Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva pristato kiekvieną SGD tiekimą kaip pergalę

50
(atnaujinta 09:39 2019.07.10)
Klaipėdos terminalas yra nepelningas pramonės požiūriu, mano ekspertas Vladimiras Rožankovskis

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Birželio mėnesį Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo rezultatai pasiekė rekordinį rodiklį, praneša bendrovės "Klaipėdos nafta" spaudos tarnyba.

SGD terminalo veiklos apimtys birželį pasiekė rekordines aukštumas: buvo išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta apie 2,4 TWh dujų gamtinių dujų.

Interviu Sputnik Lietuva vyriausiasis Rusijos Tarptautinio finansų centro ekspertas Vladimiras Rožankovskis sakė, kad prieš pavadinusi save "centriniu terminalu", Lietuva turėtų padidinti specialių tanklaivių, skirtų SGD gabenti, gamybą.

"Kalbant apie ilgalaikį pramoninį poveikį, manau, kad šiuo metu tai neveikia. Apskaičiavau tiekimo sąnaudas, atsižvelgiant į suskystinimą, išskystinimą ir perdavimą į dujotiekio sistemą. Šiandien tai yra nepelningas projektas. Nuolatinio pramoninio būdo išgauti kurą Europai požiūriu jis dar neveikia. Tam būtina padidinti specialių tanklaivių, įrengtų transatlantiniams tokių sudėtingų prekių, kaip suskystintos dujos, gabenimui, gamybą.

Supraskite, kad [Lietuva] dėl ribotų pajėgumų negali to apmokėti, pumpuoti į vamzdynus ir pan. Taigi, kol kas matau tai kaip demaršą, kaip šou. Dujų tiekimas iš Norvegijos negali patenkinti visos Europos paklausos. Kremliui skirtas šou, kurio pagrindą sudaro maža bazė. Kadangi Klaipėda iki šiol nėra centrinis SGD priėmimo terminalas (šiuo metu tokia galimybė atsirado), apimtys yra tokios mažos, kad bet koks padvigubėjimas bus pateikiamas kaip pergalė", — sakė ekspertas.

Klaipėdos SGD terminalas

Pirmasis ir vienintelis importo SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 3 dieną Klaipėdoje. Teigiama, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio".

Pernai gruodį Seimas nusprendė, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas laivas-saugykla turėtų būti išpirktas iki 2024 metų pabaigos. Daroma prielaida, kad priimtos pataisos leis Lietuvai kuo ekonomiškiau įsigyti laivą-dujų saugyklą ir sumažinti išlaidas, susijusias su jo eksploatacija.

Kaip pažymi Energetikos ministerija, šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudos siekia apie 66 mln. eurų per metus. Šiuos pinigus sumoka Lietuvos gamtinių dujų sistemos naudotojai ir gamtinių dujų vartotojai — verslui ir pramonei tenka reikšminga sąnaudų dalis. Pasak pataisų iniciatorių, Lietuvai ketinant išpirkti laivą-saugyklą, valstybės valdoma "Klaipėdos nafta" turėtų skolintis iki 308 mln. eurų. Tam Vyriausybė suteiktų valstybės garantiją.

50
Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas
Dar šia tema
Ekspertas pasakė, kaip Lietuva pažeidžia ES principus energetikos srityje
Skeptikų žiniai: Rusijos dujų telkinių užteks ilgam
Rusijos dujų tiekimas į Lietuvą per Baltarusiją laikinai sustabdytas
Nord Stream-2

Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus

(atnaujinta 15:58 2020.08.05)
Anksčiau buvo pranešta, kad "Fortūna" nuomininkas neketina dalyvauti tiesiant "Nord Stream-2" dujotiekį

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. "Gazprom" galės susitarti su "Fortūna" vamzdžių klojimo baržos, galinčios užbaigti "Nord Stream-2", savininku, kad būtų baigta dujotiekio statyba, "RIA Novosti" sakė Rusijos energetikos ir finansų instituto direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Belogorjevas.

Trečiadienį RBC laikraštis pranešė, kad "Fortūna" nuomininkas "Mežregiontruboprovodstroy" (MRTS) neketina dalyvauti tiesiant dujotiekį ir neketina to daryti: Honkonge įregistruoto laivo savininkas yra Liuksemburgo bendrovė "Maritime Construction Services", susijusi su tam tikra "Rusijos užsienio kompanija".

"Gazprom" galės susitarti su laivo savininkais, jei to nori. Vienintelis dalykas, kuris kelia keblumų — nėra visiškai aišku, kas jį valdo, yra gana sudėtinga nuosavybės schema. Tačiau įmanoma, kad savininkai jau yra kažkokiu būdu susiję su "Gazprom", — tikina ekspertas.

"Nematau čia problemos, greičiausiai tai niekaip neturės įtakos statybų laikui", — pridūrė jis.

Šiuo metu Vokietijos Rostoko uoste yra "Fortūna" vamzdžių klojimo barža su inkarine padėties nustatymo sistema. Danija liepos pradžioje projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė leidimą naudoti tokius laivus "Nord Stream-2" vamzdžių klojimui. Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" vamzdžiū klotuvas su dinamine padėties nustatymo sistema Vokietijos Mukrano uoste.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Gazprom, Nord Stream-2, Nord Stream 2 AG
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Danija leidžia "Gazprom" atnaujinti "Nord Stream-2" tiesimą
Trampo rokiruotė: Pentagono įsitvirtinimas Lietuvoje gresia lietuvių gyvybėms
Trakų pilis, archyvinė nuotrauka

Reaguojant į pandemiją peržiūrimos turizmo strateginės gairės

(atnaujinta 13:50 2020.08.05)
Tuo pačiu dėmesį planuojama skirti ir atvykstamojo bei vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Šių metų liepos mėnesį vyko susitikimų su turizmo sektoriaus atstovais ciklas, kur buvo aptarti aktualiausi ir efektyviausi veiksmai bei priemonės Lietuvos turizmo sektoriui gaivinti pandemijos sukeltos krizės metu, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pabrėžiama, kad susitikimų metu nuspręsta parengti turizmo strateginius dokumentus ir gaires artimiausiems penkeriems metams. Tuo pačiu dėmesį planuojama skirti ir atvykstamojo bei vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui.

"COVID-19 pandemija iš esmės pakoregavo galimus Lietuvos turizmo sektoriaus planus, todėl bet kokie strateginiai tikslai gali būti pasiekti tik lanksčiai ir greitai reaguojant į besikeičiančią situaciją pasaulyje. Įgyvendinant turizmo srities strateginius tikslus, būtina išskirti prioritetus. Pagal dabartinę situaciją prioritetinės turizmo sritys — tai ekologijos, sveikatinimo ir piligriminis turizmas. Būtent tokių turizmo krypčių svarba matoma ir kitose šalyse", — sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Teigiama, kad šiems prioritetiniams tikslams pasiekti yra būtinas efektyvus turizmo valdymas, rinkodara ir visapusiškas Lietuvos turizmo išteklių panaudojimas.

Pažymima, kad artimiausiu metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja surengti dar daugiau diskusijų dėl turizmo strateginių krypčių 2021–2027 metais ir pateikti Seimui Turizmo įstatymo pakeitimus ir nustatyti aktualiausias turizmo priemones Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane.

Viena iš turimo skatinimo priemonių "Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams" siekiama mažinti koronaviruso pandemijos poveikį turizmo verslui, suteikiant finansavimą paskolų forma kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones. Tokia priemone taip pat gali pasinaudoti ir apgyvendinimo paslaugų bei viešojo maitinimo teikėjai.

"Pagal kitą priemonę — "Garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui" — garantijos teikiamos draudimo įmonėms bei finansų įstaigoms, kurios yra sudariusios su turizmo paslaugų bendrove sutartį dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo", — teigiama pranešime.

Pagal priemonę "Atostogų sistema Lietuvoje dirbantiems medikams" įgyvendins VšĮ "Keliauk Lietuvoje". Šiai priemonei skirta suma sieks 10 mln. eurų. Nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos visi šalies medikai ir paramedikai turės galimybę nemokamai įsigyti turizmo paslaugų už 200 eurų, o jų suteikimo kainą kompensuos valstybė.

Tuo pačiu numatoma paskelbti priemonę "Kompensacija už organizuotą turistų pargabenimą iš užsienio valstybių po nepaprastosios situacijos paskelbimo", kuriai įgyvendinti numatyta 1 mln. eurų suma.

Pranešime pažymima, kad Lietuvos turizmo sektorius sukuria beveik 3 procentus bendros šalies pridėtinės vertės. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 pandemijos 2021 metais Lietuvos turizmo sektorius sukurs 2,1 procento, 2022 metais — 2,3 procento, o 2023 metais — 2,5 procento šalies pridėtinės vertės.

Tegai:
pagalba, turizmas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atvejų skaičius vis auga: Lietuvoje — per parą septyniolika naujų COVID-19
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai