Elektros stulpai, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje buvo įvertinta "Nord Stream 2" įtaka "Harmony Link" projektui

25
(atnaujinta 09:50 2019.08.15)
Jūrų kabelis užima svarbų vaidmenį sinchronizuojant Baltijos šalių energetikos sistemas su ES

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas įvertino galimą riziką, susijusią su "Harmony Link" projektu, atsižvelgiant į gresiantį Lietuvos pasitraukimą iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir Lietuvos energetikos sistemos sinchronizaciją su ES. Apie tai rašo leidinys "Biznes Alert".

Vaičiūno teigimu, Lietuvos ir Lenkijos tinklo operatoriai ėmėsi konkrečių žingsnių, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir be jokių komplikacijų.

Pasak energetikos ministro, progresas yra. Jo teigimu, esame techninio pagrįstumo analizės etape. Partijos ketina kreiptis dėl finansavimo pagal "Europos jungties" mechanizmą. Yra galimybė gauti iki 75 proc. reikiamos sumos, todėl 2020 metais reikia priimti galutinius sprendimus dėl investicijų.

Ministras pabrėžė, kad praeityje Lietuva ir Lenkija sėkmingai įveikė iškilusius sunkumus. Vaičiūnas taip pat įvertino, ar dujotiekis "Nord Stream-2" gali turėti įtakos jungties darbo našumui.

"Priminsiu, kad  "Nord Stream–2" neišvengiamai susikirs su  "NordBalt" [energijos jungtimi], todėl mes nenumatome jokių problemų dėl "Harmony Link" ir Rusijos infrastruktūros sankirtos", — teigė Vaičiūnas.

Energetikos ministro teigimu, tai nebus reikšminga kliūtis. Nepaisant to, ministras mano, kad būtina imtis visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta galimos grėsmės.

Taip pat Lietuvos energetikos ministras pabrėžė, kad svarbu padaryti naujausias ES dujų direktyvos pataisas.

"Tikėsimės, kad komisija atitinkamai stebės, kaip ši direktyva taikoma "Nord Stream-2", — sakė jis.

"Nord Stream-2"

Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų.

Šias atšakas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją žadama nutiesti per metus. Iš pradžių buvo planuojama, kad dujotiekis bus tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.

Prieš dujotiekio tiesimą pasisako JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES: Ukraina, nes baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito; Lenkija ir kai kurios kitos valstybės. Lietuvos URM vadovas anksčiau sakė, kad "Nord Stream-2" dujotiekio projektas yra "nepagarbos" Europos politikos pagrindams pavyzdys.

Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Projektą planuojama baigti dar šiais metais. 

Išėjimas iš BRELL

Baltijos šalys nori pasitraukti iš energetikos žiedo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija). Jos ketina sinchronizuoti savo šalių energetines sistemas su Europos šalimis per du energijos tinklus Lenkijoje.

Daugelis ekspertų mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šaliai energija bus tiekiama tik iš Lenkijos per "NordBalt" elektros jungtį, kurios darbas nuolat sutrinka. Taip pat buvo pabrėžta, kad sinchronizacija gali padidinti elektros energijos tarifus vartotojams, o pats projektas neužtikrina saugumo.

Interviu "Sputnik Lietuva" branduolinės energetikos ekspertas, istorinių tyrimų fondo "Osnovanije" direktorius Aleksejus Anpilogovas pareiškė, kad priėmus sprendimą pasitraukti iš BRELL, Baltijos šalys atsidūrė energetinėje priklausomybėje nuo Skandinavijos šalių, o alternatyvūs energijos šaltiniai jiems tapo brangesniu sprendimu nei rusiškas kuras.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
25
Tegai:
projektas, Nord Stream-2, Lietuva
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (168)
Dar šia tema
Pirmoji dujų partija dujotiekiu "Nord Stream-2" bus pristatyta metų pabaigoje
Kaliningrado energetikos sistema yra pasirengusi atsijungti nuo Baltijos šalių
"Litgrid" ir "PSE" nusprendė likviduoti "LitPol Link"