Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis prognozuoja griežtesnius NT ir transporto mokesčius

30
(atnaujinta 18:17 2019.07.18)
Skvernelis pabrėžė, kad tai būtų labiau skatinamosios priemonės, kuriomis planuojama pritraukti papildomų lėšų valstybės biudžetui

VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad Lietuva naujų mokesčių ar didesnio jų progresyvumo neišvengs.

Sauliaus Skvernelio kalbą socialinio tinklo "Facebook" paskyroje transliavo Seimo spaudos tarnyba.

"Tai, kas yra suplanuota ir planuojama, kalbant apie tiek galbūt didesnį mokesčių progresyvumą ir nėra ką slėpti, nėra diskusijos, iš esmės mes turėsime priiminėti sprendimus, kas susiję su mokesčiais, kurie tiesiogiai neįtakoja į fiskalinę mūsų drausmę ir išlaidavimą — tai yra, nekilnojamojo turto mokesčiai, ekologiniai, susiję su transporto sritimi, mokesčiai", — pranešė jis.

Ministro pirmininko teigimu, tai būtų daugiau skatinamosios priemonės, kuriomis Vyriausybė tikisi papildyti valstybės biudžetą.

"Ar tai bus mokestis, ar rinkliava, jau tėra detalės. Tuos žingsnius neišvengiamai turėsime daryti", — Seime sakė Skvernelis.

Liepos pradžioje keturios Seimo partijos pasirašė naują koalicijos sutartį. Naują koaliciją sudaro 76 deputatai.

Valdančiąja dauguma tapo "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDP), partija "Tvarka ir teisingumas" bei "Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS).

Anksčiau valdančioji koalicija atskleidė būsimų reformų detales. Mokestinės politikos ir valstybės valdymo srityse žadama pagreitinti ir supaprastinti PVM permokos grąžinimą taip, kad nebūtų įšaldomos mokesčių mokėtojų lėšos.

Be kita ko, ketinama įvesti papildomą Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą ir padaryti mokesčių sistemą dar progresyvesnę.

30
Tegai:
valdančioji koalicia, koalicija, transportas, mokesčiai, Saulius Skvernelis, ministras pirmininkas, Lietuva
Dar šia tema
Landsbergis: tokia koalicija diskredituoja kovos su korupcija pastangas
Vilnius

LB: iki COVID-19 protrūkio lietuviai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis

(atnaujinta 16:54 2020.08.10)
Apžvalgos duomenimis, šalies gyventojai 2019 trečiojo ketvirčio pabaigoje turėjo 1,3 mln. įvairių paskolų, kurių vertė — apie 10 mlrd. eurų

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui skiriama pajamų dalis, gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga.

"Pandemijos krizė dar kartą priminė, kaip svarbu skolintis atsakingai ir sukaupti bent kelių mėnesių išlaidų sumą, kad, užklupus netikėtumui, paskolos netaptų nepakeliama finansine našta", — sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.

Apžvalgos duomenimis, šalies gyventojai 2019 trečiojo ketvirčio pabaigoje turėjo 1,3 mln. įvairių paskolų, kurių vertė — apie 10 mlrd. eurų.

Didžiąją dalį šios skolos — apie 8 mlrd. eurų — sudarė paskolos su turto įkeitimu (daugiausia būsto paskolos), vartojimo kreditas — 0,9 mlrd., finansinė nuoma (lizingas) — 0,3 mlrd., kitos paskolos ir kreditai — 0,3 mlrd. eurų.

Išaugęs skolinimasis būstui lėmė, kad per metus bendra tokių paskolų suma padidėjo 8,6 proc., buvo suteikta beveik 12 tūkst. vienetų daugiau paskolų. O vartojimo ir kitų paskolų skaičius sumažėjo atitinkamai 2 ir 4,8 proc., tačiau vartojimo paskolų vertė išaugo 17,2, o kitų paskolų susitraukė 2,1 proc. Iš viso už paskolas įkeisto turto (ne tik nekilnojamojo) vertė sudarė 17 mlrd. eurų.

Analizuojamu laikotarpiu gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis. Per praėjusių metų pirmus tris ketvirčius namų ūkiams buvo suteikta 300 tūkst. naujų paskolų ir tai buvo 9,7 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu ankstesniais metais.

Labiausiai didėjo vidutinė finansinės nuomos (lizingo) paskolų suma. Ji vidutiniškai paaugo 1,8 tūkst. ir sudarė 14,4 tūkst. eurų. Vidutinė būsto paskola padidėjo 400 eurų — iki 54,7 tūkst. eurų, o vidutinė vartojimo paskola išaugo 200 eurų — iki 2 tūkst. eurų.

Minėtu laikotarpiu paskolų turinčių namų ūkių finansinė padėtis gerėjo — jų pajamos augo sparčiau nei prisiimti įsipareigojimai. Palyginus su ankstesniais metais, reikšmingai kilo darbo užmokestis — 10,1 proc., o bendras paskolų likutis padidėjo 9,4 proc. 

Pajamoms augant sparčiau nei įsipareigojimams, gyventojai galėjo skirti mažesnę dalį savo pajamų paskoloms grąžinti. Nagrinėjamu laikotarpiu paskolų įmokoms namų ūkiai turėjo atseikėti beveik ketvirtadalį (24,5 %) savo pajamų. Tai 1,1 proc. p. mažiau nei prieš metus.

Didžiausia turimų paskolų vertė priklausė namų ūkiams, kurių suaugusių narių amžiaus vidurkis svyravo nuo 35 iki 39 metų. Šiai amžiaus grupei priklausė beveik ketvirtadalis (23,7 %) visų paskolų vertės ir 14,5 proc. viso paskolų skaičiaus. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad būtent šiai amžiaus grupei teko daugiausia paskolų su turto įkeitimu (25,3 %), kurių vertė yra didžiausia.

Vertinant suteiktų naujų paskolų pasiskirstymą, daugiausia hipotekos paskolų teko gyventojams, priklausantiems 25–29 metų amžiaus grupei (27,4 %), nors didžiausia šių paskolų vertė (29,5 %) teko 30–34 metų amžiaus grupei.

Vartojimo ir kitos paskirties paskolos buvo populiaresnės taip pat tarp jaunesnio (25–29 metų) amžiaus namų ūkių, jiems teko atitinkamai 14,8 ir 23,1 proc. suteiktų naujų šių paskolų skaičiaus, o finansinės nuomos (lizingo) — tarp 35–39 metų amžiaus grupės namų ūkių. Pastariesiems teko 18 proc. suteiktų naujų šio segmento paskolų skaičiaus.

Vėluojamų grąžinti paskolų dalis sudarė 1,9 proc. visų paskolų vertės ir buvo 0,16 proc. p. mažesnė nei prieš metus. Didžiausią vėluojamų grąžinti paskolų dalį sudarė vartojimo paskolos — 5,7 proc. visos šių paskolų vertės. Finansinės nuomos (lizingo) vėlavimai sudarė 0,4, paskolų su įkeitimu — 1,5, o kitų paskolų — 3,9 proc.

Tegai:
koronavirusas, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo ar reikia veido kaukių paplūdimyje
Skvernelis: suvaldant antrąją bangą neplanuojama stabydyti ekonomikos ar atskirų sektorių
Privalomos izoliacijos sąrašą papildė dar 5 šalys, tarp kurių — Lenkija
Nord Stream-2 statybos

Vokietijos užsienio reikalų ministras su Pompėjumi aptarė sankcijas prieš "Nord Stream-2" 

(atnaujinta 16:02 2020.08.10)
Anksčiau RIA Novosti apžvelgė trijų JAV senatorių laišką Vokietijos uosto "Sassnitz GmbH" operatoriui, kur nurodytas JAV valdžios institucijų rengiamas sankcijas įmonėms, kurios remia dujotiekio statybas

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi aptarė sankcijų "Nord Stream-2" grėsmę, rašo RIA Bovosti su nuoroda į agentūrą "Bloomberg".

Anksčiau RIA Novosti apžvelgė trijų JAV senatorių laišką Vokietijos uosto "Sassnitz GmbH" operatoriui, kur nurodytas JAV valdžios institucijų rengiamas sankcijas įmonėms, kurios remia dujotiekio statybas. Laiške sakoma, kad šioms bendrovėms gresia "finansinis žlugimas".

JAV valdžia trukdo "Nord Stream-2" statybai, kad Europoje galėtų skatinti savo suskystintas gamtines dujas. Norėdami tai padaryti, praėjusių metų pabaigoje jie priėmė gynybos biudžetą, kuriame numatytos sankcijos įmonėms, kurios užsiima vamzdžių klojimu.

Po to Šveicarijos įmonė "Allseas" iškart paskelbė apie darbo nutraukimą. Tačiau energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad Rusija yra pajėgi savarankiškai nutiesti likusius 160 kilometrų dujotiekio, naudodama laivus "Akademik Čerskij" ir "Fortūna".

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"
Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"
Vokietijos užsienio reikalų ministerija atsakė į JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2"
Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais  
Gėlių laukai

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 11-osios šventės

(atnaujinta 16:12 2020.08.10)
Rugpjūčio 11 diena  yra 223-a metų diena pagal  Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a)

Rugpjūčio 11 yra 223-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 142 dienos.

Vardadienį švenčia Butenis, Filomena, Klara, Severas, Zuzana, Visgaldas, Visvilė, Ligija.

1940 metais šią dieną TSRS vyriausybė informavo kitas valstybes, kad Lietuvos tarptautinis atstovavimas pereina į Sovietų Sąjungos kompetenciją.

Katalikai mini Šv. Klarą (1194–1253) – klarisių vienuolijos įkūrėją. Būdama 18 metų, ji apsigyveno itin skurdžiame vienuolyne prie Šv. Damijono koplytėlės, savo gimtojo Asyžiaus pašonėje. Taip elgtis ją paskatino šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdys.

Tegai:
kalendorius