Elektros stulpai, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje buvo įvertinta "Nord Stream 2" įtaka "Harmony Link" projektui

50
(atnaujinta 09:50 2019.08.15)
Jūrų kabelis užima svarbų vaidmenį sinchronizuojant Baltijos šalių energetikos sistemas su ES

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas įvertino galimą riziką, susijusią su "Harmony Link" projektu, atsižvelgiant į gresiantį Lietuvos pasitraukimą iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir Lietuvos energetikos sistemos sinchronizaciją su ES. Apie tai rašo leidinys "Biznes Alert".

Vaičiūno teigimu, Lietuvos ir Lenkijos tinklo operatoriai ėmėsi konkrečių žingsnių, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir be jokių komplikacijų.

Pasak energetikos ministro, progresas yra. Jo teigimu, esame techninio pagrįstumo analizės etape. Partijos ketina kreiptis dėl finansavimo pagal "Europos jungties" mechanizmą. Yra galimybė gauti iki 75 proc. reikiamos sumos, todėl 2020 metais reikia priimti galutinius sprendimus dėl investicijų.

Ministras pabrėžė, kad praeityje Lietuva ir Lenkija sėkmingai įveikė iškilusius sunkumus. Vaičiūnas taip pat įvertino, ar dujotiekis "Nord Stream-2" gali turėti įtakos jungties darbo našumui.

"Priminsiu, kad  "Nord Stream–2" neišvengiamai susikirs su  "NordBalt" [energijos jungtimi], todėl mes nenumatome jokių problemų dėl "Harmony Link" ir Rusijos infrastruktūros sankirtos", — teigė Vaičiūnas.

Energetikos ministro teigimu, tai nebus reikšminga kliūtis. Nepaisant to, ministras mano, kad būtina imtis visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta galimos grėsmės.

Taip pat Lietuvos energetikos ministras pabrėžė, kad svarbu padaryti naujausias ES dujų direktyvos pataisas.

"Tikėsimės, kad komisija atitinkamai stebės, kaip ši direktyva taikoma "Nord Stream-2", — sakė jis.

"Nord Stream-2"

Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų.

Šias atšakas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją žadama nutiesti per metus. Iš pradžių buvo planuojama, kad dujotiekis bus tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.

Prieš dujotiekio tiesimą pasisako JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES: Ukraina, nes baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito; Lenkija ir kai kurios kitos valstybės. Lietuvos URM vadovas anksčiau sakė, kad "Nord Stream-2" dujotiekio projektas yra "nepagarbos" Europos politikos pagrindams pavyzdys.

Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Projektą planuojama baigti dar šiais metais. 

Išėjimas iš BRELL

Baltijos šalys nori pasitraukti iš energetikos žiedo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija). Jos ketina sinchronizuoti savo šalių energetines sistemas su Europos šalimis per du energijos tinklus Lenkijoje.

Daugelis ekspertų mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šaliai energija bus tiekiama tik iš Lenkijos per "NordBalt" elektros jungtį, kurios darbas nuolat sutrinka. Taip pat buvo pabrėžta, kad sinchronizacija gali padidinti elektros energijos tarifus vartotojams, o pats projektas neužtikrina saugumo.

Interviu "Sputnik Lietuva" branduolinės energetikos ekspertas, istorinių tyrimų fondo "Osnovanije" direktorius Aleksejus Anpilogovas pareiškė, kad priėmus sprendimą pasitraukti iš BRELL, Baltijos šalys atsidūrė energetinėje priklausomybėje nuo Skandinavijos šalių, o alternatyvūs energijos šaltiniai jiems tapo brangesniu sprendimu nei rusiškas kuras.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
50
Tegai:
projektas, Nord Stream-2, Lietuva
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (301)
Dar šia tema
Pirmoji dujų partija dujotiekiu "Nord Stream-2" bus pristatyta metų pabaigoje
Kaliningrado energetikos sistema yra pasirengusi atsijungti nuo Baltijos šalių
"Litgrid" ir "PSE" nusprendė likviduoti "LitPol Link"
Laivas Akademik Čerskij

Įvardytas laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybą, savininkas

Anksčiau buvo žinoma informacija, kad laivą "Akademik Čerskij" eksploatuoja bendrovė "Gazprom flot"

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Laivas "Akademik Čerskij", galintis užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, priklauso Samaros šiluminės energijos turtiniam fondui, praneša "RBK" su nuoroda į Rusijos tarptautinį laivų registrą.

Pažymima, kad anksčiau nebuvo informacijos apie vamzdžių klojimo laivo savininką, o bendrovė "Gazprom Fleet" buvo vadinama jį eksploatuojančia kompanija.

Šių metų kovo 31 dienos duomenimis,  Samaros šiluminės energijos turtinis fondas priklausė "Gazprom" grupei. Steigėjai tuo metu buvo "Gazprom teploenergo" (51 proc.) ir "Gazprom mežregiongaz Samara" (49 proc.). Abi bendrovės priklauso "Gazprom mežregiongaz" grupei.

"RBK" rašo, kad tokia struktūra leis sumažinti sankcijų rizikas, susijusias su laivo eksploatavimu. Leidinys pažymi, kad ribojamosios priemonės gali kelti grėsmę vamzdžių klojimo laivui, kuris užbaigs "Nord Stream-2" statybą. Kaip pareiškė advokatų kolegijos "Pen & Paper" Maskvos biuro vadovaujantis partneris Antonas Imennovas, jei buvo nuspręsta savininku padaryti Samaros šiluminės energijos turtinį fondą, tai būtent šiai organizacijai galimos JAV sankcijos yra mažiau pavojingos, tačiau pats laivas "Akademik Čerskij" gali būti jų paveiktas.

Vamzdžių klojimo laivą "Gazprom" įsigijo 2015 metais. "Akademikas Čerskij" nuo 2016 metų buvo "Gazprom flot" eksploatavimo valdyme,  o informacija apie tai bendrovės tinklalapyje buvo bent iki 2020 metų vasario, rašo laikraštis. Samaros šiluminės energijos turtinio fondo įstatinis kapitalas yra 123 milijonai rublių (1,58 milijono eurų). Pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto nuoma ir valdymas.

Anksčiau Rusijos Federacijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad vienas iš variantų, kas gali užbaigti statyti "Nord Stream-2", yra "Akademik Čerskij". Gegužės pradžioje vamzdžių klojimo laivas atkeliavo į Vokietijos Mukrano uostą, kur yra dujotiekio logistikos bazė.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu vamzdyną laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsiant nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojančias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
dujotiekis, Gazprom, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (301)
Dar šia tema
Ekspertas: "Nord Stream-2" bus baigtas ir pradėtas eksploatuoti nepaisant JAV nuomonės
Vokietija pakomentavo JAV grasinimus "Nord Stream-2"
Kremlius nepakeitė "Nord Stream-2" planų
Rusijos URM įvertino JAV pareiškimus apie sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Družba, archyvinė nuotrauka

"Transneft" padidino pristatymus Baltarusijai per "Družbą"

(atnaujinta 09:41 2020.06.02)
Pristatyto kuro kiekis viršijo praėjusių metų gegužės rodiklius. Tarpvyriausybiniai susitarimai numato 24 milijonų tonų metinį neapmuitinamos naftos tiekimą iš Rusijos į Baltarusiją

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. "Transneft" padidino naftos tiekimą į Baltarusiją per "Družbos" dujotiekį 2020 metų gegužės mėnesį 10,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, iki 1,13 mln. tonų, žurnalistams pranešė "Transneft" atstovas Igoris Deminas.

"Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms buvo pristatyta 1,13 mln. tonų per "Družbos" dujotiekį (2019 metų gegužę — 1,02 mln. tonų)", — cituoja Deminą RIA Novosti.

Tarpvyriausybiniai susitarimai numato 24 milijonų tonų metinį neapmokestinamos naftos tiekimą iš Rusijos į Baltarusiją. Tačiau nuo šių metų pradžios abi Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos dirba su 50 procentų apkrova dėl nesutarimų tarp Maskvos ir Minsko dėl ilgalaikių sutarčių.

Pirmąjį ketvirtį naftos kompanijos, priklausančios "Safmar" grupei, pradėjo tiekti naftą Baltarusijai. Kovo mėnesį Rusijos ir Baltarusijos ministrai pirmininkai Michailas Mišustinas ir Sergejus Rumas telefonu aptarė Rusijos naftos tiekimo atnaujinimą, kad būtų visiškai pakrautos Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos.

Balandžio 6 dieną "Transneft" pranešė pradėsianti Rusijos naftos tiekimą į Baltarusiją pagal balandžio mėnesio įformintus maršrutų nurodymus. Baltarusijos "Belneftechim" balandžio 13 dieną paskelbė, kad balandžio mėnesį sudarė naftos sutartis su "Rosneft", "Tatneft", "Surgutneftegaz", "Lukoil" ir "Gazprom Neft". Bendra sutartinių žaliavų apimtis priartėjo prie 2 milijonų tonų, daugiausia pristatymų buvo tikimasi iš "Rosneft".

Tegai:
nafta, Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Priversti susiprotėti. "Gazprom" žino, kaip numarinti tranzitą
Lietuvoje įvardijo padidėjusio SGD tiekimo iš JAV priežastį
Palanga

Lietuvoje pradės kursuoti "Pajūrio ekspresas" į populiariausius šalies kurortus

(atnaujinta 10:20 2020.06.02)
Keleiviai galės rinktis tarp verslo ir ekonominės klasės. Į bilieto kainą įeis kelionė traukiniu, autobusu, keltu

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" įmonė (LG) birželį pradės kasmetinius tiesioginius reisus į Lietuvos kurortus, praneša LG spaudos tarnyba.

Ši LG paslauga veikia jau ketvirtus metus iš eilės. Pirmieji traukiniai populiarių miestų — Palangos, Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės — kryptimi pradės kursuoti birželio 5 dieną.

"Pajūrio ekspresas" — tai tęstinis "LG Keleiviams" maršrutas, kuriuo iš sostinės traukiniu galima vykti į Kretingą ar Klaipėdą, o kelionę į kurortus tęsti specialiai skirtais autobusais.

Keleiviams siūlomos dvi kryptys: Vilnius – Palanga ir Vilnius – Nidasu tarpinėmis stotelėmis Juodkrantėje, Preiloje ir Pervalkoje.

Keliaujantys į Palangą iš traukinio į specialų autobusą persės Kretingos geležinkelio stotyje, į Neringos kurortus – Klaipėdos geležinkelio stotyje.

Į "Pajūrio ekspreso" bilieto kainą įskaičiuoti kelionės traukiniu, autobusu, kelto bei įvažiavimo į Neringą mokesčiai, todėl keleiviams nereikia jaudintis dėl papildomų mokesčių.

"Pajūrio ekspreso" keleiviai galės rinktis iš dviejų kelionės klasių: verslo ir ekonominės. Į verslo klasės bilietą įskaičiuoti nemokami gėrimai ir užkandis, įrengtos komfortiškesnės sėdimos vietos, vagone važiuoja mažiau keleivių.

"Pajūrio ekspreso" bilietų kainos išliks tokios pat, kaip ir pernai — į Palangą bilietas kainuos 21 Eur, vykstant ekonomine klase ir 24,60 Eur važiuojant verslo klase. Bilietai į Nidą kainuos 22,30 Eur ekonomine klase ir 26 Eur verslo klase.

Tegai:
kurortas, jūra, Lietuvos geležinkeliai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje vilkikų puspriekabės pradedamos vežti geležinkeliu
Švelninant apribojimus šalyje grąžinami dar trylika traukinių reisų