Eurai, archyvinė nuotrauka

VMI: sumokėta daugiau nei 40 mln. eurų "pamirštų" mokesčių

22
(atnaujinta 15:45 2019.07.02)
VMI primena, jog papildomai deklaruotus mokesčius reikia sumokėti per 20 dienų, jei šis terminas yra per trumpas, tuomet galima kreiptis į VMI ir sudaryti periodinių mokėjimų grafiką iki 2 metų be jokių palūkanų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija  informuoja, kad baigėsi laikas, skirtas vienintelei galimybei atsiskleisti ir dėkoja mokesčių mokėtojams, kurie iki liepos 1 dienos prisiminė praeityje pamirštus mokesčius, deklaravo ir pasirinko juos sumokėti be jokių baudų ir delspinigių, rašoma Vyriausybės pranešime.

"Kai gyventojai ir įmonės išgirsta mokesčių administratorių ir priima sprendimą savarankiškai ištaisyti praeities klaidas bei savanoriškai deklaruoti pamirštus mokesčius, tai tokį mokesčių mokėtojų elgesį vienareikšmiškai galime laikyti šio projekto sėkme", – sako VMI prie FM pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Užtikrinant mokesčių mokėtojų anonimiškumą VMI neidentifikavo asmenų, kurie pasinaudojo galimybe atsiskleisti, ir deklaracijas priėmė bendrąja tvarka, todėl apie savanoriško atsiskleidimo mastą galime kalbėti remiantis tam tikrais rodikliais, viena iš jų – deklaracijų tikslinimo pokytis, kuris, lyginant su praėjusiais metais ir eliminavus tikslinimus, susijusius su darbo užmokesčiu, išaugo maždaug 41,7 mln. eurų.

Deklaravę papildomas praeityje pamirštų mokesčių sumas ir pasinaudoję unikalia galimybe sudaryti periodinio mokėjimo grafikus ir beveik 8,2 mln. eurų sumą sumokės dalimis. Didžiausia suma, kuriai periodinių mokėjimų grafiką sudarė įmonė yra apie 632,1 tūkst. eurų, o gyventojas – 225,6 tūkst. eurų.

Pažymėtina, jog senas deklaracijas paskutinėmis dienomis tikslinę ar teikę ir papildomas praeityje pamirštų mokesčių sumas deklaravę mokesčių mokėtojai, šiuo metu vis dar gali sudaryti mokesčių grafikus ir išdėstyti mokėjimą iki dviejų metų. Tą galima padaryti per 20 dienų po deklaracijos pateikimo ar patikslinimo.

Dalis mokesčių mokėtojų deklaracijas tikslino VMI vykdomų kontrolės veiksmų metu. Supažindinti su VMI turima informacija, mokesčių mokėtojai, nelaukdami kontrolės veiksmų pabaigos pasitaisė, papildomai deklaravo apie 14,9 mln. eurų mokesčių, iš kurių dėl 3,1 mln. eurų sumokėjimo buvo sudaryti mokėjimo grafikai..

VMI primena, jog papildomai deklaruotus mokesčius reikia sumokėti per 20 dienų. Jei šis terminas yra per trumpas, tuomet galima kreiptis į VMI ir sudaryti periodinių mokėjimų grafiką iki 2 metų be jokių palūkanų.

Mokesčių tarifai Europos Sąjungos šalyse
© Sputnik /
Mokesčių tarifai Europos Sąjungos šalyse
22
Tegai:
mokesčiai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)
Dar šia tema
VMI paskelbė didžiausius mokesčių mokėtojus 2018 metais
FNTT tikrina statybos bendrovę, kuri nestatė namų ir nemokėjo mokesčių
Mokesčių reforma pripažinta geriausiu metų sprendimu verslo aplinkai gerinti
Rail Baltica geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva įgis kelią į niekur, jei pati užbaigs "Rail Baltica" statybas

(atnaujinta 16:27 2020.09.24)
Tuo tarpu keleivių srautams Baltijos šalyse šio projekto realizacija nereikalinga, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Savarankiškas "Rail Baltica" projekto įgyvendinimas gali turėti įtakos Lietuvos biudžetui ir finansinėms galimybėms, interviu Sputnik Lietuva sakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

"Jei Lietuva šį projektą užbaigs anksčiau nei kitos Baltijos šalys, jei vis tik aptarinės ne tik finansavimo galimybes, bet ir realiai finansuos pačias statybas, tai iš tiesų reikš, kad yra geležinkelio ruožas, kuris niekur neveda. O pačioje Lietuvoje keleivių srautas yra itin mažas. Iš tiesų keleivių srautas visose trijose Baltijos šalyse nereikalauja sukurti tokios naujos modernios geležinkelių infrastruktūros. Atitinkamai, šiuo atveju tai taps paminklu Europos infrastruktūros plėtros planams", — sakė ekspertas.

Tuo tarpu, kaip pažymėjo Kondratjevas, pats "Rail Baltica" projektas nesuteiks postūmio Lietuvos ekonomikai.

Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič "Rail Baltica" projektą pavadino viena svarbiausių strateginių Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo krypčių, kuri taip pat prisideda prie regiono saugumo gerinimo.

Į Lietuvą atvyko Lenkijos infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas (Andrzej Adamczyk), kuris vizito metu pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą "Rail Baltica" ir ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo gerinant pasienio regiono kelių infrastruktūrą.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
Lietuva, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministro teigimu, Kaunas — sparčiausiai besivystantis miestas
Baltijos šalys kartu su Lenkija stiprins bendradarbiavimą 5G ryšio tinklų diegimo srityje
Kitais metais startuos naujas traukinys iš Vilniaus į Varšuvą
Tanklaivis Coral Favia

Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys Rusijos

Pagal "Klaipėdos naftos" tvarkaraštį, tik per pirmąjį rudens mėnesį Lietuva turėtų gauti 332 tūkstančius kubinių metrų kuro

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko naujas suskystintų dujų krovinys iš Rusijos. Tai liudija laivų sekimo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje išplaukė iš Vysocko uosto ir ketvirtadienį 4:47 pasiekė Klaipėdą. Lietuvos SGD terminalo operatorės — bendrovės "Klaipėdos nafta" grafike nurodoma, kad laivas turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų kuro.

Iki mėnesio pabaigos Lietuva laukia dar dviejų tanklaivių, tačiau "Klaipėdos naftos" grafike laivų pavadinimai nenurodyti. Iš viso rugsėjį Lietuva turi gauti 332 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 m. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tuo pačiu metu terminalas brangiai apsieina Lietuvai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant išlaidų jo išlaikymui.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos kuro tiekimai tapo reguliariais nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas suskystintas dujas, apie  kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, tai per visą Klaipėdos terminalo egzistavimą jų buvo tik kelios partijos.

Tegai:
Lietuva, SGD terminalas, suskystintos gamtinės dujos (SGD), Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvos verslas naudojasi palankiais Rusijos SGD pasiūlymais
Klaipėdos SGD stotis atlieka kompleksinių SGD paslaugų teikimo funkciją
Vizito Klaipėdos SGD terminale metu Nausėda atkreipė dėmesį į laivo-saugyklos ateitį
Ekspertas: Vokietijai iš esmės nepavyks išgyventi iš JAV SGD
Koronaviruso testai

Mokslininkai atrado veiksmingesnius antikūnus prieš COVID-19

(atnaujinta 21:33 2020.09.24)
Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurie koronaviruso antikūnai jungiasi su audiniais iš įvairių organų, o tai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Mokslininkai iš Vokietijos neurodegeneracinių ligų centro ir Berlyno "Šaritė" klinikos atrado labai efektyvius antikūnus naujo tipo koronavirusui, kurie gali būti naudojami pasyviai vakcinai sukurti, rašoma "Šaritė" tinklalapio pranešime spaudai, praneša RIA Novosti.

Pažymima, kad iš pradžių mokslininkai išskyrė kelis efektyviausius mėginius iš beveik 600 skirtingų antikūnų. Tada specialistai dirbtiniu būdu reprodukavo šiuos antikūnus, naudodami ląstelių kultūras. Remiantis mokslininkų išvadomis, atrasti "neutralizuojantys antikūnai" blokuoja patogeno skverbimąsi į ląsteles ir vėlesnį jo dauginimąsi.

Su žiurkėnais atlikti bandymai įrodė aukštą pasirinktų antikūnų efektyvumą. Taigi, kai po infekcijos buvo skiriami antikūnai, gyvūnams pasireiškė nestiprūs ligos simptomai. Jei antikūnai buvo naudojami prieš infekciją, žiurkėnai neužsikrėtė.

"Naudodami šiuos antikūnus, mes pradėjome kurti pasyvią imunizaciją nuo SARS-CoV-2", — sakė vienas iš klinikos atstovų dr. Haraldas Priusas (Harald Prüß), kurio žodžiai cituojami pranešime spaudai.

Paprastai pasyvi vakcinacija suteikia mažiau stabilų imunitetą nei aktyvi vakcinacija. Be to, pirmuoju atveju imunitetas ligai pasireiškia beveik iš karto.

"Geriausia būtų, jei būtų abu variantai ir būtų galima lanksčiai reaguoti, atsižvelgiant į situaciją", — pabrėžė jis.

Priusas teigė, kad šiuo metu klinika siekia bendradarbiauti su didele biotechnologijų įmone, kad būtų užtikrintas antikūnų dauginimasis. Kitas etapas bus klinikiniai tyrimai. Tačiau, kaip pabrėžė Priusas, tai neįvyks iki šių metų pabaigos.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurie koronaviruso antikūnai jungiasi su įvairių organų audiniais, o tai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį, sakoma pranešime spaudai.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rekomenduojama stabdyti sporto paslaugas, jei neužtikrinamos COVID-19 apsaugos priemonės
Lietuvoje paskelbta apie antrąją COVID-19 bangą