Kruonio HAE, archyvinė nuotrauka

Šveicarijos įmonė įvertins Kruonio HAE

44
(atnaujinta 12:02 2019.08.13)
Bendrovė analizuos elektrinės ekonominį efektyvumą

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Bendrovė "Lietuvos energijos gamyba" (LEG) pasirašė dvejų metų sutartį su Šveicarijos įmone "AF-Consult Switzerland" dėl technologinio tyrimo Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (KHAE). Tai paskelbė centrinis viešųjų pirkimų portalas.

Sutarties vertė yra 205 tūkstančiai eurų.

Tikimasi, kad Šveicarijos įmonė įvertins konkrečių elektrinės plėtros alternatyvų ekonominį efektyvumą, naudą ir poveikį visuomenei.

Šiuo metu Kruonio HAE veikia keturi įrenginiai, kurių kiekvieno galia yra 225 megavatai. Generatoriaus režime jų galia gali siekti 225 megavatus, o siurbimo režime — 220 megavatų.

Kruonio HAE yra vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse. Ji pradeda veikti ir gaminti elektrą per dvi minutes, todėl naudojama norint greitai pašalinti avarines situacijas ir užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vartotojams.

44
Tegai:
elektrinė
Dar šia tema
Kruonis be Ignalinos: kaip Lietuva pražiopsojo "dvigubą sėkmę" energetikoje
"Litgrid" išbandė Lietuvos elektros sistemos darbą izoliuotu režimu
Lietuvos sinchronizacijai su kontinentine Europa bus skirta 125,2 mln. eurų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuva derybose sieks konkurencingumą užtikrinančio ES daugiamečio biudžeto

(atnaujinta 08:24 2020.07.15)
Tuo pačiu, naujajame pasiūlyme išskirtas finansavimas projektui "Rail Baltica" ir karinio mobilumo užtikrinimui

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Finansų, Aplinkos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų, Užsienio reikalų, Energetikos ministerijų vadovais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptartas naujausias Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo pasiūlymas, kurio svarstymas numatytas liepos 17 dieną Europos Vadovų Taryboje, Briuselyje.

Nausėda pažymėjo, kad nors siūlymas yra pagerintas, palyginti su ankstesniu vasario mėnesį teiktu siūlymu, tačiau vis dar lieka neišspręsti Lietuvai tokie svarbūs klausimai kaip Sanglaudos politikos finansavimas, tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencija su ES vidurkiu, ES sutartiniai įsipareigojimai dėl Kaliningrado specialiosios tranzito programos ir Ignalinos AE uždarymo finansavimo.

"Pozityviai vertinu derybose pasiektą tarpinį rezultatą — pasiūlyme atspindėtą, nors vis dar nepakankamai sustiprintą, Lietuvos keltą klausimą dėl emigracijos poveikio Lietuvos ekonomikai, apskaičiuojant Sanglaudos politikai skiriamas lėšas", — teigė jis. 

Nausėdos teigimu, efektyvus ES daugiametės perspektyvos ir Europos gaivinimo instrumento lėšų panaudojimas yra labai svarbus respublikai, turint omenyje poreikį investuoti į pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius ir atsinaujinančius energijos šaltinius.

Tuo pačiu, naujajame pasiūlyme išskirtas finansavimas projektui "Rail Baltica" ir karinio mobilumo užtikrinimui.

Kalbėdamas apie derybas dėl Europos gaivinimo instrumento, Nausėda teigė, kad itin svarbu užtikrinti lėšų paskirstymą pagal teisingus ir objektyvius kriterijus, kurie leistų visoms ES valstybėms pasinaudoti instrumento teikiamomis galimybėmis finansuoti struktūrines reformas ir įgyvendinti klimato kaitos bei skaitmenizacijos darbotvarkes.

"Tikiu, kad derybose dėl Gaivinimo instrumento lėšų paskirstymo formulės bus įsiklausyta į visų ES narių argumentus", — pažymėjo Nausėda.

Susitikime su Gitanu Nausėda dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, energetikos ir užsienio reikalų viceministrai. 

Tegai:
Rail Baltica, susitikimas, ES, Lietuva, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Išeiti iš krizės stipresnei: Lietuvos vadovas su premjeru aptarė 2021 metų biudžetą
Nausėda vyks į Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje
Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Analitikas: Europos Sąjunga siekia Baltijos šalių pramonės likvidavimo

(atnaujinta 19:04 2020.07.14)
Už "žaliosios energetikos" šiuo metu slypi Rytų Europos pramonės potencialo sunaikinimo planas, mano "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Europos Komisija (EK) rudenį ketina pateikti šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad įsipareigojimas dėl spartesnio taršos mažinimo Lietuvai gali būti per didelis iššūkis, praneša RuBaltic.ru su nuoroda į "Baltic Course".

Ši EK programa buvo planuojama jau seniai ir buvo vykdoma etapais, primena "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas. Pasak jo, už "žaliosios energetikos" slypi ketinimas sumažinti Rytų Europos pramonės potencialą.

"Tas pats procesas vyksta beveik 30 metų nuo 1990-ųjų. Jis susideda iš pramonės įmonių ir Rytų Europos pramonės potencialo išardymo, siekiant išplėsti gamybą Vakarų Europos šalyse. Iš esmės tai yra ilgalaikė Rytų Europos, buvusios socialistinės stovyklos, pramonės įmonių likvidavimo programa", — interviu Sputnik Lietuva sakė Lukašovas.

Jo manymu, labai lengva įgyvendinti planus pagal "žaliosios energetikos" programą, tereikia pašalinti pramonę, nes ji yra pagrindinė tų išteklių, skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido išmetimą, vartotoja.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

"Manau, kad viskas vyksta nuosekliai ir bus pasiekta galutinai panaikinus pramonę Rytų Europos šalyse, įskaitant Baltijos šalis", — padarė išvadą analitikas.

Europos Komisija rudenį ketina įvertinti siūlymus CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų sumažinti ne 30 proc., kaip yra numatyta dabar, o 50–55 procentais.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų, palyginti su 2005 metais, sumažinti 9 procentais.

Gegužės statistiniais duomenimis, Lietuva buvo tarp tų ES šalių, kuriose 2019 metais padidėjo anglies dioksido (CO2) išmetimo lygis.

Lietuva bando sumažinti CO2 išmetimą. Nuo šių metų balandžio 1 dienos įsigaliojo transporto priemonių registravimo mokesčio įstatymo pataisos. Pagal pataisas apmokestinimo objektas bus M1 ir N1 klasių transporto priemonių (lengvųjų automobilių ir autobusų), išskyrus istorines motorines transporto priemones, kurias įregistravo savininkas, angliavandenilių išmetimas (CO2).

Mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio tipo ir jo išmetamo anglies dioksido (CO2), jei šis skaičius viršija 130 gramų CO2 vienam kilometrui.

Tegai:
ES, Baltijos šalys, pramonė
Dar šia tema
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
"Gazprom" įvardijo neginčijamą Rusijos dujų pranašumą prieš JAV SGD
Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus
Premjeras Saulius Skvernelis

Radviliškio rajone buvo pakabintas Skvernelį menkinantis plakatas

(atnaujinta 09:22 2020.07.15)
Incidentas įvyko antradienio vakarą Baisogalos miestelyje. Policija surašė tarnybinį protokolą apie pažeidimą

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Radviliškio rajone Baisogalos miestelyje ant skelbimų lentos buvo pastebėtas ministrą pirmininką įžeidžiančio turinio plakatas, praneša Lietuvos policija.

Tai buvo pastebėta antradienį apie 19:10 vakare.

Dėl įvykio yra surašytas tarnybinis pranešimas.

Anksčiau Sputnik Lietuva pranešė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl užrašų apie ministrą pirmininką Saulių Skvernelį šalia jo namų.

Tyrimas buvo pradėtas dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo. Pažymima, kad Upės gatvėje, Smiglių kaime, Vilniaus rajone, kur stovi premjero namas, praėjusį trečiadienį ant asfalto užteplioti užrašai, susiję su Skverneliu.

Praėjusiais metais Lietuvoje kilo skandalas dėl kelio iki vyriausybės vadovo namo asfaltavimo. Vilniaus regionui papildomai skirta beveik 300 tūkstančių eurų keliams asfaltuoti. Beveik visa suma buvo išleista Upes gatvės remontui Smiglių kaime, kur gyvena Skvernelis. Vilniaus savivaldybė paraiškų dėl šios gatvės nepateikė.

Šių metų birželio pradžioje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nutraukti galimo interesų konflikto tyrimą. Nustatyta, kad nėra pagrindo teigti, jog Skvernelis žinojo, kad lėšos bus skirtos kelio remontui būtent šalia jo namų.

Tegai:
policija, Lietuva, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
Išeiti iš krizės stipresnei: Lietuvos vadovas su premjeru aptarė 2021 metų biudžetą