Baltijsko AE statybos, archyvinė nuotrauka

"Rosenergoatom" sustabdo nebaigtos Baltijsko atominės elektrinės statybas

46
(atnaujinta 00:23 2019.07.23)
Kaip pabrėžė organizacijos atstovai, projektas nenutraukiamas — objektai išsaugomi tolesnėms statyboms

VILNIUS, liepos 23 — Sputnik. Rusijos koncernas "Rosenergoatom" pasiūlė užšaldyti Baltijsko atominę elektrinę. Pagal investicinės programos projektą, finansavimas šiais metais gali siekti 464,45 mln. rublių su PVM. Apie tai praneša RIA Novosti, remdamasi Rusijos energetikos ministerijos interneto svetainėje paskelbtu dokumentu.

Nebaigtos atominės elektrinės objektų statybas planuojama sustabdyti penkeriems metams.

Pasak "Koncern Rosenergoatom" filialo "Statomos Baltijsko atominės elektrinės direkcija" vadovo Sergejaus Suchovo, elektrinės statyba stabdoma ne dėl to, kad projektas yra nutrauktas, bet dėl ​​to, kad būtina išsaugoti įrenginius tolesnei statybai.

Baltijsko atominė elektrinė, kurios bendras pajėgumas yra 2300 megavatų, yra Kaliningrado srityje, netoli Nemano miesto. Atominės elektrinės statyba prasidėjo 2010 metais. Tikimasi, kad Baltijsko atominė elektrinė Kaliningrado sritį pavers elektros energijos eksportuotoja ne tik į Rusijos teritoriją, bet ir į užsienį.

Iš pradžių Baltijsko AE statyba buvo planuojama kaip bendras Rusijos ir Baltijos šalių projektas, tačiau 2013 metais Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė, kad persiorientuoja į Europos energijos rinką. Po to Baltijsko atominės elektrinės statyba buvo sustabdyta ir Rusija peržiūrėjo projekto koncepciją.

46
Tegai:
projektas
Dar šia tema
Energija senka: kodėl Lietuva bandys įsikąst į alkūnę dėl Baltijsko AE
Nord Stream-2 statyba

Ekspertas: "Nord Stream-2" projektas yra naudingas visiems jo dalyviams

(atnaujinta 18:50 2021.01.25)
Vokietija yra suinteresuota diversifikuoti savo energetikos sektorių, prie to prisidės naujas dujotiekis, mano ekspertas Stanislavas Byšokas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Dujotiekio "Nord Stream-2" statybų projektą galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu, interviu Sputnik Lietuva pasakė politikos ekspertas, Tarptautinės stebėsenos organizacijos CIS-EMO vykdantysis direktorius Stanislavas Byšokas.

Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto ir atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, pareiškė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zaibertas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas situacijos su Aleksejumi Navalnu fone. Taigi dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pareikalavo iš ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, o taip pat  "juntamai sustiprinti" ribojančias priemones Rusijos Federacijai.

Ekspertas Byšokas pareiškė, kad Vokietijos pozicija dėl "Nord Stream-2" visada buvo vienareikšmė.

"Tarp Maskvos ir Berlyno yra politinių nesutarimų tam tikrais klausimais, yra ir ekonominis bendradarbiavimas. Šie du takeliai turėtų vykti nesimaišydami. Yra ekonominiai interesai, įskaitant Vokietijos interesus įvairinti savo energetikos sektorių, todėl Vokietijai svarbu turėti galimybę pirkti energiją tiek iš Rusijos per "Nord Stream-2", tiek iš Norvegijos,tiek iš Škotijos, tiek iš JAV, tai yra tiesiogiai nepriklausyti nuo vieno kažkokio tiekėjo", — pasakė jis.

Byšokas pažymėjo, kad "Nord Stream-2" galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu. Pasak jo, visos dalyvaujančios šalys gaus ekonominę naudą.

"Tai situacija, kai laimi visi šio projekto dalyviai", — apibendrino jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"
Eurai

Paaškėjo, kurie banknotai yra dažniau padirbinėjami Lietuvoje

(atnaujinta 15:16 2021.01.25)
Pasak Lietuvos banko ekspertų, tokios tendencijos tęsiasi jau ne vienerius metus. Per smulkios ir per stambios kupiūros nėra populiarios sukčių tarpe

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje per metus padirbtų pinigų sumažėjo daugiau nei perpus, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Per 2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų..

Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė pažymėjo, kad зadirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.

ЭSumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena iš jų — karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais", — pasakė ji.

Per 2020 m., ypač IV ketvirtį, sumažėjo ir akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų "filmų pinigų" (angl. Movie money). Apie juos centrinis bankas Lietuvos gyventojus įspėjo praėjusių metų pavasarį.

Daugiausia, kaip ir 2019 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų banknotų, jie atitinkamai sudarė 46 ir 18 proc. visų padirbinių. Mažiausiai aptikta padirbtų 5 ir 200 eurų banknotų.

Euro zonoje vidutiniškai 1 mln. apyvartoje esančių tikrų banknotų tenka 17 padirbtų, Lietuvoje šie skaičiai dar mažesni.

"Taigi tikimybė gauti padirbtą pinigą yra itin maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus, patikrinti juos pagal "apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite" metodą", — pasakė Vanskevičė.

Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune neribotą laiką keičiami litai į eurus.

Tegai:
padirbti banknotai, Lietuvos bankas, Lietuva
Sanatorija Belorus Druskininkuose

Lietuviams nepasisekė: kodėl sanatorija "Belorus" Latvijoje išvengė sankcijų 

(atnaujinta 07:48 2021.01.26)
Jūrmaloje esanti sanatorija ir toliau priima svečius, jei jų koronaviruso testas yra neigiamas, o Lietuvoje esančios sanatorijos darbuotojai prarado vienintelį pajamų šaltinį

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Sanatorija "Belorus" Jūrmaloje išvengė ES sankcijų dėl teisinių įmantrybių, o  sanatorijos Druskininkuose darbuotojai susidūrė su problemomis. Apie tai praneša RuBaltic.ru su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.

Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, o darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį. Lietuvos bankas pradėjo mokėti įstaigos darbuotojams po to, kai jiems tapo įmanoma pervesti gruodžio mėnesio atlyginimus.

Jūrmaloje esanti sanatorija ir toliau priima svečius esant neigiamam koronaviruso tyrimui.

"Pavyko išvengti sankcijų teisinių niuansų dėka. Faktas yra tas, kad Baltarusijos prezidento administraciniam departamentui nebuvo taikomos ES sankcijos. Baltarusijos sanatorijai Lietuvoje buvo taikomi apribojimai, nes ji yra pavaldi Vyriausiajam Baltarusijos ekonomikos direktoratui. Baltarusijos prezidento administraciniam direktoratui yra taikomos Europos sankcijos", — praneša portalas.

Kaip rašo RuBaltic.ru, Latvijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad finansiniai apribojimai dėl sankcijų buvo nustatyti tik konkrečių asmenų atžvilgiu, o ne visos valstybės atžvilgiu.

Situacija su "Belorus" sanatorija

Sanatorijos "Belorus" atvejis yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei buvo taikomos tarptautinės sankcijos.

Lietuvos Seimas nusprendė, kad Lietuvos įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tokiu atveju paliekantys organizacijos darbuotojai gali gauti vienkartinį tikslinį mokėjimą. Sanatorijos darbuotojai surengė protestą, reikalaudami išsaugoti darbo vietas, o ne mokėti kompensaciją, tačiau valdžios institucijos nepateikė jokių galimybių išspręsti problemą. Darbuotojai priminė, kad 400 bedarbių yra 400 alkanų šeimų ir 68 benamiai.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas išreiškė abejonę, kad "Swedbank" priėmė savarankišką sprendimą taikyti sankcijas sanatorijai. Jis prisiminė, kad pirmiausia nukentėjo paprasti piliečiai ir jų šeimos, iš kurių atimamos pajamos.

Tegai:
"Belarus"
Dar šia tema
Lietuvos bankas pradėjo mokėti atlyginimus "Belorus" sanatorijos darbuotojams
Seimo komitetas nepritarė subsidijoms už prastovas "Belorus" sanatorijai
"Kur žadėta gerovės valstybė": "Belorus" darbuotojai surengė akciją dėl ES sankcijų
"Belorus" sanatorijai nutraukiamas subsidijų mokėjimas