Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

Ekspertas paaiškino, kodėl Lietuvoje neįmanoma atgaivinti branduolinės energijos

56
(atnaujinta 12:52 2019.08.13)
Šiandien Lietuvoje elektros energijos kaina galutiniams vartotojams yra viena didžiausių Rytų Europoje

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Atgaivinti branduolinę energiją Lietuvoje neįmanoma, nes tam reikia pritraukti labai didelių finansinių išteklių, kurių Vilnius neturi. Tai interviu portalui "RuBaltic.ru" teigė  Rusijos energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Ekspertas pabrėžė, kad Lietuva negavo reikšmingos ES paramos mainais į Ignalinos AE uždarymą, todėl Visagino AE statybos planai nebuvo įgyvendinti.

"Realesnė galimybė yra susitarti su Baltarusija ir pradėti importuoti elektrą iš Astravo AE. Akivaizdu, kad tai kelia labai didelę alergiją Lietuvos politiniam elitui, taip pat ir todėl, kad atominė elektrinė turėjo būti pastatyta Lietuvoje, o pastatyti dabar ją savo jėgomis yra tiesiog nerealu", — sakė jis.

Anot Kondratjevo, anksčiau Ignalinos AE leido Vilniui būti didžiausiu elektros energijos eksportuotoju regione ir gauti elektrą žemomis kainomis, tačiau ši situacija pasikeitė po priverstinio AE uždarymo.

"Šiandien Lietuvoje kainų lygis — vienas aukščiausių galutiniams vartotojams Rytų Europoje. Tai kenkia ekonomikos konkurencingumui ir kelia rimtų klausimų buitiniams vartotojams", — sakė jis.

Ekspertas pabrėžė, kad Ignalinos AE buvo uždaryta dėl politinių priežasčių, o pats objektas buvo patikimas — tai patvirtino Tarptautinės atominės energijos agentūros atliktų patikrinimų rezultatai. Kondratjevo manymu, Lietuva dabar neturi reikiamų finansinių išteklių.

"Jei ji [Lietuva — red.] skolinsis finansinius išteklius pagal valstybės garantijas atviroje rinkoje, tai taip ji pažeis savo įsipareigojimus pagal ES dėl makrofinansinio stabilumo, nes tai sukels labai greitą valstybės skolos augimą. O privačioms akcinėms bendrovėms Lietuvoje tiesiog neišeina pritraukti pinigų atviroje rinkoje, nes nėra garantijos, kad jie grįš dabartine forma, todėl Lietuva jau praleido savo galimybę plėtoti branduolinę energiją", — apibendrino ekspertas.

Ignalinos AE

1983 metais atidaryta Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvai įstojus į ES, 2009 metų gruodžio 31 dieną visiškai nutraukė elektros energijos gamybą. Lietuvos gyventojai pasipriešinimas atominės elektrinės uždarymui buvo bergždžias, o valstybė tapo labiau priklausoma nuo elektros tiekimo iš kitų šalių.

AE demontavimo projektas, kurio vertė siekia apie tris milijardus eurų, daugiausia finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Lietuva iš valstybės biudžeto skiria tik 14 procentų nuo bendros sumos ir turės padidinti savo įnašą iki 20 procentų. Tikimasi, kad Ignalinos AE uždarymas baigsis 2038 metais.

Vilnius planavo statyti naują, Visagino AE, bendradarbiaudamas su Latvija ir Estija, tačiau projektas buvo sustabdytas dėl pasikeitusios Lietuvos valdžios ir situacijos rinkoje.

56
Tegai:
Ignalinos AE, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva pardavė savo ateitį už brangią ES elektros energiją
Ekspertas: Latvija Baltarusijos AE klausimu nekopijuoja Lietuvos kurso
Ekspertas: triukšmas Lietuvoje dėl Astravo AE – verksmas dėl prarastų galimybių
ES vėliava

ES vyksta intensyvios diskusijos dėl išorinių sienų apribojimų

Europos Komisijai labai svarbu, kad Europos Sąjunga laikytųsi suderinto požiūrio į tolesnius sienų atidarymo veiksmus

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. ES valdžios institucijos vykdo labai intensyvias derybas dėl tolesnių žingsnių, susijusių su Sąjungos išorinių sienų kirtimo apribojimais, trečiadienio posėdyje sakė Europos Komisijos atstovas, rašo RIA Novosti autorė Marija Kniazeva.

"Dėl kelionių prie išorinių sienų vyksta labai intensyvios konsultacijos dėl tolesnių šių apribojimų, kurie galioja iki birželio 15 dienos", — sakė jis.

EK atstovas kalbėjo apie daugybę įvairių šalių ES šalių atstovų kontaktų. Kartu pačiai Europos Komisijai labai svarbu, kad Europos Sąjunga laikytųsi suderinto požiūrio į tolesnius sienų atidarymo veiksmus, sakė jis.

Anksčiau EK rekomendavo ES šalims iki birželio 15 dienos išlaikyti apribojimus neprivalomiems išorinių sienų kirtimams. Be to, ES šalys pačios priima galutinius sprendimus dėl savo sienų.

EK taip pat pateikė keletą rekomendacijų, kaip atverti sienas Sąjungoje ir taip atnaujinti turizmą šią vasarą.

ES pandemijos metu buvo įvesti didelio masto draudimai socialinio ir ekonominio gyvenimo srityje, įskaitant restoranų, parduotuvių, grožio salonų, sporto klubų uždarymą, viešų renginių panaikinimą ir judėjimo bei turizmo apribojimus.

Dėl to stipriai nukentėjo ES ekonomika. Sąjungos šalys jau pradėjo laipsniškai švelninti karantino priemones, tačiau, remiantis naujausiomis Europos Komisijos prognozėmis, Sąjungos BVP šiemet sumažės daugiau nei 7 %, palyginti su 1,5 % augimu pernai. Nedarbas 2019 metais gali šoktelti iki 9 % nuo 6,7 %.

Tegai:
apribojimas, koronavirusas, Europos Komisija (EK), ES
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO: Europoje nėra nė vienos valstybės, turinčios imunitetą koronavirusui
Žiniasklaida: PSO sausio mėnesį turėjo problemų gaunant COVID-19 duomenis iš Kinijos
Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė pritarė Nausėdos siūlymui dėl NPD, bet ne dėl GPM

(atnaujinta 16:32 2020.06.03)
Kaip pažymėjo finansų ministras, mažinant gyventojų pajamų mokesčio tarifą didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantys gyventojai

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 50 eurų — iki 400 eurų, tačiau nepritarė jo iniciatyvai laikinai 5 procentiniais punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). 

Ministrų kabinetas pritarė Finansų ministerijos parengtai išvadai, kurios prašė Seimo valdyba. 

"Siūlome nutarime pritarti pataisoms dėl NPD didinimo, kadangi didžiausią naudą pajustų mažiausiai uždirbantys asmenys, tai tikrai tikslingiau prisidėtų prie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo ir atitinkamai, galėtų pateisinti ir pagrįsti tuos papildomus 84 mln. eurų biudžeto pajamų netekimus", — trečiadienio posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka. 

Pasak jo, ministerija palaiko su darbo santykiais susijusios mokestinės naštos mažinimo kryptį, tačiau siūlo nemažinti gyventojų pajamų mokesčio. 

"Tarifo mažinimas visiems gyventojams neatitiktų nei Vyriausybės programos, nei tarptautinių institucijų rekomendacijų dėl skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo mokestinių priemonių pagalbą. Mažinant tarifą didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantys gyventojai", — sakė Šapoka. 

Kaip pažymėjo ministras, minimaliąją mėnesinę algą (MMA) uždirbančiam asmeniui GPM tarifo mažinimo nuo liepos 1 dienos nauda 2020 metais siektų 77 eurus, o uždirbančiam 4 tūkst. eurų — 1117 eurų, t. y. beveik 14,5 karto daugiau nei uždirbančiam MMA. 

Anot Šapokos, įstatymo projektu siekiama paskatinti vartojimą, tačiau būtent mažas pajamas gaunantys asmenys išleidžia didžiąją dalį papildomų pajamų, kai gaunantieji daugiau orientuojasi į taupymą.

"Biudžeto pajamų netekimai pusei metų sudarytų apie 400 mln. eurų, o įvertinus pagrįstą riziką, kad tarifo sumažinimo laikotarpis gali būti pratęstas — paprastai iki šiol Lietuvoje taip ir vykdavo — netekimai visiems metams sudarytų apie 715 mln. eurų", — teigė Šapoka. 

Pasak ministro, tokį netekimą tektų kompensuoti smarkiai didinant valstybės skolinimąsi, dėl ko tikrai išaugtų ne tik pati skola, bet ir jos tvarkymo išlaidos, kadangi investuojantys į Vyriausybės vertybinius popierius įvertintų rizikos padidėjimą, o tai ateityje atsispindėtų arba mokesčių didinimu, arba viešųjų išlaidų mažinimu. 

Anksčiau prezidentas siūlė laikinai sumažinti GPM tarifą visoms pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių nuo 20 iki 15 proc. Taip pat šalies vadovas siūlo padidinti NPD nuo 350 iki 400 eurų šiais metais. 

Tegai:
Gitanas Nausėda, vyriausybė, gyventojų pajamų mokestis, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD)
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19