Pioneering Spirit įdiegia vamzdyną į Švedijos vandenis, archyvinė nuotrauka

Lietuva sugalvojo "legendą" apie kovą su Rusijos energetikos projektais

64
(atnaujinta 15:31 2019.07.18)
Lietuvos narystę TEA apmokės iš savo mokesčių paprasti piliečiai, tačiau Vilnius darys viską, kad toliau trukdytų Maskvai, sako ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Lietuva nori tapti Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) nare, kad galėtų kovoti su Rusijos energetikos projektais. Tai apima ir "Nord Stream-2" dujotiekį, ir Baltarusijos AE, kuri statoma su Rusijos kompanija "Rosatom".

Apie tai rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius RuBaltic.ru.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad Vilnius suinteresuotas kuo greičiau tapti TEA nariu. Jis pabrėžė, kad narystė organizacijoje taps Lietuvos kaip "pažangios energijos valstybės" pripažinimu ir suteiks naujų galimybių.

Vilniaus prašymas dėl narystės TEA buvo patvirtintas birželio mėnesį. Priėmimo procesas paprastai trunka nuo dvejų iki penkerių metų.

"Lietuvos įstojimas į Tarptautinę energetikos agentūrą reiškia, kad šalis įsipareigoja diegti ekologišką energiją namuose ir masiškai pereiti prie vėjo malūnų, saulės kolektorių ir jūros bangų energijos", — sakė Nosovičius.

Tačiau ekspertas mano, kad Vilnius, nusprendęs prisijungti prie TEA, siekia ne tik ekonominių, bet ir politinių tikslų.

Pasak jo, organizacija Lietuvai reikalinga kaip "dar viena tarptautinė platforma kovoje su Kremliaus "energijos plėtra"".

Baltarusijos atominė elektrinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виктор Толочко, Александр Шурмелев

Pavyzdžiui, Vilnius, naudodamasis aplinkos apsaugos pretekstu, galės pateisinti kovą su Baltarusijos atominės elektrinės statyba, nes "žaliosios energetikos pramonės" rėmėjai mano, kad branduolinė energija yra "absoliutus blogis".

"Tarptautinė energetikos agentūra Lietuvos pareigūnams yra puiki platforma pasakyti tarptautiniams partneriams, kokį "baisų projektą" įgyvendina "Rosatom" prie Lietuvos sienų", — rašo Nosovičius.

Lietuva galės naudoti šį argumentą kaip "naują pagrindą" kovoje su "Nord Stream-2" ir kitų Rusijos energetikos projektų statybomis.

Tuo tarpu, kaip teigia ekspertas, "žalioji energetika" tokioms mažoms šalims kaip Lietuva kainuoja daug pinigų, ir perėjimas prie jos bus didelė finansinė našta. Taip pat Europos Sąjunga mažiau linkusi subsidijuoti lietuvius ir kitus "naujus europiečius".

"Lietuvos narystę Tarptautinėje energetikos agentūroje turės apmokėti iš savo mokesčių paprasti piliečiai", — mano Nosovičius.

Pasak eksperto, rusofobijos labui Lietuvos vadovybė yra pasirengusi paaukoti visą šalį.

Lietuvos reakcija į Rusijos energetikos projektus

Lietuvos politikai nuolat kritikuoja "Nord Stream-2" projektą ir priešinasi Baltarusijos AE statybai.

Baltarusijos AE statoma Gardino regione, 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva griežtai kritikuoja projektą, teigdama, kad objektas kelia grėsmę jos nacionaliniam saugumui. Visų pirma, Vilnius nėra patenkintas statybos vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad stotis statoma su Rusijos valstybine korporacija "Rosatom".

Lietuva ne kartą ragino boikotuoti objekto statybą. Lietuvos valdžios institucijos atsisakė pirkti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" AE.

Baltarusijos valdžios institucijos ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Minskas pabrėžė, kad elektrinė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.

Projektas "Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio linijų statybą, kurių bendras pajėgumas yra 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Vamzdyną kritikuoja kai kurios Vakarų šalys, tarp jų JAV, Ukraina ir Lietuva.

Vašingtonas tikisi įgyvendinti savo planus, susijusius su SGD tiekimu į Europą, o Kijevas baiminasi, kad po dujotiekio paleidimo jis praras pajamų iš Rusijos dujų tranzito.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pavadino projektą "nepagarba" ES pagrindinei politikai.

2013 metais Vilnius pasiūlė valstybėms, susijusioms su "Nord Stream-2" statybomis, dalyvauti šio projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūrose.

Taip pat Lietuva noriai perka brangias SGD iš JAV ir Norvegijos. Kai kurie ekspertai mano, kad Amerikos dujos Lietuvai kainuoja daugiau nei rusų, tačiau Vilnius neatskleidžia degalų pirkimo kainos, sakydamas, kad tai yra pelninga.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas 2"
64
Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas tikėjosi per Klaipėdos uostą pagerinti santykius su Lietuva
Lietuva taps Tarptautinės energetikos agentūros nare
Lietuva kaups 2,5 mlrd. eurų radioaktyviųjų medžiagų atliekynui
Barža Fortūna

Barža, galinti užbaigti "Nord Stream-2", įplaukė į Danijos teritorinius vandenis

(atnaujinta 16:35 2020.07.08)
Remiantis portalo duomenimis, laivas trečiadienio rytą išplaukė iš Vokietijos vandenų ir įplaukė į Danijos Baltijos jūros dalį

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vamzdžių klojimo barža "Fortūna", galinti užbaigti "Nord Stream-2" dujotiekį, įplaukė į Danijos teritorinius vandenis, kur yra nebaigta dujotiekio atkarpa, praneša RIA Novosti su nuoroda į laivų "Marine Traffic" ir "Myshiptracking" sekimo portalų duomenis.

Remiantis portalo duomenimis, laivas trečiadienio rytą išplaukė iš Vokietijos vandenų ir įplaukė į Danijos Baltijos jūros dalį. Kaip paskirties vieta nurodomas Vokietijos Mukrano uostas, kuriame laikomi vamzdžiai "Nord Stream-2" statybai. "Fortūna" išplaukė iš šio uosto antradienio vakarą.

Danija pirmadienį projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė atnaujintą leidimą tiesti "Nord Stream-2" jos vandenyse. Dabar įmonės gali projektą užbaigti naudodamosi ne tik laivais su dinaminiu padėties nustatymu, bet ir inkariniais laivais, nes dujotiekio trasa eina už Baltijos jūros dugne paskendusių cheminių ginklų sąlyčio zonos ribų. Vamzdžių klojimo darbus galima atnaujinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 3 d., kai pasibaigs šio sprendimo apskundimo laikotarpis.

Galimas "Nord Stream-2" dujotiekio užbaigimo variantas yra inkarinis vamzdžių klojimo laivas kartu su kitu laivu, turinčiu dinaminę padėties nustatymo sistemą, kuri gali išlaikyti laivą norimoje vietoje be inkarų ir švartuoti.

Vienas iš laivų, galinčių užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, yra MRTS inkarinė barža "Fortūna". Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" su dinamine padėties nustatymo sistema, jis taip pat yra Mukrane.

"Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukrainai ir kelioms kitoms Europos šalims. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad statybų bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Danija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Rusijos ambasadorius Vokietijoje papasakojo apie "Nord Stream-2" situaciją
Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė iš Mukrano
Lietuvos geležinkeliai traukinys

Lietuvos įmonė žengia į Lenkijos geležinkelių rinką

(atnaujinta 12:50 2020.07.08)
Bendrovė taip pat artimiausiu metu sieks strateginės partnerystės su Lenkijos rinkos vežėjais vystant krovinių maršrutus tarp Lenkijos ir Lietuvos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" (LTG) krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" pradeda plėtrą į Vakarus. Apie tai pranešė LTG spaudos tarnyba.

Bendrovė įsteigė antrinę įmonę "LTG Cargo Polska", kuri plėtos krovinių vežimo geležinkeliais veiklą Lenkijoje. Tikimasi, kad tai padidins krovinių vežimo geležinkeliu patrauklumą, sustiprins logistikos tiekimo grandines ir pagerins didelių krovinių mobilumą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Tai taip pat leis diversifikuoti "LTG Cargo" veiklos rizikas, didinti krovinių srautą ir pasiekti strategijoje užsibrėžtą tikslą — 65–70 mln. tonų krovinių per metus.

"Per pastaruosius metus įvykdyti pokyčiai sustiprino ir paruošė mus naujam veiklos etapui. Ir, nors geležinkelių krovinių vežimo verslai visoje Europoje išgyvena sukrėtimą, esamą laikotarpį vertiname kaip atvirą galimybių langą aktyviai plėtrai. Tai leis mums dar labiau diversifikuoti savo krovinių srautą, mažinti priklausomybę nuo tradicinių krovinių rūšių, kurių paklausa per artimiausią dešimtmetį pamažu trauksis. Be abejo, ilguoju laikotarpiu tikslas tapti tarptautiniu krovinių vežėju, siūlančiu greitą, patikimą ir konkurencingą krovinių judėjimą, o svarbiausia – drąsius sprendimus klientams", — sakė "LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

"LTG Cargo Polska" artimiausiu metu sieks strateginės partnerystės su Lenkijos rinkos vežėjais vystant krovinių maršrutus tarp Lenkijos ir Lietuvos. Šiuo metu vyksta "LTG Cargo" ir didžiausios krovinių gabenimo geležinkeliais įmonių Lenkijoje "PKP Cargo"  derybos dėl bendros įmonės steigimo. Planuojama, jog bendra įmonė užsiims intermodaliniais krovinių pervežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos.

LTG duomenimis, bendrovė veiklą Lenkijoje planuoja pradėti reguliariu krovinių pervežimo reisu tarp Mockavos iki Balstogės.

Dar šia tema
Parduota daugiau nei tūkstantis bilietų į traukinius, vykstančius į Kaliningradą
"Rusijos geležinkeliai" atnaujino reisus į Kaliningradą po beveik trijų mėnesių pertraukos
Lietuvoje pradės kursuoti "Pajūrio ekspresas" į populiariausius šalies kurortus
Vilnius

Patvirtinti Koncertų ir sporto rūmų aplinkos tvarkymo darbai

(atnaujinta 14:52 2020.07.08)
Planuojamas viso šio projekto įgyvendinimo laikotarpis — 32 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vilniaus miesto taryba pritarė savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Turto banko jungtinės veiklos sutarčiai įgyvendinti Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos Rinktinės gatvėje sutvarkymo projektą, praneša Vilniaus savivaldybė.

Pranešama, kad šioje vietoje stovintys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bus pritaikyti tarptautinius standartus atitinkančio Vilniaus kongresų centro veiklai.

Pabrėžiama, kad Turto bankas rengiasi iki 2023 metų rekonstruoti bei išplėsti 1971-aisiais pastatytus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus.

Savivaldybė tuo metu pasirengusi apsaugoti ir įamžinti šio pastato prieigose esantį objektą — valstybės saugomą Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietą.

Природоохранные меры при строительстве Дворца спорта и концертов
© Photo : Vilnius
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai

Tvarkant kapinių teritoriją numatoma įrengti pėsčiųjų takus, žydinčias vejales, atnaujinti dangas, mažosios architektūros elementus, teritorijos apšvietimą, įrengti teritorijos laistymą, taip pat atlikti kitus būtinus teritorijos sutvarkymo darbus, atnaujinti esamas atramines sienas, laiptus, įrengti informacinius ženklus apie vietos istoriją.

Išvardyti suplanuoti darbai buvusių kapinių vietos teritorijoje ir apsaugos zonoje jau suderinti su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu. 

"Kapinių teritorija bus tvarkoma laikantis pagarbumo ir ramybės principo bei itin griežto apsaugos režimo. Žydų kapinių teritorijoje negalimi kasimo darbai, tad naujos takų dangos, pieva ir gėlynai bus įrengti ant esamų betoninių plokščių užpylus grunto", — teigė projektą Tarybai pristačiusi Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

Dėl tų pačių priežasčių šioje teritorijoje nebus sodinami nauji medžiai, tačiau bus išsaugomi esami. Pėsčiųjų takai ir pandusai bus taip pat įrengiami ant jau esamų betoninių plokščių.

Природоохранные меры при строительстве Дворца спорта и концертов
© Photo : Vilnius
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai

Bus tvarkoma beveik 4 ha ploto teritoriją, kurioje stovi ir senieji Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Preliminari visos buvusių kapinių teritorijos aplinkos tvarkymo darbų kaina yra 3,4 mln. eurų.

Pranešama, kad Vilniaus miesto savivaldybės dalis preliminarioje projekto vertėje yra apie 2,35 mln. eurų, Turto banko apie 1 mln. eurų.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas pagal Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos projektą bus išplėstas nuo 15,6 tūkst. iki 18 tūkst. kv. m ir bus pritaikytas Vilniaus kongresų centro veiklai.

Planuojamas viso projekto įgyvendinimo terminas — 32 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos.

Tegai:
Vilnius, tvarkymo darbai
Dar šia tema
Vilniuje startavo projektas "Menas be stogo"
Kaip Vilniuje vyko akcija "Tautiška giesmė aplink pasaulį"