Konteinerių gabenimas, archyvinė nuotrauka

Tarp Lietuvos ir Ukrainos kursuoja naujas konteinerinis traukinys

46
(atnaujinta 10:48 2019.07.10)
Naujuoju maršrutu traukinys kursuos du kartus per savaitę

VILNIUS, liepos 10— Sputnik. Ukraina, Baltarusija ir Lietuva paleido naują konteinerinį traukinį "Containerships Train". Apie tai "Facebook" puslapyje parašė įmonės "Ukrainos geležinkeliai" vadovas Jevgenijus Kravcovas.

Traukinys kursuos du kartus per savaitę iš Lietuvos geležinkelio stoties į Ukrainos miestą Brovarą.

"Šiandien pirmuoju traukiniu buvo išsiųsti 65 konteineriai ― neblogas rodiklis. 50 valandų kelyje. Anksčiau kroviniai šia kryptimi vyko automobilių transportu, mes nukreipėme jį į geležinkelį. ES daugiausia dėmesio skiria automobilių naudojimo mažinimui, kad būtų naudojamos ekologiškesnės alternatyvos ― geležinkeliai ir vandens transportas", ― rašė Kravcovas.

Jis pabrėžė, kad naujasis traukinys garantuoja konkurencingą tiekimo greitį, nepriklausomai nuo oro, reguliarius reisus ir aiškų tvarkaraštį, taip pat logistikos išlaidų sumažėjimą 25 proc.

Be to, geležinkelio stotis yra netoli Klaipėdos, o rudenį Ukrainos bendrovė tikisi pradėti ir kitą maršrutą į Odesos uostą.

Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių įmonių susitarimas buvo pasirašytas gegužės pabaigoje. Lietuvoje "LG Cargo" yra atsakinga už pervežimą. Naujasis konteinerinis traukinys iš Klaipėdos į Kijevą transportuos prekes iš plastiko, metalo ir kt.

46
Tegai:
traukinys, Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" stiprina valdybą
"Lietuvos geležinkeliai" įsigis naują bilietų pardavimo sistemą
Estija ruošiasi elektrifikuoti savo geležinkelių transportą
Vėjo elektrinės

Lietuva atsinaujinančios energetikos projektams skyrė beveik 10 mln. eurų

(atnaujinta 14:32 2021.04.19)
Iš viso parama buvo skirta 37 projektams, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė beveik 10 mln. eurų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai, praneša ministerijos dpaudos tarnyba.

Pažymima, jog projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui.

"Atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis, į kurią investuojame jau šiandien. Džiugu, kad šią viziją palaiko gyventojai bei verslas ir vis dažniau pasinaudoja galimybe gauti finansavimą", — pareiškė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Iš viso parama buvo skirta 37 projektams. Numatoma, kad įgyvendinus šiuos projektus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių.

Iš viso teigiamai įvertinta buvo 126 paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekia daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų 89 proc. paraiškų prašoma paramos saulės elektrinių įrengimui, 11 proc. vėjo elektrinėms.  

Paraiškas teikti ir gauti finansavimą galėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra siekiama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 metais sudarytų 50 proc., o 2050 metais — 100 proc.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetika, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
Gyventojai "nuskurs": kodėl kainos Lietuvoje kils be BelAE energijos
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai