Baltarusijos AE statyba, archyvinė nuotrauka

Vilniaus gyventojai kviečiami dalyvauti galimos Astravo AE avarijos pratybose

58
(atnaujinta 15:16 2019.08.01)
Norintys dalyvauti privalo registruotis, siųsdami prašymą el. paštu

VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Vilniaus savivaldybė pakvietė norinčius atlikti "gyventojų evakuacijos" vaidmenį per Civilinės gynybos pajėgų pratybas, kur bus inscenizuojama avarija Baltarusijos AE. 

Pranešimą paskelbė sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad pratybos vyks rugsėjo 5 dieną nuo 10:00 iki 13:00. Norintys gali užsiregistruoti iki rugpjūčio 11 dienos, siųsdami prašymą el. paštu.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Statybos rangovas — "Atomstrojeksport" ("Rosatom" dalis). Branduolinę jėgainę sudarys du energijos blokai su VVER-1200 reaktorių įrenginiais.

Baltarusijos AE statybai buvo pasirinktas AE-2006 projektas — tipiškas Rusijos naujosios 3+ kartos branduolinių elektrinių projektas su patobulintais techniniais ir ekonominiais rodikliais, atitinkančiais moderniausius, vadinamuosius "po Fukušimos" saugos standartus, aplinkosaugos ir sanitarijos reikalavimus.

Lietuva nuolat priešinasi projektui, teigdama, kad objektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Vilnius paragino boikotuoti Baltarusijos atominės elektrinės statybą, tačiau nesulaukė kitų šalių paramos. Tada Lietuvos valdžia atsisakė pirkti elektros energiją iš elektrinės. Be to, Seimas uždraudė importuoti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.

Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžia ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims pavojaus nėra.

Šį rudenį planuojama pradėti eksploatuoti Baltarusijos AE pirmąjį energijos bloką, antrąjį — 2020 metais.

58
Tegai:
Astravo AE, pratybos, Vilnius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (315)
Dar šia tema
Lietuva artėjantį Baltarusijos AE paleidimą pavadino "didžiuliu smūgiu" visai Europai
Ekspertas: Lietuvos valdžia siunta dėl savo bejėgiškumo Baltarusijos AE klausimu
Ekspertas: Lietuva pardavė savo ateitį už brangią ES elektros energiją
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Darbdaviai susitarė nemažinti darbo užmokesčio COVID-19 pandemijos laikotarpiu

(atnaujinta 16:22 2020.05.25)
Darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovai palaiko prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą

VILNIUS, gegužės 25 - Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovais ir dalyvavo jiems pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo koronaviruso pandemijos (COVID-19) laikotarpiu, praneša prezidento spaudos tarnyba.

Šalies vadovas pabrėžė, kadtoks susitarimas stiprina socialinį dialogą ir padeda siekti visai valstybei svarbių tikslų. 

"Dabartinėmis aplinkybėmis visi turime žvelgti viena kryptimi, nes tik kartu galime išeiti iš šios krizės mažiausiais nuostoliais ar net sustiprėję", – sakė prezidentas.

Lietuvos darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovų pasirašytas dokumentas palaiko prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą pajamų daliai iki 3 šalies vidutinių darbo užmokesčio dydžių, taip pat pradėti taikyti 50 eurų didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau šiais, o ne kitais metais.

Подписанный меморандум, 25 мая 2020 года
Pasirašytas memorandumas, 2020 m. gegužės 25 dieną

 

Organizacijos taip pat sutarė siekti, kad, Seimui priėmus įstatymų pakeitimus ir jiems įsigaliojus, laikinai sumažėjęs GPM tarifas ir kilstelėtas NPD padidintų darbuotojų pajamas ir neturėtų įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui.

"Laikinas ekonomikos sustojimas turės skaudžių pasekmių verslui, darbuotojams, darbo vietoms, visai valstybei. Todėl šiomis ypatingomis aplinkybėmis turime ieškoti visus dirbančiuosius paliečiančių, veiksmingų ir greitų priemonių, kurios padėtų mums įveikti sunkumus", – sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu itin svarbu stiprinti visų gyventojų pasitikėjimą valstybe, o viena iš priemonių tam pasiekti yra teigiamų vartotojų lūkesčių skatinimas. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad NPD didinimas, be laikino GPM tarifo sumažinimo, neturėtų pakankamai didelio poveikio šalies ekonomikai.

Президент Гитанас Науседа подписал с профсоюзами и бизнес-организациями меморандума о сохранении доходов работников во время пандемии, 25 мая 2020 года
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Memorandumą "Dėl sieko išsaugoti darbuotojų pajamas COVID-19 pandemijos padarinių sąlygoto laikino darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo laikotarpiu" pasirašė profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė, profesinės sąjungos "Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, asociacijos "Investors‘ Forum" valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius ir asociacijos "INFOBALT" atstovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė.

Президент Гитанас Науседа подписал с профсоюзами и бизнес-организациями меморандума о сохранении доходов работников во время пандемии, 25 мая 2020 года
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Nuo kovo 16 dienos Lietuvoje paskelbtas karantinas. Jis galioja iki gegužės 31 dienos, tačiau, pagerėjus epideminei situacijai, Lietuvos valdžia pamažu švelnina jo taisykles. Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 1 630 užsikrėtusių koronavirusu žmonių, pasveiko 1 138 žmonės, 63 pacientai mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 341 tūkst. žmonių.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19
Mokslininkai įrodė populiariojo COVID-19 prevencijos būdo veiksmingumą
ET ekspertai perspėjo apie bioterorizmo grėsmę po COVID-19 pandemijos
Kelių remontas, archyvinė nuotrauka

Keliams tvarkyti šalies regionuose 5,3 mln. eurų papildomų investicijų

(atnaujinta 14:56 2020.05.25)
Lėšų taip pat skirta Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybių kelių projektams

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Šalies savivaldybės, pasirengusios gerinti susisiekimą su teritorijomis, kuriose kuriamos darbo vietos, šiemet sulauks beveik 5,3 mln. eurų papildomų investicijų. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu šios lėšos paskirstytos 13-ai prašymus pateikusių savivaldybių, esančių skirtinguose Lietuvos regionuose, rašoma ministerijos pranešime.

"Prašymų finansuoti tokius kelius sulaukėme gerokai daugiau, tačiau siekdami greitesnio poveikio ekonomikai lėšų skyrėme tik gerai parengtiems projektams, kurie bus įgyvendinti jau šiais metais", – sako susisiekimo ministras.

Vienos didžiausių investicijų – 1,34 mln. eurų – teks Panevėžio miesto J. Janonio ir Pramonės gatvėms, svarbioms Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioms ir planuojančioms įsikurti įmonėms.

Šilutės rajone Traksėdžių ir Vilkyčių kaimų gatvėms rekonstruoti skirta iš viso 700 tūkst. eurų. Tai leis pagerinti susisiekimą su netoli šių kaimų veikiančiomis įmonėmis: biokurą gaminančia UAB "Klasmann-Deilmann Šilutė", baldų gamintoja UAB "Germanika" ir maisto pramonės UAB "Vilkyčių mėsa".

Telšių rajone 377 tūkst. eurų skiriama Telšių miesto ir šalia esančio Dimaičių kaimo gatvėms, kurios pagerins susisiekimą su Telšių Pramonės gatvėje įsikūrusiomis įmonėmis. Savivaldybė numato, kad kapitalinis šių gatvių remontas pagerins sąlygas įmones aptarnaujančiam krovininiam transportui ir leis sumažinti eismo srautą per Telšių miestą.

Lėšų taip pat skirta Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybių kelių projektams.

Keliai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Be to, ministro įsakymu daugiau kaip 6,5 mln. eurų skirta kelių, vedančių į lankytinas ir rekreacines vietoves bei kurortines teritorijas, remontui ir rekonstrukcijai. Šios investicijos suteikiamos iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai.

Investicijos skirtos Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus apskrities lankytinų, rekreacinių ir kurortinių vietovių kelių infrastruktūrai gerinti. Tarp finansuojamų projektų – Merkinės seniūnijos vietinės reikšmės kelio į Česukų kaimą – ruožo iki Merkinės bioenergetinės piramidės kapitalinis remontas, Birštono miesto Jaunimo gatvės rekonstrukcija, Zapyškio miestelio Muziejaus gatvės kapitalinis remontas, Žemaitkiemio seniūnijos kelio į Žemaitkiemio kapines bei Ukmergės miesto Pivonijos gatvės – privažiavimo prie masinės žydų genocido aukų vietos Pivonijos šile remontas. Numatyti darbai bus atlikti dar šiais metais.

Tegai:
lėšos, keliai
Dar šia tema
Kaunas siūlo papildyti Kelių eismo taisykles: įteisinti rombo formos ženklus
Seimo narė Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Seimo narių grupė prašo išslaptinti visą medžiagą apie "Rusijos įtaką" Rozovai

(atnaujinta 17:15 2020.05.25)
Pernai rugsėjį Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, kuri atliko parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Rozovos veiklos ir ryšių galimai "keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui" ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Virgilijus Alekna ir Dovilė Šakalienė kreipėsi į NSGK pirmininką Dainių Gaižauską siūlydami NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl medžiagos apie "Rusijos įtaką" Irinai Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo. APie Seimo narių kreipimąsi pranešė Seimo spaudos tarnyba. 

2019 metų rugsėjo 26 dieną Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, jos įgaliojimus suteikiant NSGK, kuris iki balandžio 29 dienos atliko parlamentinį tyrimą dėl Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo.

Pasak NSGK pirmininko pavaduotojo Kasčiūno, tyrimo metu surinkta daug informacijos, kuri leidžia parodyti, kaip Rusijos diplomatinio korpuso atstovai, žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su atskirais Lietuvos politikais, įgyvendindami tėvynainių politikos tikslus, veikdami su diplomatine priedanga, "siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą".

Be to, jo teigimu, dėl NSGK pirmininko Gaižausko politinio šališkumo organizuojant tyrimą ir siekio apsaugoti valdančiosios koalicijos partnerius, laikinosios tyrimo komisijos nariams šiuo metu kol kas pritrūko politinio palaikymo už galimą priesaikos sulaužymą pareikalauti parlamentarės Rozovos konstitucinės atsakomybės.

"Vis dėlto pakankamai duomenų, leidžiančių pamatyti visą vaizdą, kaip Rusija mėgina paveikti Lietuvos vykstančius politinius procesus, yra įslaptintose VSD pažymose, kurios yra pateiktos ir NSGK", — sako Kasčiūnas.

Seimo nariai prašo išslaptinti pažymas apie Rozovos veiklą ir jos ryšius su Rusijos diplomatais ar žvalgybos ir saugumo pareigūnais, "galimai keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui", apie tai, kokiais veiksmais ir priemonėmis Rusija "siekia daryti poveikį Lietuvos politiniams procesams ir Lietuvos rusakalbių bendruomenei" bei apie Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos ir Eurazijos moterų forumo "išnaudojimą Rusijos užsienio politikos tikslams".

"Lietuvos visuomenė turi žinoti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su atskirais Lietuvos politikais, siekia paveikti šalies politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą. Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms", — rašoma Seimo narių rašte adresuotam Gaižauskui.

Skandalas aplink Rozovą

Partijos "Rusijos aljansas" narė Irina Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.

Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.

Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD), Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Seimas, Irina Rozova
Dar šia tema
Sudeginti "rusų raganą" Vilniuje! Užtarkite vargšę Rozovą žodžiu
Audio šou iš Seimo. Iš vyriausybės ir video: kaip vyksta nuotoliniai posėdžiai
Lietuvos Seime pateiktas Rozovos apkaltos projektas