dar šia tema
Vilniuje pradėta naujo duomenų centro statyba pasitraukimo iš BRELL fone
Latvijos valstybės saugumo tarnyba sunerimo dėl Baltijos šalių išėjimo iš BRELL
Rusija nori tiekti Baltijos šalims elektrą, joms pasitraukus iš BRELL
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Parduotuvė

Europoje pripažintas pavojingu populiarus maisto dažiklis

(atnaujinta 10:17 2021.05.09)
Šis maisto dažiklis yra titano dioksidas, jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos maisto saugos agentūra (EFSA) nebelaiko paplitusio dirbtinio dažiklio E-171 saugiu maisto priedu. Api tai teigiama agentūros pranešime spaudai.

E-171 yra titano dioksidas. Jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką. Be to, titano dioksidas naudojamas lakų ir dažų, keramikos, stiklo, gumos, popieriaus ir plastiko, kosmetikos, vaistų ir higienos produktų gamybai.

"Atsižvelgusi į visus turimus mokslinius tyrimus ir duomenis, ekspertų grupė padarė išvadą, kad titano dioksidas nebegali būti laikomas saugiu kaip maisto papildas. Svarbiausiu veiksniu šiose išvadose tapo tai, kad mes negalėjome atmesti būgštavimus apie genotoksiškumą (medžiagos gebėjimą pažeisti DNR — Sputnik) po titano dioksido dalelių suvartojimo. Praryjant titano dioksido dalelių įsavinimas yra mažas, tačiau jis gali kauptis organizme", — pasakė pagrindinis ekspertas Madžedas Junesas.

EFSA taip pat pažymėjo, kad nebegali nustatyti leistinos E-171 dienos normos.

Anksčiau Prancūzijoje buvo uždrausta parduoti produktus su titano dioksidu. Europos Komisija ir valstybės narės ketina peržiūrėti EMST išvadas ir priimti sprendimą dėl rekomendacijų vartotojams ir taisyklių.

Tegai:
sveikata, Europa, maistas