Konteinerių gabenimas, archyvinė nuotrauka

Tarp Lietuvos ir Ukrainos kursuoja naujas konteinerinis traukinys

41
(atnaujinta 10:48 2019.07.10)
Naujuoju maršrutu traukinys kursuos du kartus per savaitę

VILNIUS, liepos 10— Sputnik. Ukraina, Baltarusija ir Lietuva paleido naują konteinerinį traukinį "Containerships Train". Apie tai "Facebook" puslapyje parašė įmonės "Ukrainos geležinkeliai" vadovas Jevgenijus Kravcovas.

Traukinys kursuos du kartus per savaitę iš Lietuvos geležinkelio stoties į Ukrainos miestą Brovarą.

"Šiandien pirmuoju traukiniu buvo išsiųsti 65 konteineriai ― neblogas rodiklis. 50 valandų kelyje. Anksčiau kroviniai šia kryptimi vyko automobilių transportu, mes nukreipėme jį į geležinkelį. ES daugiausia dėmesio skiria automobilių naudojimo mažinimui, kad būtų naudojamos ekologiškesnės alternatyvos ― geležinkeliai ir vandens transportas", ― rašė Kravcovas.

Jis pabrėžė, kad naujasis traukinys garantuoja konkurencingą tiekimo greitį, nepriklausomai nuo oro, reguliarius reisus ir aiškų tvarkaraštį, taip pat logistikos išlaidų sumažėjimą 25 proc.

Be to, geležinkelio stotis yra netoli Klaipėdos, o rudenį Ukrainos bendrovė tikisi pradėti ir kitą maršrutą į Odesos uostą.

Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių įmonių susitarimas buvo pasirašytas gegužės pabaigoje. Lietuvoje "LG Cargo" yra atsakinga už pervežimą. Naujasis konteinerinis traukinys iš Klaipėdos į Kijevą transportuos prekes iš plastiko, metalo ir kt.

41
Tegai:
traukinys, Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" stiprina valdybą
"Lietuvos geležinkeliai" įsigis naują bilietų pardavimo sistemą
Estija ruošiasi elektrifikuoti savo geležinkelių transportą
Elektros lemputė

Elektra Lietuvoje pigo 13 %

(atnaujinta 12:25 2021.01.26)
Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo 13 proc. praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje elektra kainavo 52,26 Eur/MWh, Estijoje ir Latvijoje — po 52,21 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 16 proc. iki 39,45 Eur/MWh.

Vilnius
© Sputnik / Александр Липовец

Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų.

"Su kainų kritimu rinkoje buvo susiję ir mažesnis vartojimas Baltijos šalyse bei didesni energijos srautai iš Suomijos. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione sumažėjo iki 10 037 GWh, gamybos apimtys taip pat mažėjo iki 9 972 GWh", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, kad sausio 18–24 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo 2 proc. iki 621 GWh.

Respublikoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 270 GWh, Latvijoje — taip pat 1 proc. iki 154 MWh. Estijoje šis rodiklis krito 3 proc. iki 197 GWh. Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę sumažėjo 13 proc. iki 326 GWh.

Pabrėžiama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 30 proc., Estijoje — 58 proc., Latvijoje — 84 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, elektra
Vilnius

Ekspertas: Lietuva negalės remti pandemijos paveikto verslo be ES

(atnaujinta 11:46 2021.01.26)
Vilnius bando išlaikyti tam tikrą mokėjimų įmonėms minimumą, tačiau jis negalės lygintis su kitomis šalimis, mano ekspertas Michailas Beliajevas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Ekonomikos mokslų kandidatas, Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertas Michailas Beliajevas interviu Sputnik Lietuva padarė prielaidą, kad Vilnius paremia nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusį verslą, kad ir toliau išliktų bent šioks toks ekonomikos panašumas.

"Kalbant apie dydį ir pačius mokėjimus, akivaizdu, kad Lietuva negali lygintis su kitomis tokiomis išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis, vis dėlto ji stengiasi palaikyti bent tam tikrą minimumą. Dabar, kalbant apie tai, ar to pakaks, ar ne, akivaizdu, kad Lietuva savarankiškai negalės įvykdyti šių sąlygų, kad ir kokios jos būtų, šios sąlygos. Bet kokiu atveju, iš Europos Sąjungos pusės bus mokami papildomi pinigai. Lietuva juos kažkaip turės pagrįsti. Aišku, kad tokiu būdu ji taps dar labiau priklausoma nuo ES su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, kaip nepriklausomai valstybei", — pasakė jis.

Lietuvoje darbuotojų prastova karantino metu pernai kainavo 820 milijonų eurų, iš jų 630 milijonų eurų bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovos, o dar 190 milijonų eurų skirti tiems, kas karantino metu buvo prastovoje.

Šiemet priemonė, padedanti įmonėms išsaugoti darbo vietas, nebuvo pratęsta. Iki sausio pabaigos planuojama užbaigti atlikti mokėjimus už praėjusius metus.

Tegai:
koronavirusas, pandemija, ES, verslas, Lietuva