Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva pardavė savo ateitį brangią ES elektros energiją

102
(atnaujinta 22:08 2019.07.24)
Baltijos šalių posūkis link Vakarų energetikos sektoriaus pakenks Baltijos mokesčių mokėtojų kišenėms, mano branduolinės energetikos ekspertas Aleksejus Anpilogovas

VILNIUS, liepos 24 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Latvijos vadovą Egilą Levitą bendradarbiauti, siekiant sumažinti Baltarusijos AE "branduolinę grėsmę".

Be to, Lietuvos lyderis pasiūlė atnaujinti trišalius Baltijos šalių vadovų susitikimus, siekiant aptarti regiono energetinę nepriklausomybę.

Interviu Sputnik Lietuva branduolinės energetikos ekspertas, istorinių tyrimų fondo "Osnovanije" direktorius Aleksejus Anpilogovas sakė, kad Lietuvos prezidentas išsakė grynai politinį ir ekonomiškai nenaudingą dalyką.

"Čia yra politinis motyvas, kuris prieštarauja ekonomikai, čia ne tik Baltarusijos AE klausimas. Lietuva, Latvija ir Estija apskritai atsisako pirkti elektros energiją iš Baltarusijos ir Rusijos Federacijos. Didžioji energijos, kuri pakeičia energiją iš Rusijos ir Baltarusijos, dalis yra iš Švedijos ir Suomijos, ir ši energija tiekiama brangiais kabeliais, o pati brangiausia teka Baltijos jūros dugnu. Švedija ir Suomija turi nuosavą branduolinės energijos balanso dalį. Dėl kažkokios priežasties tai nedomina nei Talino, nei Vilniaus, nei Rygos. Aš neturiu iliuzijų, kad tai grynai politinis pareiškimas. Tai yra konkretus posūkis link Vakarų, kuris bus apmokamas iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos mokesčių mokėtojų kišenių", — sakė ekspertas.

Anpilogovo teigimu, Baltijos šalys virs dykumomis, nes jose nebus pramonės ir žemės ūkio.

"Nėra jokių pramonės šakų, tačiau gyventojai turės mokėti už elektros energiją pagal Europos tarifus, kurie dvigubai ar trigubai viršija tuos, kurie buvo Baltijos šalyse prieš penkerius metus. Lietuva jau pardavė savo ateitį. Kitos eilėje — Latvija ir Estija. Labiausiai tikėtina, kad jos virs "antropodykumomis" — žmonės išvyks, nes ten nebebus pajėgios pramonės ir liks vien parodomasis turistų aptarnavimas. Baltijos šalys atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, o jų elitas "sėkmingai į ją veda" visus gyventojus, kurie vis dar ten lieka", — sakė ekspertas.

Baltarusijos AE

Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Lietuva nuolat priešinasi projektui, teigdama, kad objektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Vilnius paragino boikotuoti Baltarusijos atominės elektrinės statybą, tačiau nesulaukė paramos iš kitų šalių. Tada Lietuvos valdžia atsisakė pirkti elektros energiją iš elektrinės, taip pat Seimas uždraudė importuoti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.

Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžia ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims pavojaus nėra.

Šį rudenį planuojama pradėti eksploatuoti Baltarusijos AE pirmąjį energijos bloką, antrąjį — 2020 metais.

102
Tegai:
elektros energija, Astravo AE, Lietuva, Baltijos šalys
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (536)
Dar šia tema
Lietuva sugalvojo "legendą" apie kovą su Rusijos energetikos projektais
Lietuva artėjantį Baltarusijos AE paleidimą pavadino "didžiuliu smūgiu" visai Europai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi

Nausėda susitiko su naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku

(atnaujinta 16:55 2021.04.12)
Valstybės vadovas tikisi, kad Šimkus veiks kaip vadovybė, sudarysianti esmines visos institucijos stiprėjimo prielaidas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su dabartiniu Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi. Apie tai pranešė prezidento rūmų spaudos tarnyba.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas prezidentui pristatė prioritetinius kadencijos darbus, kurie apima finansų sistemos stabilumo užtikrinimą, konkurencijos finansų sektoriuje didinimą, finansinių paslaugų prieinamumą, Lietuvos banko modernizavimą. Susitikime taip pat akcentuota būtinybė įveiklinti vietos kapitalo rinką, kurios prieinamumas smulkiajam ir vidutiniam verslui skatintų alternatyvas įprastiniams verslo kreditams.

Neišnaudotą potencialą taip pat turi Lietuvos kooperatinės bankininkystės sektorius su plačiu regioniniu tinklu, rašoma pranešime.

Spaudos tarnyba pabrėžė, kad Lietuvos bankas yra sukaupęs didelį įdirbį kredito rinkos analizės klausimais, kuris turi būti realizuotas su konkrečiais siūlymais, kaip užkardyti ir sumažinti struktūrines kredito rinkos ydas, prastinančias kredito prieinamumą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Глава правления Банка Литвы Гедиминас Шимкус и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su pareigas pradėjusiu eiti Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
"Akivaizdu, kad smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimas yra vienas iš svarbiausių iššūkių Lietuvoje siekiant tvaraus ekonomikos augimo. Džiugu, kad naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas turi idėjų ir ryžto imtis struktūrinių pokyčių", — teigė Nausėda.

Susitikime kalbėta apie skaitmenizacijos atveriamas naujas galimybes veikti Lietuvos bankui efektyviau.

Глава правления Банка Литвы Гедиминас Шимкус и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Susitikime aptartos prioritetinės Lietuvos banko veiklos kryptys ir artimiausio laikotarpio pirmininko darbai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė, kad įdiegti modernūs technologiniai sprendimai paties Lietuvos banko veikloje, finansų rinkos dalyvių reguliacinės naštos sumažinimas, vieno langelio principo įgyvendinimas renkant finansų rinkos dalyvių ataskaitas – tai tik kelios iš Lietuvos banko, kaip institucijos, efektyvinimo ir modernizavimo krypčių.

Šimkui prezidentas palinkėjo principingai ir sąžiningai eiti savo pareigas, savo žiniomis ir įgūdžiais prisidėti prie finansų sistemos stabilumo ir tvarios ekonomikos plėtros bei skatinti ekspertize paremtą dialogą su valdžia ir visuomene.

Глава правления Банка Литвы Гедиминас Шимкус и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Šimkui Prezidentas palinkėjo principingai ir sąžiningai eiti savo pareigas, savo žiniomis ir įgūdžiais prisidėti prie finansų sistemos stabilumo ir tvarios ekonomikos plėtros bei skatinti ekspertize paremtą dialogą su valdžia ir visuomene.

Šalies vadovas tikisi, kad Šimkus veiks kaip vadovybė, sudarysianti esmines visos institucijos stiprėjimo prielaidas.

Nuo balandžio 7 dienos Šimkus pakeitė centrinio banko vadovą Vitą Vasiliauską, kuris šias pareigas ėjo dvi kadencijas.

Tegai:
Lietuvos bankas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Elektros perdavimo linijos

Baltarusija įvertino elektros sistemos bandymus ir elektros linijų su Lietuva atjungimą

(atnaujinta 21:13 2021.04.12)
Bandymai buvo atlikti balandžio 8 ir 11 dienomis. Bandymų metu visos tarpvalstybinės elektros perdavimo linijos Baltarusijos ir Lietuvos ruože buvo atjungtos

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Baltarusijos energetikos sistemos bandymai su tarpsisteminių elektros perdavimo linijų su Lietuva atjungimu buvo sėkmingi, pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.

Bandymai buvo atlikti balandžio 8 ir 11 dienomis. Bandymų metu buvo atjungtos visos tarpsisteminės elektros perdavimo linijos su Lietuva. Pažymėta, kad bandymai buvo atlikti siekiant analizuoti darbo režimus šalies elektros objektuose, taip pat įvertinti technines priemones, skirtas sušvelninti galimas artėjančio Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL energetinio žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) pasekmes.

Valstybinės gamybos asociacijos "Belenergo" generalinio direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis dispečeris Denisas Kovaliovas pareiškė, kad bandymai buvo sėkmingi ir parodė Baltarusijos energetikos sistemos gebėjimą veikti be ryšių su Lietuvos elektros sistema.

"Be to, mes patvirtinome sukurtų techninių priemonių, skirtų pagerinti elektros energijos tiekimą mūsų pasienio energijos mazgams, patikimumą ir pakankamumą, daugiausia remonto kampanijos realizavimo sąlygomis. Šios techninės priemonės turi būti įgyvendintos iki 2023 metų", — pažymėjo jis.

Baltarusijos ir Lietuvos elektros sistemas jungia 13 elektros perdavimo linijų. Keturi iš jų yra 330 kilovoltų, per jas importo-eksporto operacijos gali būti atliekamos dideliais kiekiais. Likusios perdavimo linijos naudojamos tiekiant elektros energiją pasienio elektros mazgams tiek iš Lietuvos, tiek iš Baltarusijos energetikos sistemų.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
energetika, elektra, Baltarusija, Lietuva
GMP mašina Vilniuje

Vilniuje partrenktas keturmetis pėsčiasis

(atnaujinta 17:12 2021.04.12)
Policijos duomenimis, vaikas į važiuojamąją kelio dalį išbėgo pro prie kelio stovinčius automobilius

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Vilniuje automobilis partrenkė į važiuojamąją dalį išbėgusį berniuką, praneša Lietuvos policija.

Greitoji pagalba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Incidentas įvyko sekmadienį, balandžio 11 dieną, apie 15:04 Žvirblių gatvėje. Policijos duomenimis, automobilis "VW Caravelle", vairuojamas 1951 metais gimusio vyro, partrenkė į važiuojamąją dalį pro stovinčius automobilius išbėgusį 2017 metais gimusį pėsčiąjį.

Dėl patyrusių sužalojimų nukentėjas vaikas paguldytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Tegai:
avarija, Vilnius, vaikas