Klaipėdos uosto naftos terminalas, archyvinė nuotrauka

"Permokėta šou": kodėl Lietuvai reikia transatlantinių SGD

79
(atnaujinta 16:20 2019.07.09)
Ekspertas pabrėžė, kad Europos šalys visada turėjo ir vis dar turi alternatyvą brangioms suskystintoms dujoms

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik.  Amerikiečių suskystintų gamtinių dujų (SGD) įsigijimas yra tiek Lietuvai, tiek visai Europai kaip šou, kuriame jie permokėjo, sakė Tarptautinio finansų instituto ekspertas Vladimiras Rožanskis.

Interviu Sputnik Lietuva Rožanskis paaiškino, kad Lietuva perka SGD demonstratyviai dėl Rusijos.

"Jai reikėjo pavyzdinio demaršo prieš Kremlių. Užuot įsigijus transatlantinių suskystintų dujų, reikėjo kreiptis į Norvegiją. Tai yra šou, kuriame smarkiai permokama", — sakė jis.

Rožanskis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Japonijoje nėra alternatyvų SGD, nes tai yra sala, kurioje neįmanoma tiesti vamzdžių. Tačiau europiečiai visada turėjo alternatyvų.

"Jie stengiasi daryti politinius demaršus. Vašingtonas tai palaiko. Todėl jie priima įstatymus, draudžiančius "Nord Stream-2"", — teigia ekspertas.

Rožanskis pabrėžė, kad transatlantinis SGD tiekimas yra bent du kartus brangesnis nei dujotiekio dujų tiekimas. Taip pat ekspertas sakė, kad Rusijos gamintojai turi sukurti SGD terminalus Tolimuosiuose Rytuose, nes ta pati Japonija visada didins suskystintų dujų importo apimtį ir stato dujų saugyklas.

Rožanskis tai pat sakė, kad visi Klaipėdos SGD terminalo direkcijos paskelbti rekordai yra "tik mažos bazės šou".  

"Dabar bet koks padvigubėjimas bus kaip pergalė, bet niekas dabar nenurodo į rinkos perdarymą. <...> Tačiau transatlantiniai tiekimai į Klaipėdą nėra pramoniniai", — teigė ekspertas.

Klaipėdos SGD terminalas

Pirmasis ir vienintelis importo SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 3 dieną Klaipėdoje. Teigiama, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio".

Pernai gruodį Seimas nusprendė, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas-saugykla turėtų būti išpirktas iki 2024 metų pabaigos. Daroma prielaida, kad priimtos pataisos leis Lietuvai kuo ekonomiškiau įsigyti laivą-dujų saugyklą ir sumažinti išlaidas, susijusias su jo eksploatacija.

Kaip pažymi Energetikos ministerija, šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudos siekia apie 66 mln. eurų per metus. Šiuos pinigus sumoka Lietuvos gamtinių dujų sistemos naudotojai ir gamtinių dujų vartotojai — verslui ir pramonei tenka reikšminga sąnaudų dalis. Pasak pataisų iniciatorių, Lietuvai ketinant išpirkti laivą-saugyklą, valstybės valdoma "Klaipėdos nafta" turėtų skolintis iki 308 mln. eurų. Tam Vyriausybė suteiktų valstybės garantiją.

79
Tegai:
SGD, Lietuva
Dar šia tema
Nuo Arkties iki Baltijos: Rusija pasirūpino "kozeriais rankovėje" Europos SGD rinkai
"Achema" užsisakė papildomų Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų
"Pelningos SGD": Lietuva negalės uždrausti įmonėms pirkti dujų iš Rusijos
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas

(atnaujinta 11:25 2020.07.08)
Pranešama, kad taryboje taip pat pateikti siūlymai, kaip būtų galima pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Klaipėdoje vykusiame Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje buvo nutarta sutelkti ir stiprinti aplinkos apsaugos ir taršos prevencinių priemonių koordinavimą, praneša Susisiekimo ministerija.

Pranešama, kad taryboje taip pat pateikti siūlymai, kaip būtų galima pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba, kuriai pirmininkavo susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, svarstė galimybes išplėsti vykdomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringą ir sustiprinti jo koordinavimą tarp įvairių institucijų bei uoste veiklą vykdančių kompanijų.

"Aplinkosauga yra vienas jautriausių klausimų, tad jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiandien pavyko suburti prie vieno stalo visas atsakingas institucijas — aplinkosaugos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Uosto direkcijos vadovus, uosto įmones ir kitas institucijas ir sutarti dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Džiaugiamės Aplinkosaugos apsaugos agentūros pristatytu pasiūlymu, kuris apima aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimą visame Klaipėdos mieste", — sakė jis.

Pabrėžiama, kad taryba nutarė pavesti Aplinkos apsaugos agentūrai, Klaipėdos miesto savivaldybei ir Uosto direkcijai pateikti konkrečius pasiūlymus dėl aplinkos būklės pagerinimo.

"Mūsų, kaip Uosto direkcijos, siekis yra sutelkti įvairias institucijas, verslą konstruktyviam bendradarbiavimui sprendžiant aktualius aplinkos apsaugos klausimus ir plėtojant uostą "žaliuoju kursu". Uosto direkcija taip pat yra atvira visuomenei ir pasirengusi dialogui su gyventojų bendruomenėmis", — teigė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Plėtojimo taryboje taip pat pasiūlyti sprendimai pasirengti vėjo energetikos plėtrai jūroje.

Pažymima, kad uosto plėtojimo taryba apsvarstė galimybes plėtoti uosto infrastruktūrą laivų statybos ir remonto veikloms, generuojančioms reikšmingą socioekonominę grąžą valstybei ir Klaipėdos regionui.

Tegai:
Klaipėdos jūrų uostas, Susisiekimo ministerija
Dar šia tema
EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę
Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė iš Mukrano
Nord Stream-2

Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė Mukrano

(atnaujinta 10:40 2020.07.08)
Antradienio vakarą laivas išplaukė iš Mukrano, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kur buvo laikomi vamzdynai dujotiekio tiesimui, ir pasuko į pietryčius

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. "Fortūna", vamzdžius klojanti inkarinė barža, kuria galima užbaigti dujotiekį "Nord Stream-2", išplaukė iš Vokietijos Mukrano uosto, praneša RIA Novosti su nuoroda į laivų sekimo portalų "Marine Traffic" ir "Myshiptracking" duomenis.

Antradienio vakarą laivas išplaukė iš Mukrano, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kur buvo laikomi vamzdynai dujotiekiui tiesti, ir pasuko į pietryčius.

Danija pirmadienį projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė atnaujintą leidimą tiesti "Nord Stream-2" jos vandenyse. Dabar įmonės įgyvendindamos projektą gali naudoti ne tik laivus su dinamine padėties nustatymo sistema, bet ir inkarinius laivus, nes dujotiekio trasa eina už Baltijos jūros dugne paskendusių cheminių ginklų sąlyčio zonos ribų. Vamzdžių klojimo darbus galima atnaujinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 3 dieną, kai pasibaigs šio sprendimo apskundimo laikotarpis.

Galimas "Nord Stream-2" dujotiekio užbaigimo variantas yra inkarinis vamzdyno klojimo laivas kartu su kitu laivu, turinčiu dinaminę padėties nustatymo sistemą, kuri gali išlaikyti laivą norimoje vietoje be inkarų ir švartuoti.

Vienas iš laivų, galinčių užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, yra MRTS inkarinė barža "Fortūna". Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" su dinamine padėties nustatymo sistema, jis taip pat yra Mukrane.

"Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukrainai ir kelioms kitoms Europos šalims. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad statybų bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, laivas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Danija leido užbaigti statyti "Nord Stream-2" naujais laivais
"Nord Stream-2" statyba negali būti atnaujinta iki rugpjūčio 3 dienos
Gruzija

Gruzija atvers sienas keliautojams Lietuvos

(atnaujinta 12:03 2020.07.08)
Turistai turės laikytis reikalavimų. Keliautojai turės atvykti į šalį tiesioginiais skrydžiais ir užpildyti specialias elektronines anketas

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Gruzija netrukus atvers šalies sienas penkioms valstybėms, įskaitant Baltijos šalis. Apie tai pranešė Sputnik Gruzija su nuoroda į šalies premjero patarėją Iraklį Čikovanį.

Pažymima, kad be Lietuvos, Latvijos ir Estijos, į šių šalių sąrašą taip pat įtraukta Vokietija ir Prancūzija. Keliautojai iš užsienio turės laikytis reikalavimų — skristi į Gruziją tiesioginiu skrydžiu ir atvykę užpildyti elektroninę anketos formą, kurioje turės nurodyti pastarųjų dviejų savaičių kelionių istoriją. Taip pat anketoje reikės pažymėti, kur bus Gruzijoje, ir kontaktinius numerius.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu premjero patarėjas nenurodė, kada Gruzija pradės priimti lankytojus iš šių šalių.

Nuo liepos 6 dienos į Lietuvą be apribojimų gali atvykti keliautojai iš Čekijos, Kroatijos, Prancūzijos, Lenkijos, Islandijos, Ispanijos, Belgijos, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Slovėnijos, Italijos, Norvegijos, Airijos, Slovakijos, Graikijos, Suomijos, Maltos, Kipro, Vengrijos ir Lichtenšteino. Taip pat apribojimai netaikomi turistams iš kaimyninių Baltijos šalių — Latvijos ir Estijos.

Atvykimas iš Švedijos, Portugalijos ir Liuksemburgo uždraustas.

Užsieniečiai iš trečiųjų šalių gali atvykti į Lietuvą tik gavę atsakingų Lietuvos institucijų leidimą. Turistams iš šalių, kuriose yra didelis užsikrėtimo COVID-19 atvejų rodiklis, 14 dienų saviizoliacija privaloma.

Lietuvoje birželio 17 dieną panaikintas karantinas, kuris buvo įvestas nuo kovo 16 dienos. Dabar respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, vis dar taikomi kai kurie apribojimai. Naujausiais duomenimis, šalyje iš viso nustatyta daugiau nei 1850 koronaviruso atvejų, mirė 79 žmonės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 537 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Baltijos šalys, Gruzija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams
"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850