Amerikos prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Ekspertai įspėjo apie galimą JAV įsipareigojimų nevykdymą rugsėjo mėnesį

31
(atnaujinta 17:35 2019.07.09)
Analitikai pabrėžia, kad Vašingtonas gali viršyti valstybės skolos ribą rugsėjo pradžioje, jei Kongresas nenuspręs jo padidinti

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Jungtinės Valstijos artimiausiu metu gali susidurti su įsipareigojimų nevykdymu, "Bloomberg" agentūra pranešime, kuris yra paremtas Dvišalės politikos centro (BPC) ataskaita.

Analitikai pabrėžia, kad Vašingtonas gali viršyti valstybės skolos ribą rugsėjo pradžioje, jei Kongresas nenuspręs jo padidinti.

Taip pat ekspertai anksčiau prognozavo, kad tai įvyktų tik spalio-lapkričio mėnesį.

Priežastis ― per mažos pajamos iš mokesčių, jos išaugo tik 3 proc., palyginti su praėjusiais metais, kai pajamos siekė 6 proc.

Be to, pabrėžiama, kad Amerikos Parlamento Žemųjų rūmų atstovai liepos 26 dieną išeis atostogauti, tačiau skolos ribos didinimo klausimas dar nėra iškeltas.

Donaldas trampas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

BPC Ekonominės politikos departamento vadovas Šai Akabas pareiškė, kad Vyriausybė privalo išspręsti šią problemą iki liepos 26 dienos, kitaip Vašingtonas rizikuoja neužtikrinti savo paskolų įsipareigojimų vykdymo.

2019 metų pradžioje JAV vyriausybės skola pirmą kartą istorijoje viršijo 22 trilijonus dolerių.

Be to, 2018 finansiniais metais Jungtinių Valstijų biudžeto deficitas išaugo 17 proc. ir pasiekė 779 mlrd. dolerių.

Manoma, kad iki 2020 metų jis viršys trilijoną.

Taip pat valstybės skola gali išlaikyti tendenciją ir sparčiai augti, nes valdžios sektoriaus išlaidos apskritai nekontroliuojamos.

31
Tegai:
JAV Kongresas, skolos, JAV
Dar šia tema
"Bloomberg" paskelbė, kad pasaulyje atsirado trečiasis multimilijardierius
"Trampas — laisvas, bet apribotas": kokia yra JAV vadovo susitikimo su Putinu svarba
Raketinė įtampa. Kas gresia Rusijai JAV atsisakius sumažinti branduolinį arsenalą
Katedros aikštė

Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus

Tik 19 procentų respondentų mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansinei padėčiai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Remiantis Europos Parlamento apklausa, dauguma europiečių mano, kad koronaviruso pandemija jau paveikė jų asmenines pajamas arba paveiks ateityje.

Taip teigė atitinkamai 39 ir 27 procentai apklaustųjų. Tuo tarpu 27 procentai žmonių mano, kad padėtis su COVID-19 neturės įtakos jų finansams.

20 šalių dauguma respondentų teigia, kad dabartinė krizė jau paveikė jų asmenines pajamas, visų pirma Kipre (57 proc.), Graikijoje, Ispanijoje, Rumunijoje (po 55 proc.) ir Bulgarijoje (53 proc.). Lietuvoje tai sako 47 procentai žmonių. Latvijoje ir Estijoje jų yra mažiau — atitinkamai 44 ir 42 proc.

Priešingoje reitingo skalėje yra Danija (17 proc.), Liuksemburgas (19 proc.), Olandija, Suomija (abi po 21 proc.) ir Švedija (26 proc.).

Kalbant apie tuos, kurie mano, kad pandemija ateityje paveiks jų pajamas, Lietuvoje jų yra tik 24 proc., kas yra žemiau ES vidurkio. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje — 31 proc. Tik slovėnai (32 proc.) yra labiau susirūpinę.

Tik 19 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad nejaus COVID-19 įtakos savo pajamoms. Latvijoje taip teigė 22 proc., Estijoje — 25 proc. Danijoje taip atsakė 54 proc. respondentų.

Apklausą bendrovė "Kantar" atliko rugsėjo 25–spalio 7 dienomis, joje dalyvavo 24 812 žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus iš 27 ES valstybių narių. Kai kuriose šalyse amžiaus riba sumažinta iki 54 metų.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, ekonomika
Dar šia tema
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Stintos žvejyba, archyvinė nuotrauka

Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui

(atnaujinta 07:56 2020.10.28)
Kompensacijos bus mokamos už 2020 metų kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19 pandemijos, kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti, praneša ŽŪM.

Viso paramai skirta skirta 1 mln. Eur. 

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. 

"Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą", — teigia Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia, jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. 

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki 2020 metų gruodžio 7 dienos. 

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
COVID-19, žvejyba

Nufilmuotas konfliktas tarp veteranų ir policijos dėl Pergalės vėliavos Ukrainoje

(atnaujinta 15:24 2020.10.28)
Akcijos dalyviai bandė paaiškinti, kad laidojimo vieta, aplink kurią jie susirinko, nepatenka į dekomunizavimo įstatymo taikymo sritį

Kijeve policija neleido veteranams išskleisti Pergalės vėliavos per Ukrainos išlaisvinimo iš nacių įsibrovėlių dieną. Vaizdo įrašas paskelbtas "Ukraine.ru" "YouTube" kanale.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip veteranai ir visuomenė piktinasi policijos draudimu.

Akcijos dalyviai bandė paaiškinti, kad laidojimo vieta, aplink kurią jie susirinko, nepatenka į dekomunizavimo įstatymo taikymo sritį.

Teisėsaugininkai bandė išplėšti vėliavą, tačiau vėliau situacija buvo išspręsta ir vis dėlto buvo panaudota Pergalės vėliava.

1944 metų spalio 28 dieną Ukraina švenčia nacionalinę šventę, kai Darbininkų ir valstiečių raudonosios armijos kariai išvarė Vermachtą iš TSRS teritorijos.

Tegai:
policija, veteranai, Ukraina, pergalė