Klaipėdos SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Liepą Klaipėdos SGD terminalas užtikrino šalies dujų poreikį

42
(atnaujinta 10:18 2019.08.13)
SGD terminale liepą buvo išdujinta 2,7 karto daugiau dujų nei tą patį mėnesį prieš metus

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Liepos mėnesį Klaipėdos SGD terminalas užtikrino patikimą  gamtinių dujų tiekimą Lietuvos ir kaimyninių šalių vartotojams, kai dėl Baltarusijoje tris savaites vykusių dujotiekio remonto darbų dujos iš kaimyninės šalies nebuvo tiekiamos, rašoma bendrovės "Klaipėdos nafta" pranešime.

Tai, kaip ir palanki situacija tarptautinėse dujų rinkose, lemia itin intensyvią ir efektyvią suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorės KN valdomų terminalų Klaipėdoje veiklą.

SGD terminale liepą buvo išdujinta beveik 2,2 TWh dujų — 2,7 karto daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus. SGD terminalas produktyvumu pasižymėjo ir krovos srityje — liepos mėnesį priimti 3 didieji dujovežiai, kurie atgabeno apie 411 tūkst. kub. m SGD bei 4 mažieji dujovežiai, kurie atgabeno apie 38 tūkst. kub. m SGD. Liepą taip pat įvykdytos dvi SGD perkrovos operacijos, kurių apimtis siekė apie 7,4 tūkst. kub. m.

Dujomis buvo aprūpinti ne tik Lietuvos vartotojai, tačiau ir kitos Baltijos šalys, kadangi terminale per liepą išdujinta 1,5 karto daugiau dujų nei sunaudojama Lietuvoje. Didžioji dalis dujų — 91 proc. — į Klaipėdos SGD terminalą buvo atgabentos iš Norvegijoje esančios dujų skystinimo gamyklos.

Rugpjūčio mėnesį SGD terminale planuojama priimti 1 didįjį ir 3 mažuosius dujovežius, taip pat planuojamos 2 SGD perkrovos operacijos.

Klaipėdos SGD terminale teikiamomis išdujinimo paslaugomis naudojasi UAB "Lietuvos energijos tiekimas", AB "Achema", nuo gegužės mėn. — UAB "Imlitex".

Klaipėdos SGD terminalas

Vienintelis importinių SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 3 dieną Klaipėdoje. Teigiama, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio".

Kasmet "Klaipėdos nafta" moka 60 milijonų eurų už SGD laivo-saugyklos nuomą iš Norvegijos, tačiau pernai vasarą Lietuvos valdžia priėmė sprendimą jį išpirkti. Manoma, kad jo įsigijimas gali kainuoti nuo 121 iki 160 mln. eurų.

Nors politikai dažnai kalba apie Lietuvos "energetinę nepriklausomybę", šalis ir toliau perka dujas iš Rusijos.

SGD daugiausia importuojamos į Lietuvą iš JAV ir Norvegijos. Kai kurie ekspertai mano, kad JAV dujos kainuoja šaliai daugiau nei Rusijos kuras, tačiau Lietuvos valdžia neatskleidžia kainos, už kurią ji perka SGD, teigdama, kad išlaidos atsiperka.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»


 

42
Tegai:
dujos, SGD terminalas
Dar šia tema
Į Klaipėdą atvyko dujovežis su dideliu Norvegijos SGD kroviniu
Ekspertas: Lietuva pristato kiekvieną SGD tiekimą kaip pergalę
"Novatek" pareiškė, kad SGD rinkoje yra perteklius
"Klaipėdos nafta" taikosi tapti Kipro SGD terminalo operatore
Didelis Norvegijos SGD krovinys pasiekė Lietuvą
Nord Stream-2

Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais  

(atnaujinta 15:44 2020.08.07)
Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos premjerė Manuela Schleswig pasipiktino JAV grasinimais dėl dujotiekio "Nord Stream-2" darbų.

"Šios grėsmės [Vokietijos miesto Zasnico uosto, esančio Meklenburge-Pomeranijoje — Sputnik], operatoriui yra absoliučiai nepriimtinos", — "dpa" pasakojo ji.

Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą. Visų pirma, laiške teigiama, kad tęsdamas darbą Zasnico uostas susidurs su "finansiniu sunaikinimu".

Ji pridūrė, kad Vokietija "pati gali nuspręsti, kur ir kaip pasisemti energijos".

Anksčiau premjerė pabrėžė Berlyno laikraščiui "Tagesspiegel", kad Meklenburgas-Vorpommernas "tvirtai laikosi dujotiekio tiesimo", tikisi iš Vokietijos vyriausybės "ryžtingo atsakymo, susijusio su JAV šantažo bandymais".

Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"
JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  
Astravo AE

Pradėtas branduolinio kuro pakrovimas Baltarusijos AE 1-ajame bloke  

(atnaujinta 15:00 2020.08.07)
Patvirtinus maitinimo bloko patikimumą ir saugą jo projektiniais parametrais, prasidės galios paleidimo fazė, kurios metu įrenginys pirmą kartą bus prijungtas prie elektros tinklo

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Šiandien pradėta krauti branduolinį kurą pirmajame Baltarusijos AE elektriniame bloke (generalinis projektuotojas ir generalinis rangovas — valstybinės atominės energijos korporacijos "Rosatom" inžinerijos skyrius).

Pranešama, kad į reaktoriaus šerdį buvo pakrautas pirmasis kuro rinkinys (FA) su šviežiu branduoliniu kuru. Iki mėnesio pabaigos iš eilės bus pakrauta 163 kuro rinkiniai.

Įkrovus kurą, atlikus atitinkamus tyrimus reaktorius bus pakrautas iki minimalaus kontroliuojamo lygio (1% galios). Nuo šio momento reaktorius įgyja atominės elektrinės statusą. Patvirtinus maitinimo bloko patikimumą ir saugą jo projektiniais parametrais, prasidės galios paleidimo fazė, kurios metu įrenginys pirmą kartą bus prijungtas prie elektros tinklo.

"Baltarusija tapo kvartalo, pastatyto naudojant moderniausias "3+" kartos technologijas, savininke. Šios technologijos nuorodą jau patvirtino panašių jėgos agregatų eksploatavimas Rusijos teritorijoje. Jie atitinka visus po Fukušimos avarijos nustatytus saugos reikalavimus, o visos TATENA misijos pripažino jų patikimumą. Mums labai svarbu, kad mes sukūrėme pirmąjį užsienio VVER-1200 padalinį Baltarusijos respublikoje — mums brolišką šalį", — sakė "Rosatom" generalinis direktorius Aleksejus Lichačiovas.

Baltarusijos AE statybos projekto įgyvendinimas vykdomas atvirai ir skaidriai. Elektrinė atitinka visus TATENA saugos reikalavimus. Baltarusija reguliariai bendradarbiauja su organizacijos vadovybe ir ekspertais, taip pat palaiko ryšius su Europos Komisijos ir Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės ENSREG atstovais. Iš viso 2012–2020 metų laikotarpiu buvo vykdomos septynios pagrindinės TATENA misijos, kurios rekomenduojamos šalims, statančioms savo pirmąsias atomines elektrines.

Baltarusijos AE galios blokas Nr. 1 tapo pirmuoju naujos kartos "3+" bloku, pastatytu naudojant Rusijos technologijas užsienyje. Šiuo metu Rusijoje sėkmingai eksploatuojami trys tokio tipo jėgainei: du Novovoronežo AE ir vienas Leningrado AE. Be to, liepos mėnesį buvo baigtos statybos ir pradėtos eksploatavimo operacijos ketvirtajame Rusijos "3+" kartos energijos bloke — Leningrado AE-2 2 bloke.

"Palyginti su ankstesnės kartos galios blokais su reaktoriumi VVER-1000, novatoriškas "3+" kartos galios agregatas su reaktoriumi VVER-1200 turi nemažai pranašumų, kurie žymiai padidina jo ekonominius rodiklius ir saugumą", — pažymėjo pirmasis viceprezidentas statyboms Andrejus Petrovas.

Jo teigimu, pagrindinis "VVER-1200" bruožas yra unikalus aktyvios ir pasyvios saugos sistemų derinys, dėl kurio AE yra maksimaliai atspari išorės ir vidaus poveikiui. Todėl visuose jėgos blokuose yra įrengta "lydalo gaudyklė" — įrenginys, skirtas lokalizuoti branduolinio reaktoriaus branduolio tirpimą, taip pat kitos pasyviosios saugos sistemos, galinčios veikti esant visiškam elektros energijos tiekimo nutraukimui ir nedalyvaujant operatoriams.

Pabrėžiama, kad reaktoriaus jėgainės pajėgumai padidėjo 20 proc., labai sumažėjo techninės priežiūros personalo skaičius, pagrindinės įrangos projektinis tarnavimo laikas buvo padvigubintas nuo 30 iki 60 metų su galimybe ją pratęsti dar 20 metų.

Šiandien Suomija, Vengrija, Turkija, Bangladešas, Egiptas ir kitos tapo pagrindinėmis AE, turinčios "3+" kartos rusiško dizaino jėgaines, klientais.

UAB "Atomenergomash" yra visas Baltarusijos AE branduolinės salos įrangos tiekėjas.

Degalai buvo gaminami Novosibirsko cheminių koncentratų gamykloje, sodrinimo lygis svyruoja nuo 1,3 iki 4,4%.

Šiuo metu "Rosatom" yra pripažinta pasaulio lydere ir vienintele įmone pasaulyje, vykdanti atominių elektrinių serijines statybas užsienyje. Visame pasaulyje pastatyta 102 rusiškos konstrukcijos atominės elektrinės, iš jų 78 galios blokai su VVER reaktoriais. Iki šiol "Rosatom" tarptautinių užsakymų knygoje yra 36 VVER padaliniai įvairiais įgyvendinimo etapais 12-yje šalių, iš kurių 25 įrenginiai statomi devyniose šalyse.

Tegai:
branduolinis kuras, Astravo AE, Rosatom
Dar šia tema
Kaip karantinas paveikė nedarbą antrajame ketvirtyje – statistika
Per metus Lietuvos eksportas sumažėjo 7,6 proc., importas — 10,4 proc.
JAV kariškiai dalyvauja pratybose Lietuvoje

Lenkijos ekpsertas įvardijo silpniausią Baltijos vietą karo su Rusija atveju

(atnaujinta 17:21 2020.08.08)
Anot jo, karinės pratybos gali pašalinti šią problemą. Kaip pavyzdį jis paminėjo "Trident Juncture" manevrus

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik.  Interviu "Polske Radio" Lenkijos rytų studijų centro ekspertas Piotras Šimanskis vidutinio nuotolio oro gynybą pavadino silpna Baltijos šalių vieta galimoje konfrontacijoje su Rusija.

"Baltijos šalys lažinasi dėl sausumos pajėgų mobilumo lygio didinimo, jų apsaugos ir ugnies jėgos. Prieštankinė gynyba ir nereguliarūs veiksmai yra svarbūs jų teritorinėms kariuomenėms. Vis dėlto vidutinio nuotolio oro gynyboje galima pastebėti didelių trūkumų", — sakė jis.

Anot jo, karinės pratybos gali pašalinti šią problemą. Kaip pavyzdį jis paminėjo "Trident Juncture" manevrus 2015 ir 2018 metais. Pastarasis tapo didžiausiu Šiaurės Atlanto aljanso manevru per 20 metų.

Be to, analitikas paragino NATO vadovybę atkreipti dėmesį į bloko vadovavimo ir galios struktūrą.

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV dėl didelių sumų, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Anksčiau Lietuvos krašto ministras Raimundas Karoblis teigė, kad respublika diskutuoja apie galimybę šalies vakaruose sukurti naują karinio rengimo poligoną. Jis taip pat sakė, kad artimiausiu metu planuojama daugiau investuoti į esamus Pabradės ir Ruklos sąvartynus.

Tuo pat metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Pokalbyje su Sputnik Lietuva karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija bijo prarasti Amerikos finansavimą, todėl reikalauja išplėsti JAV kariuomenės buvimą. Anot jo, amerikiečiams naudinga dėl jų buvimo, nes jie išleidžia daug pinigų.

 

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, NATO
Dar šia tema
Politologas: Lietuva ir Lenkija stumia Baltarusiją link spalvotos revoliucijos
Rusijos saugumo taryba paaiškino neonacistinių nuotaikų augimą Baltijos šalyse