Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka

Numatoma, kad užsienio turistai šiemet Lietuvoje išleis milijardą eurų

37
(atnaujinta 20:10 2019.07.30)
Skaičiuojama, kad atvykę turistai per šiuos metus bendrai Lietuvoje turėtų išleisti daugiau kaip 1 milijardą eurų, šie skaičiai turėtų tapti naujais šalies turizmo rekordais

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Šiais metais į mūsų šalį turėtų užsukti bent 3 mln. turistų, kurie čia praleis vieną ar daugiau dienų, rašoma "Swedbank" pranešime.

Skaičiuojama, kad atvykę turistai per šiuos metus bendrai Lietuvoje turėtų išleisti daugiau kaip 1 milijardą eurų. Šie skaičiai turėtų tapti naujais šalies turizmo rekordais. Pagal užsienio turistų nakvynių skaičiaus augimą Lietuva pastaruosius dvejus metus yra tarp ES lyderių.

Tokias prognozes lemia tai, kad Lietuva turi pakankamai neblogą susisiekimą su didžiausiais miestais Europoje. Antra, į Lietuvą per pastaruosius kelerius metus atėjo keli pasaulyje žinomi viešbučių tinklai. Tiesa, kol kas didžioji dalis investicijų į apgyvendinimo paslaugas yra koncentruota šalies sostinėje.

Vilnius nemažina turizmo rinkodaros tempo ir toliau išlieka užsienio keliautojų dėmesio centre. Lietuvos sostinė jau šį mėnesį pristatoma skrydžių kompanijų žurnalų viršeliuose, tikslinę Vilniaus reklamą netrukus pristatys Jungtinės Karalystės kelionių žurnale "National Geographic Traveller", suplanuoti pažintiniai žiniasklaidos ir kelionių agentūrų vizitai į Vilnių, rinkodaros kampanijos tikslinėse rinkose ir kiti veiksmai.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad labai išaugo ir į Vilnių atvykusių turistų iš kitų Lietuvos miestų skaičius: 2018 metais Vilniaus apgyvendinimo įstaigos sulaukė net 18,3 proc. daugiau atvykusių svečių iš Lietuvos nei 2017 metais.

Palyginti su Vilniumi, Kaunas praėjusiais metais sulaukė apie keturis kartus mažiau turistų –  apie 320 tūkstančių. Didesniąją jų dalį (67 proc.) sudarė svečiai iš užsienio. Be to, keliautojai Kaune praleidžia vis daugiau laiko – nakvynių skaičius pastaruosius keletą metų auga po 11 proc. kasmet. Nepaisant to, viešbučių kambarių skaičius šiame mieste nuo 2013 metų nesikeičia.

Per pastaruosius metus didelius turistų srautus pritraukė ir Palanga, Druskininkai, Birštonas. Tuo metu Trakų, Kretingos, Molėtų rajonuose turistų skaičius ūgtelėjo po 10 proc. ar daugiau. Didžiąją dalį turistų mažesniuose miestuose ir regionuose sudaro šalies gyventojai.

Savo ruožtu Rusijos bendrovė "Aviasales" pažymėjo, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Rusijos turistai mažiau domėjosi kelionėmis į Lietuvą. Lėktuvų bilietų užsakymų skaičius sumažėjo 5 proc., o vidutinė kaina padidėjo 18 proc. iki 13 357 rublių (188,14 eurų).

Europos Sąjungos šalių ekonomikos turizmas
© Sputnik
Europos Sąjungos šalių ekonomikos turizmas
37
Tegai:
rekordas, turistai
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai išleido daugiau nei 190 mln. eurų užsienyje
Kurortai jau nereikalingi: ekstremalus karštis įsivyravo Europoje
Lietuva — viena iš populiariausių šalių, kuriose rusai atostogauja pavasarį
Turistai iš Ukrainos ir toliau keliauja į Krymą, nepaisydami bauginimų
Kaliningrade paaiškinta, kodėl lietuviai nori gauti elektronines vizas
Pasivaikščiojimas po Jaltą: kaip atrodo vasaros atostogos pietinėje Krymo pakrantėje
Šiaulių oro uostas, arcyvinė nuotrauka

Šiaulių oro uosto atnaujinimui numatoma skirti 4,7 mln. eurų 

(atnaujinta 09:56 2020.11.29)
Planuojama, kad oro uosto infrastruktūros modernizavimas padidins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bei Šiaulių pramoninio parko investicinį patrauklumą

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinti Vyriausybė numato skirti 4,72 mln. eurų, praneša Susisiekimo ministerija. 

"Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra yra svarbus ir reikalingas žingsnis. Tai ne tik padidins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bei Šiaulių pramoninio parko investicinį patrauklumą, bet ir leis sukurti daugiau kokybiškų, gerai mokamų darbo vietų ir taip prisidėti prie regioninės politikos tikslų įgyvendinimo", – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslav Narkevič.

Šis projektas – vienas iš Ateities ekonomikos DNR plano projektų, skirtų ekonominei infrastruktūrai ir verslo aplinkai gerinti, teritorijų plėtrai Lietuvos regionuose.

DNR plane numatyto projekto "MRO (orlaivių aptarnavimo) veiklos plėtra Šiaulių oro uoste" pirmas etapas apima 747 metų riedėjimo tako B ir 4,08 ha perono B su su paviršinių nuotekų sistema ir drenažu rekonstravimą, elektros ir ryšių tinklų, apšvietimo ir žiburių sistemos bei patruliavimo gaisrinio kelio įrengimą. 

Antrame etape numatoma sukurti bendrąją infrastruktūrą, kuria galėtų naudotis visi investuotojai, viešųjų aukcionų būdu išsinuomoję žemės sklypus projektui aktualioje teritorijoje. Teritorijos, kurioje būtų pagerintos investavimo sąlygos, plotas siekia 13,93 ha. 

Šiuo metu jau yra parengtas techninis projektas ir įvykdytas rangos darbų pirkimas, taip pat pasirašyta rangos sutartis. Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinimo darbus numatoma atlikti iki 2021 m. pabaigos.

Tegai:
modernizavimas, Šiauliai
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai prisijungia prie tarptautinės COVID-19 saugumo chartijos
Ispanijos oro uoste užsidegė "British Airways" keleivinis lėktuvas — video
Grikių košė

Ekonomistas įvardijo labiausiai pabrangusias kruopas Lietuvoje 

(atnaujinta 14:13 2020.11.28)
Specialistai prisiminė, kokia situacija buvo su kruopomis vietinėse parduotuvėse pandemijos pradžioje parduotuvėse

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Grikiai per metus tapo brangiausia žemės ūkio kultūra Lietuvoje, Facebook rašė "SEB banko" ekonomistas Tadas Povilauskas.

Jis pateikė grafiką, kuriame nurodytos produkcijos kainos spalio mėnesį palyginti su kitais metais. Taigi šiemet grikių kaina buvo 497 eurai už toną, pernai — 311 eurų už toną, o 2018-aisiais — apskritai 167 eurai už toną. 2016 metų spalio mėn. kaina siekė 345 eurus už toną.

"Per pirmą COVID-19 bangą grikių kruopas iš parduotuvių lentynų šlavė ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse taip duodami darbo grikių perdirbėjams, kuriems kovas-gegužė turėjo būti rekordinis metas. Tačiau toks grikių užsipirkimas sumažino grikių atsargas ir panašu, kad nors jau naujas derlius nuimtas ir Lietuvoje, ir Rusijoje, ir jo lyg ir negalima vadinti prastu, paklausa yra išlikusi didelė, o tokių grikių supirkimo kainų seniai nėra buvę (tuo džiaugiasi dzūkai grikių augintojai)," — rašo ekonomistas.

Lietuvoje vasario pabaigoje ir ankstyvą  pavasariu, gavus pirmuosius pranešimus apie koronaviruso plitimą, išaugo maisto produktų ir būtiniausių prekių pardavimai. Kai tokiose parduotuvėse kruopų lentynos buvo tuščios. Pažymėta, kad pirkėjai taip pat pirko miltus, makaronus, mėsą, žuvies konservus, sviestą ir cukrų.

Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
© Sputnik
Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
Tegai:
grikiai, pandemija, Lietuva