Elektros stulpai, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje buvo įvertinta "Nord Stream 2" įtaka "Harmony Link" projektui

67
(atnaujinta 09:50 2019.08.15)
Jūrų kabelis užima svarbų vaidmenį sinchronizuojant Baltijos šalių energetikos sistemas su ES

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas įvertino galimą riziką, susijusią su "Harmony Link" projektu, atsižvelgiant į gresiantį Lietuvos pasitraukimą iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir Lietuvos energetikos sistemos sinchronizaciją su ES. Apie tai rašo leidinys "Biznes Alert".

Vaičiūno teigimu, Lietuvos ir Lenkijos tinklo operatoriai ėmėsi konkrečių žingsnių, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir be jokių komplikacijų.

Pasak energetikos ministro, progresas yra. Jo teigimu, esame techninio pagrįstumo analizės etape. Partijos ketina kreiptis dėl finansavimo pagal "Europos jungties" mechanizmą. Yra galimybė gauti iki 75 proc. reikiamos sumos, todėl 2020 metais reikia priimti galutinius sprendimus dėl investicijų.

Ministras pabrėžė, kad praeityje Lietuva ir Lenkija sėkmingai įveikė iškilusius sunkumus. Vaičiūnas taip pat įvertino, ar dujotiekis "Nord Stream-2" gali turėti įtakos jungties darbo našumui.

"Priminsiu, kad  "Nord Stream–2" neišvengiamai susikirs su  "NordBalt" [energijos jungtimi], todėl mes nenumatome jokių problemų dėl "Harmony Link" ir Rusijos infrastruktūros sankirtos", — teigė Vaičiūnas.

Energetikos ministro teigimu, tai nebus reikšminga kliūtis. Nepaisant to, ministras mano, kad būtina imtis visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta galimos grėsmės.

Taip pat Lietuvos energetikos ministras pabrėžė, kad svarbu padaryti naujausias ES dujų direktyvos pataisas.

"Tikėsimės, kad komisija atitinkamai stebės, kaip ši direktyva taikoma "Nord Stream-2", — sakė jis.

"Nord Stream-2"

Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų.

Šias atšakas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją žadama nutiesti per metus. Iš pradžių buvo planuojama, kad dujotiekis bus tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.

Prieš dujotiekio tiesimą pasisako JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES: Ukraina, nes baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito; Lenkija ir kai kurios kitos valstybės. Lietuvos URM vadovas anksčiau sakė, kad "Nord Stream-2" dujotiekio projektas yra "nepagarbos" Europos politikos pagrindams pavyzdys.

Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Projektą planuojama baigti dar šiais metais. 

Išėjimas iš BRELL

Baltijos šalys nori pasitraukti iš energetikos žiedo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija). Jos ketina sinchronizuoti savo šalių energetines sistemas su Europos šalimis per du energijos tinklus Lenkijoje.

Daugelis ekspertų mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šaliai energija bus tiekiama tik iš Lenkijos per "NordBalt" elektros jungtį, kurios darbas nuolat sutrinka. Taip pat buvo pabrėžta, kad sinchronizacija gali padidinti elektros energijos tarifus vartotojams, o pats projektas neužtikrina saugumo.

Interviu "Sputnik Lietuva" branduolinės energetikos ekspertas, istorinių tyrimų fondo "Osnovanije" direktorius Aleksejus Anpilogovas pareiškė, kad priėmus sprendimą pasitraukti iš BRELL, Baltijos šalys atsidūrė energetinėje priklausomybėje nuo Skandinavijos šalių, o alternatyvūs energijos šaltiniai jiems tapo brangesniu sprendimu nei rusiškas kuras.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik
"Šiaurės srautas-2"
67
Tegai:
projektas, Nord Stream-2, Lietuva
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (538)
Dar šia tema
Pirmoji dujų partija dujotiekiu "Nord Stream-2" bus pristatyta metų pabaigoje
Kaliningrado energetikos sistema yra pasirengusi atsijungti nuo Baltijos šalių
"Litgrid" ir "PSE" nusprendė likviduoti "LitPol Link"
Mergina su kreditine kortele ir kompiuteriu, archyvinė nuotrauka

Izoliacijos pasekmės: Lietuvoje apsipirkimo internetu apimtys išaugo 80 proc

(atnaujinta 14:24 2021.01.24)
Dėl COVID-19  pandemijos interneto prekyba Lietuvos teritorijoje vos per vienerius metus padarė 2-3 metų pažangą

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Praėjusiais metais šalies gyventojų apsipirkimo internetu apimtys, palyginti su ankstesniais metais, išaugo daugiau kaip 80 proc., rodo "Swedbank" atsiskaitymų duomenys. 

Banko klientai pernai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių ir paslaugų už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai per 2019 m. jų išlaidos sudarė apie 580 mln. eurų. 

Be to, pirkėjai internetu atsiskaitymams ne tik užsienio, bet ir lietuviškose e. parduotuvėse vis dažniau pasitelkia mokėjimo korteles. 

"Buvo galima nuspėti, kad pandemija paskatins internetinės prekybos šuolį, tačiau realus jos augimas turbūt viršijo bet kokias prognozes. Įprastai metinis interneto prekybos apimčių augimas siekia apie 20-30 proc., o praėjusiais metais apimtys išaugo beveik du kartus", – sako "Swedbank" Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dėl pandemijos interneto prekyba vos per vienerius metus padarė 2-3 metų pažangą.

Kaip rodo banko duomenys, pernai Lietuvos gyventojai už pirkinius internete atsiskaitė apie 26,5 mln. kartų, kai 2019 mуtais šis skaičius siekė apie 16,7 mln. kartų.

Tuo metu vieno apsipirkimo internetu metu pirkėjai vidutiniškai išleido apie 42,5 euro. Ši suma, palyginti su 2019 m., smarkiai nesikeitė – ji padidėjo maždaug 8 proc.

Interneto prekyba išlaikė pagreitį ir 2020 metų gruodžio mėnesį, kuomet jos augimas, palyginti su 2019 metų gruodžiu, sudarė apie 71 proc.

Tegai:
Lietuva, internetas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje prognozuojama rekordinė kalėdinė prekyba internetu
Vilniaus Kalėdų egle jau galima džiaugtis ir namuose — ji keliasi į internetą
Nord Stream-2 statyba

Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"

(atnaujinta 13:01 2021.01.24)
Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė pažymėjo, jog sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų" ir ši statyba yra "teisiškai patvirtinta"

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė Svenja Šulcė papasakojo, kokių teisinių pasekmių gali sulaukti Berlynas, jei Vokietija nuspręs sustabdyti "Nord Stream-2" projektą.

Interviu "RND" žiniasklaidos grupei ji priminė, kad sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų", jo statyba beveik užbaigta ir "teisiškai patvirtinta".

"Aš galėčiau įsivaizduoti ir kitus sprendimus. Bet jei mes dabar sustabdytume projektą, mums būtų iš dalies pakenkta, kalbant apie teisinių sprendimų patikimumą, ir tikriausiai, mes susidurtumėme su teisminiu tyrimu", — pridūrė Šulcė.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (538)
Dar šia tema
Merkel sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
S-400

Rusijos S-400 sistemos "užgrobia" ketvirtąją šalį: kas toliau?

(atnaujinta 09:55 2021.01.24)
Taikus rusiškų priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 išplėtimas apima naujas Eurazijos šalis. Po Kinijos, Turkijos, Indijos, Baltarusijos oro pajėgos ir oro gynyba rengiasi iš naujo įrengti "Triumfus"

Irakas, Kataras ir Marokas (šiaurės vakarų Afrikos žemynas) taip pat vykdo S-400 sistemų įsigijimą. Sėkmingos oro gynybos sistemos S-400 pažangos aplink planą pagrindas yra artimų analogų nebuvimas, unikalios kovinės savybės.

Sausio 14 dieną Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų vadas generolas majoras Igoris Golubas paskelbė apie būsimą oro gynybos dalinių perginklavimą naujausiomis "S-400 Triumph" sistemomis, specialiai sukurtas atsižvelgiant į penktosios kartos naikintuvų "F-22" ir  F-53 JAV oro pajėgos (NATO planuoja Europoje dislokuoti šimtus F-35). Be to, kariai atlieka išankstinius darbus priešlėktuvinių raketinių ginklų komplekso "Pantsir-S" plėtrai. Pasirašytos daugiafunkcių atakos sraigtasparnių MI-35 ir antrosios Rusijos gamybos naikintuvų SU-30SM tiekimo sutartys. Baltarusijos kariai 2021 metais priims naujus radarus "Protivnik-G" ir "Vostok". Anksčiau Rusijos Federacijoje pagaminta nauja trijų koordinačių maršrutu pagrįsta S juostos radarų sistema "Sopka-2" ėmėsi kovinės pareigos saugoti šalies oro erdvę (Baranovičių regione). Vakarų sankcijos ir ekonominiai sunkumai daro Rusiją vienintele ginklų tiekėja Baltarusijos armijai.

Baltarusijos dangus tampa neįveikiama tvirtove bet kuriam agresoriui. Oro pajėgos ir Oro gynybos pajėgos mokosi spręsti kovines misijas sunkiausioje situacijoje, atsižvelgdamos į Sirijos, Libijos ir Karabacho patirtį, kai priešas naudoja raketinius ginklus ir nepilotuojamas oro transporto priemones.

Optimistinė dinamika

Aktyvus karinis-techninis bendradarbiavimas su Rusija stiprina penkiasdešimties pasaulio šalių, įskaitant septynias NVS šalis, saugumą ir suverenitetą. Užsienio ekspertai laiko efektyviausiais gynybos įrankiais Rusijos Federacijoje pagamintus kovinius lėktuvus ir oro gynybos sistemas.

Kinija tapo pirmąja priešlėktuvinių raketų sistemų "S-400 Triumf" kliente iš užsienio. Rusijos ir Kinijos sutartis dėl dviejų komplektų S-400 oro gynybos sistemų tiekimo tapo žinoma 2014 metų lapkričio mėnesį. Viename rinkinyje yra mobili vadavietė, du paleidimo įrenginių skyriai, radarų stotys ir daugiau nei 120 naujausių dviejų tipų priešlėktuvinių valdomų raketų. Pirmąjį sėkmingą šaudymą iš "Triumf" Kinijos specialistai atliko 2018 metų gruodžio mėnesį, o maždaug 250 km atstumu jie pataikė į balistinį taikinį, skriejantį 3000 m/s greičiu. Kinija antrąjį pulko S-400 rinkinį gavo 2019 m. Gruodžio mėn. Pagrindiniais Rusijos "Triumf" pranašumais Kinijoje laikoma iki 400 km nuotolis (ko negali padaryti jokia pasaulyje "raketos iš žemės — oras" sistema), galimybė sunaikinti priešo AWACS orlaivius — nuslopinti taikinius per karo veiksmus ir šnipinėjimas iš tolimų atstumų. S-400 sistemos leidžia patikimai stebėti periferinius ir ginčijamus rajonus aplink KLR.

Rusija ir Turkija susitarė dėl oro gynybos sistemų "S-400 Triumf" tiekimo 2017 metais, sutarties kaina siekia 2,5 mlrd. USD. Tai sukėlė rimtą krizę JAV ir Turkijos santykiuose. Grasindamas sankcijomis, taip pat Turkijos neįtraukimu į Amerikos naikintuvų F-35 gamybos programą, Vašingtonas reikalavo atsisakyti sandorio ir įsigyti tik "American Patriot" kompleksus. Ankara neįvykdė Jungtinių Valstijų ultimatumo reikalavimų ir 2019 m. Vasarą gavo keturis priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 padalinius (pirmąjį komplektą). Turkija ketina įsigyti antrąjį rinkinį ir suformuoti patikimiausią ir moderniausią oro gynybos sistemą, kuri apimtų svarbius šalies įrenginius. Bandymų metu netoli Ankaros dislokuota sistema S-400 aptiko naikintuvą "F-16 Fighting Falcon" ant radaro aprėpties zonos ribos — už 600 kilometrų. Tai yra kovinio pavojaus režimu, kai oro taikiniai aptinkami ir sunaikinami automatiniu režimu, "Triumf" gali sunaikinti naikintuvus "F-16 Fighting Falcon" 400 kilometrų atstumu nuo Ankaros. Iš esmės susitarimas dėl antrojo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 tiekimo (pulko) tiekimo Turkijai buvo pasiektas 2020 metų birželio mėnesį.

Protestai prieš socialinių tinklų blokavimą Varšuvoje
© AP Photo / Czarek Sokolowski

2018 metų spalio mėnesį Indija pasirašė 5,43 mlrd. USD sutartį dėl penkių pulkų "S-400" komplektų pristatymo. Delis pasiryžęs patirti precedento neturintį JAV spaudimą. Kaip rašo "The Times of India", Rusijos "Triumf" bus dislokuoti vakariniuose, šiauriniuose ir rytiniuose Indijos regionuose (atsižvelgiant į Kinijos ir Pakistano grėsmių spektrą) ir sukels perversmą šalies oro gynybos sistemoje. Norėdami apmokyti priešlėktuvinių raketų sistemos S-400 veikimą ir kovinį naudojimą, pirmoji 100 Indijos specialistų grupė į Rusiją atvyks iki 2021 metų sausio pabaigos. Pirmąjį pulko rinkinį "Triumfai" Indijoje planuojama pradėti eksploatuoti 2021 metų pabaigoje. Rusija ketina iki 2025 metų pristatyti visus penkis pulko "S-400" oro gynybos sistemų komplektus.

Triumfuojančios perspektyvos

Marokas, Kataras, Irakas derasi dėl "Triumf" pirkimo. Anksčiau Alžyras, Vietnamas, Egiptas, Saudo Arabija ir iš viso daugiau nei 12 šalių išreiškė susidomėjimą įsigyti Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemą S-400.

Užsienio paklausa viršija eksportuotojo pasiūlą (ginkluotės prioritetas tebėra Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgos). Nors pagal Įstatymą dėl kovos su JAV priešininkais taikant sankcijas (prezidento Donaldo Trampo pasirašytas 2017 metų rugpjūčio mėnesį.) Šioms valstybėms gali būti taikomos sankcijos. Niekas netrukdys jums eiti į geriausią pasaulyje tolimojo oro gynybos sistemą S-400.

"Triumf" sistemos keičia pasaulį. Jei oro gynybos sistemą S-400 įsigis, pavyzdžiui, Iranas, JAV lėktuvnešiai Persijos įlankoje pasirodys visiškai nenaudingi žaislai. Vašingtonas neišvengiamai turės pataisyti savo pasaulėžiūros koncepciją, "permąstyti savo stilių" dialogui su Iranu. Ir tai jau vyksta Irake.

JAV ambasada ir karinės bazės Irake sistemingai patiria raketų išpuolius. Amerikos priešlėktuvinių raketų sistemos nesusitvarkė su raketų atakų atremimu. MLRS sviediniai sprogsta Bagdado "žaliojoje zonoje", o tai privertė JAV evakuoti didžiąją dalį diplomatinio personalo ir iš irakiečių išsinuomoti iš Rusijos įsigytą oro gynybos priešraketinę gynybos sistemą "Pantsir-S".

Tačiau grįžkime prie oro gynybos sistemos S-400. Svarbūs "Triumf" privalumai yra radaro visapusiškas matomumas ir lankstumas naudojant keturių tipų raketas (daugiapakopio oro gynybos formavimas). Įvairių tipų raketų naudojimas leidžia efektyviai valdyti hipergarsinius taikinius, kovinius lėktuvus, bepiločius orlaivius, kruizines, taktines ir balistines raketas visame turimame aukščių diapazone — nuo 5 metrų iki 30 km, o nuotolius — nuo 400 km iki 2 km. Vienoje "Triumf" baterijoje gali būti iki 72 valdomų raketų ir vienu metu jas iššauti iki 36 taikinių, skrendančių greičiu iki 4800 m/s. S-400 sistema gali integruoti įvairių tipų oro gynybos sistemas (S-300, Pantsir-S1, Tor-M1) ir valdyti skirtingų diapazonų oro gynybos sistemų tinklą bet kokiomis elektroninėmis atsakomosiomis priemonėmis.

Tuo tarpu 2021 metais Rusijos kariai gaus revoliucinę sistemą S-500, kuri yra pasirengusi karui iki 200 km aukštyje. Atėjo laikas Rusijos MTC partneriams užimti vietą naujoje linijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
zenitinių raketų sistema S-400 "Triumf", Rusija, Turkija
Temos:
Rusijos S-400 pristatymas į Turkiją