Vyras dirbantis su kompiuteriu, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje vyrų nedarbingumas didesnis nei moterų

59
(atnaujinta 12:56 2019.08.11)
Palyginti su praėjusiais metais, ilgalaikio nedarbo lygis sumažėjo 0,2 procentinio punkto

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,1 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, šis rodiklis sumažėjo 0,4 procentinio punkto ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc.

Vyrų nedarbingumo lygis buvo 6,8 proc., o moterų — 5,4 proc.

Žinybos duomenimis, kiek daugiau nei dešimt procentų jaunų žmonių nuo 15 iki 24 metų yra bedarbiai. Per ketvirtį šis rodiklis sumažėjo 2,3 procentinio punkto, o per metus — 0,7 procentinio punkto.

Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį išliko nepakitęs ir 2019 metų antrąjį ketvirtį sudarė 1,8 proc. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, jis sumažėjo 0,2 proc.

Anksčiau Lietuvos finansų ministerija paskelbė prognozę, pagal kurią nedarbo lygis Lietuvoje turėtų sumažėti nuo praėjusių metų 6,2 proc. iki 5,9 proc. šiemet ir iki 5,8 proc. kitais metais.

Lietuvoje daugiau nei šimtas tūkstančių šalies gyventojų dirba už minimalų atlyginimą. Praėjusią vasarą trečdalis lietuvių savo finansinę padėtį įvertino kaip prastą.

Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad ES dirbtinai išlaiko žemą pragyvenimo lygį Lietuvoje, kad galėtų panaudoti jos darbo jėgą kuriant kitas Europos zonas. 

Nedarbo lygis Lietuvoje 2018 metais
© Sputnik
Nedarbo lygis Lietuvoje 2018 metais
59
Tegai:
moterys, vyrai, nedarbo lygis, Lietuva
Dar šia tema
Seimas pritarė susitarimui su Ukraina dėl darbo migrantų
Lietuva pasisakė už naują darbo su pabėgėliais mechanizmą Europos Sąjungoje
Nord Stream-2

WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 08:48 2020.11.30)
Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą

VILNIUS, lapkričio30 — Sputnik. Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant ribojančias priemones dujotiekiui "Nord Stream-2", rašo "Wall Street Journal".

Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą, pažymi laikraštis.

Dar 2016 metais Glamazdinas, tuo metu dirbęs Ukrainos vyriausybėje, ir Charčenka nusiuntė laiškus valstybės sekretoriui Reksui Tilersonui ir JAV finansų sekretoriui Stevenui Mnuchinui, tačiau jie į juos neatsakė.

Todėl vieno iš ukrainiečių pažįstamas Vašingtone užmezgė ryšį su lobistu Danieliu Vaidičiumi, dirbusiu Senato užsienio santykių komitete. Jis pasiūlė pakeisti požiūrį. Pasak jo, 2014 metais jis padėjo parengti sankcijas Maskvai. Šios ribojančios priemonės privertė "ExxonMobil" pasitraukti iš projektų su "Rosneft". Todėl naftos kompanija prarado prieigą prie svarbių technologijų ir projektas buvo sustabdytas.

Vaidičas pažymėjo, kad "tai buvo modelis, kurį pritaikėme "Nord Stream-2". Leidinyje priduriama, kad 2018 metais Glamazdinas ir Charčenka pritraukė analitinius centrus ieškoti pažeidžiamumų projekte ir jiems esą tai pavyko.

Kaip aiškina laikraštis, vienas Maskvos ekspertas pareiškė, kad Rusijoje nėra laivų, kurie galėtų kloti reikiamo skersmens vamzdžius reikiamu gyliu. Tuo pačiu metu Danija draudžia laivams inkaruotis kai kuriose Baltijos jūros vietose dėl nesprogusių šaudmenų pavojaus Antrojo pasaulinio karo metu. Tada "Gazprom" sudarė sutartį su Šveicarijos "Allseas Group SA", kurios laivas galėjo tiesti vamzdžius be inkaravimo.

Po to Glamazdinas ir jo kolegos nusprendė "susitvarkyti su vamzdžių klojimo laivais". Tada jie nusprendė vykti į Kongresą ir, padedami Vaidičo, užmezgė ryšius su senatoriumi Tedu Kruzu. Politikas padėjo įtraukti savo kolegą Žaną Šachin į ribojamųjų priemonių kūrimą.

2019 metais jie parengė įstatymo projektą dėl sankcijų įvedimo įmonėms, kurios palengvina Rusijos dujų projekto įgyvendinimą. Tada "Allseas" kompanija, tapusi pagrindiniu jų taikiniu, beveik iškart paskelbė apie dujotiekio sustabdymą.

JAV aktyviai priešinasi Rusijos projektui, skatindama Amerikos SGD diegimą Europoje. Praėjusį mėnesį Vašingtonas išplėtė ribojančias priemones "Nord Stream-2" ir išplėtė šias sankcijas bendrovėms, kurios teikia paslaugas laivams, dalyvaujantiems dujotiekio statyboje. Šios priemonės yra Europos energetinio saugumo apsaugos PEESA paketo dalis.

Lapkritį Vokietijos vyriausybė dar kartą kritikavo ekstrateritorinius apribojimus "Nord Stream-2". Berlyne jie pabrėžė, kad derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis tiesiant dujotiekį.

"Nord Stream-2"

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Andrew Harnik

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Die Welt" numatė "lemiamą kovą" dėl "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Darbas ofise

Paaiškėjo, kuriame Lietuvos ekonomikos sektoriuje sumažėjo laisvų vietų

(atnaujinta 13:37 2020.11.29)
Nors tuo pačiu metu, palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu, bendras laisvų darbo vietų skaičius respublikoje išaugo

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse, praneša Statistikos departamentas.

2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams — 1,1 tūkst., arba 6,3 proc., daugiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Palyginus su 2019 metais atitinkamu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius beveik nesikeitė – jų buvo 0,1 tūkst., arba 0,8 proc., daugiau nei prieš metus.

Labiausiai — 0,9 tūkst. — laisvų darbo vietų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse — 0,2 tūkst., statyboje — 0,1 tūkst. daugiau nei 2020 metais antrąjį ketvirtį.

Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse — 0,6 tūkst. mažiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2020 metų trečiąjį ketvirtį buvo viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (3,2 proc.), transporto ir saugojimo, finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (po 2,3 proc.).

Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo nekilnojamo turto operacijų (0,1 proc.), švietimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (po 0,4 proc.).

Spalį šalyje buvo įregistruota daugiau nei 53,7 tūkstančiai bedarbių, iš jų 18,8 tūkstančiai neturi profesijos. Per metus augant ilgalaikių bedarbių gretoms, beveik dvigubai padidėjo profesinės kvalifikacijos neturinčių žmonių skaičius.

Į šią grupę pateko tie, kurie dėl įvairių priežasčių (švietimo sistemos, šeimos aplinkybių, asmeninių savybių) neįgijo jokios profesijos, neturėjo motyvacijos mokytis ir kelti kvalifikaciją. Nekvalifikuoti žmonės paprastai tampa ilgalaikiais bedarbiais, o jų integracijai į darbo rinką reikalauja kompleksinių priemonių.

Tegai:
Statistikos departamentas, darbas, Lietuva
Kalėdinės eglutės, archyvinė nuotrauka

Čaplinskas įvertino COVID-19 infekcijos riziką perkant eglutę

(atnaujinta 09:23 2020.11.30)
Pasak jo, apsipirkimas atviroje erdvėje esančioje rinkoje yra daug saugesnis nei uždarame prekybos centre

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas įvardijo ar tikslinga drausti prekiauti eglutėmis dėl COVID-19 atvirose erdvėse, apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

"Nuo kalėdinių eglučių ar mišku kvepiančių eglių šakų, kaip ir jomis atvirose erdvėse prekiaujančių ar jas perkančių žmonių, laikantis gerai žinomų saugumo priemonių (laikytis fizinio atstumo ir dėvėti kaukę) rizikos užsikrėsti COVID-19 ligą sukeliančiu virusu praktiškai nėra", — rašo jis.

Čaplinskas pabrėžė, kad reikia stengtis būti uždarose, nepakankamai vėdinamose patalpose, kuriose yra daug žmonių, nes tokiose patalpose, per kurias plinta virusas, gali susidaryti aerozoliai.

"Jų prisikvėpavus, ilgai būnant tokioje patalpoje, galite užsikrėsti. Tuo tarpu eglučių prekyba atviroje erdvėje (lauke) bus nepavojinga, nes aerozolius greitai išsklaido net menkiausias vėjas", — paaiškino jis.

Čaplinskas pažymėjo, kad šiuo požiūriu prekybos eglutėmis apribojimai bus per dideli, nes jie nėra reikalingi, tačiau kartu atims iš žmonių šventinę nuotaiką, nors Kalėdas ir Naujuosius metus jie jau turi švęsti namuose.

Visoje Lietuvoje vyriausybė atšaukė masines šventes esant epidemiologinei situacijai. Savivaldybės stengiasi kuo protingiau papuošti miestus, nes vietiniai gyventojai ir turistai gatvėmis gali vaikščioti tik mažomis grupėmis. Kalėdinių eglučių įžiebimas transliuojamas per televiziją.

Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 60 tūkstančių koronaviruso atvejų. Mirė daugiau nei 490 pacientų. Dabar respublika yra karantine. Nors jis buvo pratęstas iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 62,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,4 milijono žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Saulius Čaplinskas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nuo pandemijos labiau nukentėjo moterys
Biologė apibrėžė pagrindinį vakcinų nuo koronaviruso trūkumą