Degalinė, archyvinė nuotrauka

Lietuva pateko į Europos trejetuką pagal benzino kainų augimą

33
(atnaujinta 11:50 2019.07.30)
Tuo tarpu kaimyninė Latvija atsidūrė "antilyderių" reitinge pagal degalų prieinamumą gyventojams

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Lietuva tapo viena iš Europos šalių, kurioje pastebimas ženklus benzino kainų padidėjimas. Tai rodo RIA Novosti paruošti reitingo duomenys.

Labiausiai kainos pakilo Bulgarijoje - 13,6 proc. Toliau seka Lietuva, kur benzinas pabrango 12 proc. ir Vengrija - 11,5 proc.

Benzino kainos sumažėjimas pastebėtas tik dviejose šalyse — Kazachstane (-3,9 proc.) ir Ukrainoje (-1,3 proc.).

Pagal reitingą brangiausias benzinas parduodamas Olandijoje, kur jo kaina yra 1,68 euro už litrą. Po to eina Norvegija, Danija, Graikija ir Italija. Šiose šalyse benzino kaina yra didesnė nei 1,6 euro už litrą.

Tuo tarpu brangiausias dyzelinas parduodamas Norvegijoje (1,65 euro už litrą). 1,42 euro kainuoja litras dyzelinio kuro Švedijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje.

Pažymima, kad daugiausia benzino už savo vidutinį mėnesinį atlyginimą gali nusipirkti Liuksemburgo gyventojai, mažiausiai — Ukrainos piliečiai.

Į kuro prieinamumo reitingo "antilyderių"  sąrašą pateko Bulgarija, Rumunija, Latvija,  Baltarusija ir Ukraina. Šių šalių piliečiai per mėnesį gali įsigyti ne daugiau kaip 560 litrų degalų.

Kuo pakeisti automobilį vasarą
© Sputnik
Kuo pakeisti automobilį vasarą
33
Tegai:
Europa, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva nesugeba susitvarkyti su vieninteliu nacionaliniu stadionu
Ekonomistas: vargšų skaičius Lietuvoje atspindi tikrąją šalies padėtį
Astravo AE

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

(atnaujinta 13:51 2021.01.16)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.

"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", – sako Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.

Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.

"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", – teigė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.

Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Elektros tiekimo linijų atramos

"LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atjungta dėl gedimo

(atnaujinta 12:56 2021.01.16)
Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu tiriamos avarijos priežastys.

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuvos perdavimo operatorius "Litgrid" pranešė, kad dėl avarijos šeštadienio rytą atjungta "LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Atjungimas įvyko 9:09 Lietuvos laiku, kai Lietuvai buvo perduota 492 megavatų galia.

Elektros tiekimas užtikrinamas rezerviniais pajėgumais. Teigiama, kad elektros vartotojai nepatyrė jokių trukdžių.

Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu veikia antroji atsarginė linija.

Nustatomos gedimo priežastys, atliekamas patikrinimas.

Praėjusių metų gruodį Švedijos Nybro keitiklio stotyje įvyko gedimas, dėl kurio "NordBalt" energijos jungtis trims dienoms sustabdė darbą. Vėliau nepriklausomas elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva" teigė, kad tai turėjo įtakos savaitės elektros energijos brangimui Lietuvoje.

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetinės sistemos. Šalys kartu su Europos Komisija pasirašė memorandumą. Baltijos šalys planuoja sinchronizuotis su Europa per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link"jungtį ir "Harmony Link" jūrų kabelį.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalis turės energijos tiekimą tik per Lenkijos ir "NordBalt" energijos jungtį, kuri veikia su nuolatiniais trikdžiais. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Tegai:
LitPol Link, elektra
Dar šia tema
Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys iš Lietuvos žlugus BRELL
Arčiau pasitraukimo iš BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija
Ekspertas: pasitraukusi iš BRELL Lietuva atsidurs ant išlikimo slenksčio
Mergina

Įvardytos dažniausios pradedančiųjų investuotojų klaidos

(atnaujinta 16:21 2021.01.16)
Vakarų valstybėse investavimas į vertybinius popierius yra populiariausia alternatyva kaupiantiems lėšas būstui, senatvei, vaikų išsilavinimui ar tiesiog norintiems turėti "pasyvias pajamas"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis, rašo "Swedbank" spaudos tarnyba.

Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o banko klientai sudarė penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus. Todėl specialistai papasakojo, kokias svarbiausias pamokas reikėtų išmokti ir kokių klaidų vengti pradedančiam investuoti.

Didelė grąža ir aukšta rizika — neišskiriama pora

Pirmoji pamoka — nebūna didelės grąžos be didelės rizikos. Jei kažkas bando įrodyti, kad galite uždirbti dviženklę grąžą be jokios papildomos rizikos — netikėkite tokiais pasiūlymais. Įvairiausios finansinės piramidės ir kitokios sukčiavimo platformos uždirba pinigus jų kūrėjams. 

"Dažniausiai tokiais egzotiškais pasiūlymais susigundoma norint greitai praturtėti — juk laukti pamažu kapsinčios investicinės grąžos taip nuobodu, visko norisi čia ir dabar. Tačiau toks nekantrumas investavimo procese yra pragaištingas ir veda prie perteklinės rizikos prisiėmimo, egzotikos paieškų ir, galiausiai, finansinių nuostolių", — rašoma pranešime.

Neinvestuokite pinigų, kurių neturite

Antroji pamoka — investuokite tik tas lėšas, kurias turite. Galimybė investuoti pasiskolintus pinigus arba didesnę pinigų sumą, nei jūs turite, yra pradedančiojo investuotojo kelias į neigiamų patirčių ir praradimų pasaulį. 

Vis dažniau investavimo platformos suteikia galimybę pasinaudoti finansiniu svertu — kartais labai dideliu — ir tokiu būdu, galimai, uždirbti didelę grąžą iš nedidelių vertybinių popierių kainų pokyčių. Statistika rodo, kad absoliučiai daugumai investuotojų net ir po kelių sėkmingų bandymų tai baigiasi praradimais ir nuostoliais.

Diversifikacija

Trečioji pamoka — tai diversifikacija arba investavimas į daugiau nei vieną instrumentą, kai investavimui skirtos lėšos paskirstomos į skirtingus vertybinius popierius, rinkas, įmones, instrumentus. 

Emocijos — nuolatinis palydovas, bet prastas patarėjas

Ketvirtoji pamoka — žmonės yra neracionalios būtybės, besivadovaujančios ne logika, bet jausmais ir emocijomis, taip pat ir investavimo procese.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Atskira ekonomikos mokslo šaka, taip vadinama elgsenos ekonomika, analizuoja įvairiausius kognityvinius šališkumus arba sistemines klaidas, kurias žmonės daro ieškodami informacijos, apdorodami ją ir priimdami sprendimus. 

Pavyzdžiui, pastebėta, kad priėmę sprendimą įsigyti kažkokios įmonės akcijų, investuotojai ieško ir seka informaciją, patvirtinančią jų priimto sprendimo teisingumą, tačiau ignoruoja naujienas ir nuomones, kurios rodo, kad buvo padaryta klaida. Emocijas ir kognityvinius šališkumus suvaldyti nelengva, bet reikia mokytis juos pažinti ir pažaboti.

Dvi emocijos — baimė ir godumas — tūno visų investuotojų galvose, ir abi jos yra brangių klaidų priežastis. Jei jaučiate poreikį kas valandą stebėti, vyksta finansų rinkose ir kaip pasikeitė jūsų investicinio portfelio vertė, tai jau ženklas, kad esate perteklinės rizikos kelyje. Investavimas turi būti periodinis, nuosaikus ir netgi nuobodus, o adrenalino ieškoti reikėtų kitose gyvenimo srityse. 

Ne viskas paaiškinama logika ir ekonomikos dėsniais

Penktoji pamoka — priešingai nei galite perskaityti kai kuriuose vadovėliuose, rinkos nėra nei efektyvios, nei racionalios, o sunkiai logika, dėsniais ir patirtimi paaiškinami reiškiniai slypi kiekviename žingsnyje.

Šiemet matėme, kaip Elonui Maskui paraginus savo sekėjus naudotis žinučių siuntimo platforma "Signal", niekuo su ja nesusijusios įmonės "Signal Analytics" akcijos pabrango daugiau nei 10 kartų ir bent kelias dienas liko gerokai aukštesniame lygyje nei prieš šį nesusipratimą.

Panaši istorija nutiko ir prieš šešerius metus, kai mėgėjai investuotojai, norėdami investuoti į "Twitter" akcijas, kuriomis dar net nebuvo prekiaujama biržose, akimirksniu 10 kartų pakėlė bankrutuojančios įmonės "Tweeter Entertainment" akcijų kainą.

Mėgėjų investuotojų antplūdis ir oportunistinės nuotaikos gali išpūsti labai didelius ir ilgai neišsileidžiančius burbulus. Tačiau jei burbulus pastebėti lengva, numatyti jų sprogimo momentą — daug sudėtingiau. Todėl nereikėtų nei išnaudoti jų pūtimosi efekto, nei bandyti juos susprogdinti. Tokiais atvejais geriausia stebėti ir mokytis, stebint iš šalies.

Deja, ne visos pamokos yra nemokamos ir išmokstamos tik skaitant knygas. Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, giluminės žinios ir išmintis atsiranda iš realios veiklos, šiuo atveju — investavimo darant klaidas ir iš jų mokantis. Tam, kad šių pamokų kaina nebūtų per didelė ir labai skausminga, reikia neužmiršti penkių pirmųjų investavimo pamokų.

Tegai:
investavimas, Swedbank
Dar šia tema
"Swedbank": testas parodė aukštą gyventojų finansinį intelektą
Atskleista į ką, pritrūkę pinigų, lietuviai kreipiasi pirmiausiai