Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

JAV Atstovų rūmų komitetas patvirtino sankcijų įvedimą "Nord Stream-2"

48
(atnaujinta 12:37 2019.06.27)
Birželio pradžioje Atstovų rūmų narių grupė pateikė Kongresui įstatymo projektą dėl sankcijų, susijusių su "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream" įgyvendinimu

VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetas patvirtino įstatymo projektą dėl sankcijų taikymo asmenims, dalyvaujantiems įgyvendinant "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream" projektus, praneša RIA Novosti.

Birželio pradžioje Atstovų rūmų narių grupė pateikė Kongresui įstatymo projektą dėl sankcijų, susijusių su "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream" įgyvendinimu. Visų pirma, įstatymo projektas numato draudimą atvykti į JAV ir įšaldyti asmenų, "parduodančių, nuomojančių ar tiekiančių" laivus Rusijos dujotiekiui tiesti jūroje, turtą.

Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų. Šias atšakas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją žadama pastatyti per metus. 

Dujotiekis bus tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas. "Nord Stream 2 AG" liko gauti statybos leidimą tik iš Danijos.

Prieš dujotiekio tiesimą pasisako JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, Ukraina, nes baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, Lenkija ir kai kurios kitos valstybės.

Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Projektą planuojama baigti dar šiais metais.

"Turkish Stream" numatoma paleisti iki 2019 metų pabaigos.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik
"Šiaurės srautas-2"
48
Tegai:
"Turkish Stream", Nord Stream-2, JAV Kongresas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (439)
Dar šia tema
Merkel patvirtino, kad remia projektą "Nord Stream-2"
Daug neatsakytų klausimų: ar "Nord Stream-2" šiemet pradės veikti
Ar JAV sankcijos gąsdins tuos, kurie tiesia "Nord Stream-2" — eksperto nuomonė
Bundestagas atsakė į JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2"
"Nord Stream 2 AG" nutiesė 58,7 proc. dujotiekio "Nord Stream-2"
Linkevičius: Europos politika patiria "nepagarbą" dėl "Nord Stream-2"
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba
Temperatūros matavimas kariuomenėje, archyvinė nuotrauka

Kariuomenė grįžta prie COVID-19 plitimo prevencijos priemonių

(atnaujinta 17:02 2020.10.28)
Lietuvos kariuomenė pradeda taikyti COVID-19 viruso plitimo rizikos valdymo priemones, kurios yra būtinos užtikrinti situacijos suvaldymą kariniuose vienetuose

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Lietuvoje daugėjant užsikrėtimų COVID-19, Lietuvos kariuomenė vėl ima taikyti viruso plitimo stabdymo priemones, praneša KAM spaudos tarnyba.

ES vėliava
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos (NPPKT) kariai artimiausias 2 savaites liks savo tarnybos vietose daliniuose. Po dviejų savaičių NPPKT karių išleidimo į namus sąlygos bus koreguojamos, atsižvelgiant į savivaldybės priklausymą užsikrėtimo zonai pagal šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos taikomą šviesoforo principą.

Taikos meto užduotis (TMU) vykdantys kariai aprūpinami kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis, akiniais, rankų dezinfekcinėmis priemonėmis, vienkartinėmis pirštinėmis, ribojamas karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių, paliekant tik būtiną susisiekimą, griežtinamas patekimas į karinius vienetus, vykdoma įeigos kontrolė (deklaracijos, temperatūros matavimas), maitinimas ir sveikatos priežiūros paslaugos organizuotos taip, kad nesusidarytų eilės.

Kariniuose daliniuose ir toliau veikia medicininės paramos vienetai, kurie kariams teikia būtinąją medicininę pagalbą, o NPPKT kariams — pirminio lygios sveikatos priežiūros paslaugas.

Pranešama, kad pasitaikius karių užsikrėtimo atvejams, kariai izoliuojami ir gydomi. Jei galimybės leidžia, kariai gydomi karinio vieneto teritorijoje, jei tokios galimybės nėra, pervežami į Karių reabilitacijos centrą Druskininkuose ar kitą tam paruoštą vietą. Daliniuose taip pat numatytos ir parengtos patalpos izoliacijai bei lengva COVID-19 forma sergančiųjų karių gydymui bei priežiūrai.

Rusijos vakcina nuo COVID-19
© Sputnik / РФПИ и Центр имени Гамалеи

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje (Kaune) ir Karių reabilitacijos centre Druskininkuose įrengta virš šimto izoliavimo vietų, skirtų nuolatinės karių, sergančiųjų lengva COVID-19 forma, gydymui. Jei sergančiajam pasireikštų sunkesni simptomai bei komplikacijos, tokiu atveju karys būtų pervežtas į civilinę gydymo įstaigą tolimesniam gydymui.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios šalyje patvirtinti 12 138 koronaviruso atvejai konkretiems žmonėms. Šiuo metu serga 7440 žmonių, 4502 žmonės pasveiko, mirė 144 pacientai.

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją, nuo spalio 28 dienos  iki lapkričio 11 dienos 21 savivaldybėje įvestas vietinis karantinas. Karantinas paskelbtas Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų, Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Švenčionių rajono, Raseinių savivaldybių teritorijose.

Tegai:
kariuomenė, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Nauja COVID-19 statistika: per parą Lietuvoje nustatyti 776 nauji atvejai
Ekspertas įvertino Rusijos vakcinos nuo COVID-19 atsiradimo ES rinkoje galimybes
Lietuvoje dėl COVID-19 plitimo apribojami masiniai renginiai