Bedarbis, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per metus sumažėjo nedarbo lygis

39
(atnaujinta 12:19 2019.07.07)
Statistikos agentūra "Eurostat" paskelbė nedarbo lygio ES šalyse gegužės mėnesio duomenis

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvoje nedarbo lygis gegužės mėnesį buvo mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, skelbia "Eurostat" (pdf *).

Gegužės mėnesį nedarbo lygis siekė 5,8 proc. - tai 0,2 proc. punkto mažiau nei prieš metus. Panašūs duomenys buvo ir balandį.

Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,6 punkto iki 6,3 procento.

Gegužės pabaigoje darbo Lietuvoje neturėjo 85 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas šalyje siekė 10,7 proc. Visoje ES šis rodiklis siekė 14,3 proc.

Gegužės mėnesį Latvijoje nedarbas sudarė 6,4 procento. Estija naujausių duomenų ES statistikos tarnybai nepateikė.

"Eurostat", remdamasi preliminariais duomenimis, skelbia, jog visoje ES gegužės mėnesį darbo neturėjo daugiau kaip 15,6 mln. žmonių. Per metus jų skaičius sumažėjo beveik 1,3 tūkst. žmonių.

39
Tegai:
nedarbo lygis, Europos Sąjunga, Eurostat, Lietuva
Dar šia tema
Eurostatas: Baltijos šalyse nepopuliari išmanioji televizija
Nedarbo lygis Lietuvoje 2018 metais
Eurostatas: metinė infliacija Lietuvoje — didesnė už ES vidurkį
Brangi ar pigi: "Eurostat" įvertino Latviją
finansų ministras Vilius Šapoka

Šapoka apie prezidento siūlymą mažinti GPM: negalime švaistytis lėšomis

(atnaujinta 12:27 2020.05.26)
Taikant prezidento siūlomas ekonomikos skatinimo priemones į biudžetą gali būti nesurenkama apie 500 milijonų eurų

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuva negali švaistytis valstybės lėšomis, o GPM mažinimas 5 proc. nėra solidarumas — taip finansų ministras Vilius Šapoka antradienį Vyriausybės spaudos konferencijoje įvertino prezidento Gitano Nausėdos siūlymą mažinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Seimui antradienį teikiamas prezidento siūlymas 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų — iki 400 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). 

"Seimas kreipsis į Vyriausybę dėl išvados. Formuodama išvadą Vyriausybė apsvarstys siūlymą, įvertins ir pateiks savo nuomonę. Labai atsargiai vertinu bet kokius mokestinius siūlymus, ypač GPM mažinimą, kadangi nežinia, kiek laiko tęsis pandemija, mes negalime švaistytis valstybės lėšomis, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad GPM mažinimas 5 proc. — tai ne apie solidarumą", – prezidentūros siūlymą komentavo ministras. 

Šapoka pateikė pavyzdį: "10 tūkst. eurų gaunantis darbuotojas gaus papildomai 200 eurų per mėnesį. Tai tikrai ne apie solidarumą".

Prezidentas siūlo neapmokestinamų pajamų dydį padidinti nuo 350 iki 400 eurų, laikinai sumažinti GPM nuo 20 iki 15 procentų, taip pat vienkartines 120 eurų išmokas visiems vaikams ir po 200 eurų vaikams iš gausių, nepasiturinčių šeimų ar neįgaliems vaikams. Bendra šių priemonių vertė siektų apie 500 mln. eurų. Jeigu Seimas pritartų, jos įsigaliotų nuo liepos.

Valdantieji "valstiečiai" skeptiškai įvertino Nausėdos iniciatyvą mažinti GPM tarifą. Kaip pažymėjo frakcijos atstovai, GPM mažinimas būtų labiausiai naudingas ne sunkiau besiverčiantiems, bet dideles pajamas gaunantiems asmenims. Todėl jie siūlo atsisakyti GPM tarifo mažinimo ir "lėšas panaudoti kitoms COVID-19 suaktualintoms socialinėms reikmėms".

Socialdemokratai palaiko prezidento siūlymą

Dauguma Socialdemokratų partijos frakcijos narių ketina pritarti prezidento siūlymams. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad dabar svarbu imtis konkrečių ekonominės krizės prevencijos priemonių, kurios ne tik paskatintų ekonomiką, bet ir būtų reali parama Lietuvos šeimoms ir dirbantiesiems.

"Europos Komisija perspėja, kad dėl ekonomikos sąstingio darbo užmokestis Lietuvoje gali kristi daugiausia visoje ES. Prezidento siūlomas įstatymų pataisų paketas sušvelnintų prognozuojamą neigiamą algų pokytį ir per vartojimo didinimą prisidėtų prie ekonomikos augimo. Mokesčių mažinimas yra pripažįstamas veiksminga ekonomikos krizės prevencijos priemone, kuri trumpuoju laikotarpiu pristabdytų didžiausią galimos krizės negandą — galimą žmonių algų mažėjimą. Todėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimui 97 procentams (tiek Lietuvoje uždirba iki 3 VDU) samdomų darbuotojų kaip laikinai priemonei — taikytinai iki kitų metų sausio 1 dienos — socialdemokratai nusiteikę pritarti. Žinoma, be galo svarbu, kad ta sumažinta mokesčių dalis tikrai būtų skiriama vartojimui mūsų šalyje, o ne išvežama į kaimynines šalis", — sako Budbergytė.

"Kol kas kalbama apie laikinas mokesčių sumažinimo priemones, kurios paskatintų vartojimą trumpuoju laikotarpiu ir kurios dabar, be abejo, yra reikalingos. Tačiau turi būti ir planas — kaip bus sugrįžtama prie ankstesnio pajamų mokesčių tarifo, ir kokios priemonės bus numatomos ilgajam periodui", — sako Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotojas Linas Balsys.

Jis pažymėjo, kad pandemijos pasekmes, ypač ekonomines, dar tikrai jausime ilgą laiką, todėl reikia galvoti apie atsigavimo priemones ilgesniam laikui — bent dešimtmečiui, o ne tik vienkartines ir artimiausiam pusmečiui.

 

Tegai:
Vilius Šapoka
Dar šia tema
Lietuvoje planuojama laikinai sumažinti pajamų mokestį
Nausėda mokesčių sumažinimui ir paramai šeimoms siūlo skirti 500 mln. eurų
Lietuvos premjeras įvardijo subsidijas gaunančių įmonių skaičių
Рота почетного караула и флаги стран Балтии и США

Europa neskirs lėšų Baltijos šalims paremti

(atnaujinta 11:19 2020.05.26)
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiūlė sukurti specialų 500 milijardų eurų fondą, tačiau vadinamasis "taupusis ketvertas" — Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija — tam griežtai pasipriešino

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Europos Sąjungoje nesibaigia ginčai dėl to, koks turėtų būti koronaviruso ekonominių padarinių įveikimo planas. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiūlė sukurti specialų 500 milijardų eurų fondą, tačiau vadinamasis "taupusis ketvertas" — Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija — tam griežtai pasipriešino. O "naujosios" Europos gavėjai, tokie kaip Lenkija ir Baltijos šalys, paprastai toli nuo esminių diskusijų. Juos domina tik vienas dalykas: kaip neprarasti galimybės patekti prie "lovio tokiomis sąlygomis, kai jų europietiško "pyrago" gabalas apipjaustomas vis labiau", rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

ES vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pranešimas apie laikinojo ES ekonomikos atkūrimo fondo, kurio pradinis kapitalas yra pusė trilijono eurų, sukūrimą gali būti laikomas posūkiu didelėje Europos diskusijoje apie kovos su koronaviruso padariniais metodus.

Kaip žinote, anksčiau šiuo klausimu nesutarė ne tik visas ES valstybių blokas, bet ir jo prancūzų-vokiečių "branduolys". Kilus ginčui tarp šiauriečių ir pietų šalių, Makronas staiga perėmė pastarųjų pusę, viešai pareikšdamas, kad ES turėtų eiti  "koronabondų" — visos Europos skolinių įsipareigojimų — išleidimo keliu. Spauda tai laikė Prancūzijos prezidento bandymu vadovauti pietinių valstybių blokui ir pasipriešinti Angelai Merkel.

Galų gale konfliktas baigėsi taikiai.

Vokiečiai atmetė Ispanijos ir Italijos pasiūlymą išleisti "koronabondą", tačiau sutiko prisidėti prie Europos ekonomikos gelbėjimo kitu būdu — sukurdami kitą "bendrą fondą".

"Mums reikia atkuriamojo fondo, o kaip šis fondas gali atrodyti, Vokietija ir Prancūzija intensyviai diskutavo. Tuo siekiama užtikrinti, kad Europa darniai ir kartu išeitų iš šios krizės. Mes žinome, kad virusas paveikė mūsų šalis skirtingais būdais, ir kyla grėsmė ES sanglaudai dėl šio viruso poveikio ekonomikai", — sako Angela Merkel.

Pagal Prancūzijos ir Vokietijos vadovų planus, naujasis fondas po pasitarimo su kitomis ES valstybėmis narėmis bent jau padvigubės ir taps patikimu Europos ekonomikos "atkūrimo" įrankiu. Pinigai iš jo bus skiriami ne paskoloms, o neatlygintinai, vadovaujantis komunistų šūkiu: "Kiekvienam pagal poreikius".

Tų, kuriems reikia pagalbos, sąrašą turi patvirtinti Europos Komisija.

ES ekonomikos atkūrimo fondo idėjos pagrindas yra vienintelis įmanomas principas — sėkmingos šalys "traukia" atsiliekančias.
Jie remia stiprios ir stabilios Europos Sąjungos sukūrimą. Merkel niekada neatsisakė šios naštos. Jai tereikėjo rasti sprendimą, kuris tenkintų tiek krikščionių demokratų sąjungos (CDU) oponentus Vokietijoje, tiek užsispyrusius pietų gyventojus.

Atrodė, kad išeitis buvo rasta. ES ekonomikos atkūrimo fondo idėja ne tik suvienijo Merkel ir Makroną, bet ir rado palaikymą tarp tų, kurie iš pradžių reikalavo išleisti "koronabondą".

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanšesas, kuris pats anksčiau buvo pateikęs neatšaukiamų dotacijų idėją, pasveikino Prancūziją ir Vokietiją sudarius susitarimą. "Dabar atėjo laikas ES pasiūlyti tinkamą finansinį paketą. Turime toliau judėti į priekį", — pabrėžia Ispanijos vyriausybės vadovas.

Iš dalies jo pozicijai pritaria Italijos ministras pirmininkas Džiuzepė Kontė. Net atsižvelgiant į Vokietijos ir Prancūzijos fondą, išteklių, kuriuos Europos Sąjunga investuoja įveikdama krizę, kiekis jam atrodo nepakankamas — Roma reikalauja "nekartoti praeities klaidų per mažai daryti arba reaguoti per lėtai". Tačiau vadina Merkel ir Makrono idėją žingsniu teisinga linkme.

Tai yra, Prancūzija, Vokietija, Ispanija ir su tam tikromis išlygomis Italija pasisako už fondo sukūrimą. Bet net tai nėra sėkmės garantija.

Kai tik buvo rastas kompromisinis sprendimas, naujas blokas — Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija — iš karto tam pasipriešino.

Vadindamos save "taupiu (ekonomišku) ketvertu", šios šalys pateikė alternatyvų planą Europos ekonomikai išgelbėti. Pagal jų planą specialiojo fondo trukmė turėtų būti apribota tik dvejais metais, o neatidėliotiną pagalbą labiausiai nukentėjusioms šalims siūloma skirti kaip vienkartines paskolas.

Šią idėją galima apibūdinti dviem žodžiais: jokių dovanų! Būkite malonūs, per dvejus metus įveikite koronaviruso padarinius ir kai atsigausite, apmokėkite sąskaitas.

"Mes norime parodyti solidarumą su šalimis, kurios ypač nukentėjo nuo krizės, tačiau manome, kad teisingas kelias yra paskolos, o ne subsidijos. Manome, kad galima stimuliuoti Europos ekonomiką vengiant skolų apibendrinimo", — sakė Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas.

Dar viena "taupiojo ketverto" sąlyga: pinigai turėtų būti išleidžiami ne šiaip sau, bet užtikrinant tam tikras struktūrines reformas.

Praktiškai tai reiškia, kad diskusija, beveik tris mėnesius vykusi pakeltu tonu, grįžo į savo pradinį tašką.
Austrija, Nyderlandai ir Vokietija iš pradžių pasiūlė paskirstyti 540 milijardų eurų pagalbos paketą per Europos stabilizacijos mechanizmą (ESM), tai yra paskolų pavidalu. Iš jų 100 milijardų turėtų būti skirta lengvatinėms paskoloms darbdaviams, 200 milijardų — paskoloms verslui ir 240 milijardų — kreditams konkrečioms valstybėms paremti.

Nepaisant Italijos ir Ispanijos nepasitenkinimo, balandžio mėnesį ši programa buvo patvirtinta. Dabar Vokietija atsisako tradicinių "taupiųjų" sąjungininkų ir pradeda kurti naują pagalbos mechanizmą nukentėjusioms ES šalims, kuriam netaikomos kreditinės sudedamosios dalys. Sudėtis keičiasi, tačiau konfrontacijos pobūdis išlieka tas pats.

Būdinga tai, kad Rytų Europos šalių balsai šioje diskusijoje yra praktiškai negirdimi.
Jie negeneruoja jokių savo idėjų — kalba tik apie įvairius pasiūlymus. Vengrija prisijungė prie "taupiojo ketverto" stovyklos (kuri vis dėlto netapo "penketuku"). Kitos Rytų Europos regiono valstybės siekia Prancūzijos ir Vokietijos tandemo.

Tačiau jiems svarbiausias klausimas yra, kokiais principais ES vadovausis "pjaustydama" visos Europos "pyragą".
Šiuo atveju pavyzdys yra Lenkijos valdžios institucijos, kurios paragino paaiškinti lėšų paskirstymo mechanizmo darbą. Tik tada Varšuva bus pasirengusi įvertinti Merkel ir Makrono idėją. Tai suprantama, nes Lenkija nepatenka į šalių, kurias labiausiai paveikė koronavirusas, sąrašą.

Kodėl Varšuva turėtų palaikyti naujo fondo sukūrimo idėją, jei nieko iš to negaus?
Panašiai kalba ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, koronaviruso epidemija turėtų skatinti didinti daugiametį ES biudžetą, iš kurio maitinasi Baltijos šalys. Bet prieš tai jiems reikia išmesti šiek tiek pinigų iš Prancūzijos ir Vokietijos fondo.

"Svarbu pasikliauti objektyviais ekonominiais kriterijais ir sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms, kad jos galėtų pasinaudoti Europos ekonomikos atkūrimo fondo finansiniais ištekliais", — sako Nausėda.

Straipsnio autoriaus teigimu, už pokalbių apie "vienodas sąlygas" akivaizdžiai slypi banali baimė.

Lenkija ir Baltijos šalys bijo, kad joms nebus leista prieiti prie visos Europos "lovio", net jei Vokietija, Prancūzija ir kiti ES rėmėjai pripildys jį sklidinai.

Čia yra tam tikra logika. Dar prieš koronaviruso epidemiją buvo parengta nauja ES septynerių metų finansinė programa, tikintis, kad svarbiausias Briuselio prioritetas turėtų būti Pietų Europa. Šiandien jis yra dar labiau dėmesio centre. O subsidijų išlaikymo lenkams, lietuviams ir kitiems rytinės periferijos gyventojams klausimo nebėra darbotvarkėje.

Tegai:
subsidijos, Angela Merkel, Emanuelis Makronas
Vaikas, archyvinė nuotrauka

Tauragės ligonineje mirė užspringęs kūdikis

(atnaujinta 12:32 2020.05.26)
Springstantis kūdikis į ligoninę buvo pristatytas penktadienio vakarą. Po trijų valandų jis mirė

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Šeštadienio naktį Tauragėje mirė užspringęs kūdikis, praneša Tauragės apskrities policija.

Policijos duomenimis, springstantis 2019 metais gimęs kūdikis į miesto ligoninę buvo pristatytas penktadienį, apie 22 valandą. 

Šeštadienį, apie pusę antros,  kūdikis ligoninėje mirė. Tiksli kūdikio mirties priežastis nustatinėjama.

Praejusią savaitę, gegužės 23 dieną, apie 19:00 į ligoninę iš Kelmės rajono buvo pristatytas miręs gimęs 2019 metais kūdikis su kraujosruvomis ir nubrozdinimais. Kūdikio motina uždaryta į areštinę, vyksta tyrimas.

Tegai:
kūdikis, Tauragė
Dar šia tema
Įžūlus apiplėšimas Lietuvos keliuose: nukentėjusysis atsidūrė ligoninėje
Dėl situacijos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje kreiptasi į teisėsaugą
Paaiškėjo, kiek COVID-19 sergančių pacientų gydoma Lietuvos ligoninėse