Klaipėdos SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva liko prie didelio lovio pavadinimu "Independence"

83
(atnaujinta 00:27 2019.07.22)
Gali būti, kad Vilnius tikėjosi finansinės pagalbos iš Briuselio dėl SGD terminalo, tačiau Europos Sąjunga nemoka už kitų užgaidas, sako ekspertas Jurijus Solozobovas

VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. Greičiausiai šiais metais Lietuvos suskystintų gamtinių dujų saugumo sudedamoji dalis, arba SGD terminalo mokestis, ne tik nesumažės, bet dar ir padidės, praneša Sputnik Latvija. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, 2018 metais SGD saugumo dedamoji sudarė 84 mln. 931 tūkst. eurų. Šiemet planuojama surinkti 93 mln. 792 tūkst. eurų šio mokesčio.

Tarptautinės energetikos politikos centro vadovas Jurijus Solozobovas interviu Sputnik Lietuva sakė, kad savo terminalu Lietuva "šovė pro šalį".

"Paaiškėjo, kad tai labai brangus žaislas, ir kai paaiškėjo, kad Lietuvos importuojamos SGD bus bent trečdaliu brangesnės už Rusijos dujas, pradėta rinkti pinigus priverstiniu būdu — per gyventojus, per biurus pradėta mėtyti brangias sąskaitas. <…> Tai buvo labai plataus masto Lietuvos iniciatyva — planavo ten įrengti jungtį ir aprūpinti ne tik Lietuvą, bet ir kaimyninę Lenkiją. Tačiau Lenkija veikė protingai — pastatė nuosavą terminalą ir ketina jį plėsti. Ir kodėl jie turėtų mokėti savo kaimynams už dujas, kai viską galima padaryta patiems?" — pažymėjo ekspertas.

Pasak jo, tikėtina, kad Vilnius įsigijo brangų daiktą, kuris jam visiškai nereikalingas ir kuris labai pakenkė jo ekonomikai.

"Lietuva atsidūrė prie didelio lovio pavadinimu "Independence", ir toliau jaus šiuos nuostolius. Sunku atsisakyti. Jei Lietuvos ekonomika yra tokia galinga, kad gali sau leisti tokį nesaikingumą, turime tik pasveikinti ir paploti. Žmonės perka nereikalingus ir brangius daiktus, kad apsimestų kuo nors kitu, gal Lietuva nusprendė eiti šiuo keliu. Galime tik užjausti. Čia nėra solidarumo, niekas iš ES nemokės už kitų užgaidas", — priminė Solozobovas.

Klaipėdos SGD terminalas

Pirmasis ir vienintelis importinių SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 3 dieną Klaipėdoje. Teigiama, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio".

Kasmet "Klaipėdos nafta" moka 60 milijonų eurų už SGD laivo-saugyklos nuomą iš Norvegijos, tačiau pernai vasarą Lietuvos valdžia priėmė sprendimą jį išpirkti. Manoma, kad jo įsigijimas gali kainuoti nuo 121 iki 160 mln. eurų.

Nors politikai dažnai kalba apie Lietuvos "energetinę nepriklausomybę", šalis ir toliau perka dujas iš Rusijos.

SGD daugiausia importuojamos į Lietuvą iš JAV ir Norvegijos. Kai kurie ekspertai mano, kad JAV dujos kainuoja šaliai daugiau nei Rusijos kuras, tačiau Lietuvos valdžia neatskleidžia kainos, už kurią ji perka SGD, teigdama, kad išlaidos atsiperka.

83
Tegai:
SGD terminalas
Dar šia tema
Viskas atsirūgs: ar Lietuvoje pasibaigs Dalios Grybauskaitės "asmenybės kultas"?
Lietuvoje paskelbta apie Klaipėdos terminalo "naudojimo piką"
Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 

Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes

(atnaujinta 12:50 2020.09.23)
Taip pat Valstybinis muitinės komitetas pranešė, kad prie Eurazijos ekonominės sąjungos sienos sustiprinta muitinės kontrolė

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lenkiškoms prekėms nebeleidžiama patekti į Baltarusiją, praneša Lenkijos laikraštis "Gazeta Wyborcza".

Baltarusijos muitinė patikrinimus vykdo pasienyje su Lenkija. Pasak laikraščio, net Lenkijoje pagaminta kava, šokoladas ar tualetinis popierius negali būti gabenamas per sieną.

Keliautojams pateikiamas ultimatumas — arba išmesti lenkiškus pirkinius, arba grįžti su jais į Lenkiją. Kuo paremtas toks sprendimas, Baltarusijos muitinės darbuotojai nenurodo, sakoma Lenkijos laikraščio straipsnyje.

Leidinyje teigiama, kad draudimas importuoti lenkiškas prekes yra skirtas taupyti "mažėjančias Baltarusijos užsienio valiutos atsargas" ir parodyti, kad prezidentas Aleksandras Lukašenka netuščiažodžiauja. Be to, šalies vadovas tokiu būdu nori atplėšti baltarusius nuo Lenkijos prekybos centrų.

Anksčiau Baltarusijos lyderis paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos šalis "sustabdyti beprotiškus politikus ir užkirsti kelią karui". Jis teigė nenorėjęs, kad jo šalis ir kaimyninės valstybės taptų karo teatru.

Lukašenka taip pat teigė, kad Baltarusija "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų".

Pasak Sputnik Baltarusija, Valstybinis muitinės komitetas pažymėjo, kad prie Eurazijos ekonominės sąjungos (EEB) sienos sustiprinta muitinės kontrolė, įskaitant asmenis, gabenančius prekes per sieną. 

Šių priemonių tikslas yra užkirsti kelią bandymams pervežti draudžiamas ir ribojamas prekes, taip pat užkirsti kelią komercinių prekių siuntų importui, prisidengiant asmeninėms reikmėms skirtomis prekėmis. Muitinės pareigūnai pabrėžė, kad tai atitinka tarptautinę teisę ir šalies įstatymus.

Sputnik radijo autorius Kirilas Grišinas pažymėjo, kad be Lenkijos nurodymo Baltarusijos muitininkai padidino darbuotojų skaičių Ukrainos pasienio kontrolės punktuose, todėl šių priemonių negalima vadinti "antilenkiškomis".

Mokinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

"Žinoma, ekonominės sankcijos iš Baltijos šalių ir Lenkijos pastūmėjo Minską sustiprinti muitinės kontrolę. Tačiau nereikia tvirtinti, kad visas importas į Baltarusiją yra absoliučiai teisėtas ir teisingai įformintas. Čia yra Minsko atsakymas. Vargu ar baltarusiai dėl to pralaimės. Susitarimai veikia pagal Eurazijos ekonominę bendriją ir Laisvosios prekybos sritį (NVS laisvosios prekybos zona), taip pat Sąjunginės valstybės su Rusija rėmuose. Taigi, nereikia jaudintis dėl to: baltarusiams tikrai negresia maisto ir prekių nestabilumas", — sakė jis.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prekės, Lenkija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvertino JAV idėją sukurti koaliciją prieš "Nord Stream-2"
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir Liuksemburgo energetikos ministras Claude'as Turmes'as
 

Vaičiūnas aptarė bendradarbiavimą su Liuksemburgu

(atnaujinta 12:36 2020.09.23)
Pabrėžiama, kad tarpusavio supratimo memorandumas numato galimybes bendradarbiauti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) rodiklio statistinio perviršio perdavimų srityje po 2021 metų

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir Liuksemburgo energetikos ministras Claude'as Turmes'as pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl abiejų šalių bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje, praneša Energetikos ministerija.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pabrėžiama, kad tarpusavio supratimo memorandumas numato galimybes bendradarbiauti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) rodiklio statistinio perviršio perdavimų srityje po 2021 metų.

"Lietuva ir Liuksemburgas buvo pirmosios šalys Europos Sąjungoje (ES), kurios įrodė, kad galime sėkmingai dalytis pažanga atsinaujinančioje energetikoje, siekdami nacionalinių ir europinių tikslų. Toks bendradarbiavimas svarbus ir prasmingas ir visai ES, keliančiai vis ambicingesnius tikslus klimato srityje, ir pačioms valstybėms. Gautas lėšas Lietuva investuoja į tolimesnę žaliosios energetikos plėtrą ir ypač mažąją energetiką, kuri yra arčiausiai kiekvieno vartotojo", — teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pranešime teigiama, kad Lietuva ir Liuksemburgas 2017 metais pasirašė susitarimą dėl dalies AEI rodiklio statistinio perviršio perdavimo, o iki 2020 metų Liuksemburgas iš Lietuvos įsigijo AEI rodiklio statistinio perviršio už daugiau nei 10 mln. eurų ir dar planuoja įsigyti 2021 metais.

"Bendradarbiavimas jūrinio vėjo energetikoje yra dar viena sritis, kurios potencialą sutarėme įvertinti. Taip parodysime naują praktiką ir kitoms ES šalims", — sakė jis.

Pažymima, kad sparčiai žaliąją energetiką plėtojanti Lietuva 2020 metų ES iškeltus tikslus pasiekė dar 2014 metais, o 2019 metais atsinaujinančios energetikos dalis galutiniame Lietuvos energijos suvartojimo balanse sudarė 25,5 proc.

Tegai:
bendradarbiavimas, Lietuva, Energetikos ministerija, energetika
Dar šia tema
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Ekspertas: Europos Sąjunga negailės Lietuvos dėl sankcijų sukeltų nuostolių