Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

Ekspertas paaiškino, kodėl Lietuvoje neįmanoma atgaivinti branduolinės energijos

69
(atnaujinta 12:52 2019.08.13)
Šiandien Lietuvoje elektros energijos kaina galutiniams vartotojams yra viena didžiausių Rytų Europoje

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Atgaivinti branduolinę energiją Lietuvoje neįmanoma, nes tam reikia pritraukti labai didelių finansinių išteklių, kurių Vilnius neturi. Tai interviu portalui "RuBaltic.ru" teigė  Rusijos energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Ekspertas pabrėžė, kad Lietuva negavo reikšmingos ES paramos mainais į Ignalinos AE uždarymą, todėl Visagino AE statybos planai nebuvo įgyvendinti.

"Realesnė galimybė yra susitarti su Baltarusija ir pradėti importuoti elektrą iš Astravo AE. Akivaizdu, kad tai kelia labai didelę alergiją Lietuvos politiniam elitui, taip pat ir todėl, kad atominė elektrinė turėjo būti pastatyta Lietuvoje, o pastatyti dabar ją savo jėgomis yra tiesiog nerealu", — sakė jis.

Anot Kondratjevo, anksčiau Ignalinos AE leido Vilniui būti didžiausiu elektros energijos eksportuotoju regione ir gauti elektrą žemomis kainomis, tačiau ši situacija pasikeitė po priverstinio AE uždarymo.

"Šiandien Lietuvoje kainų lygis — vienas aukščiausių galutiniams vartotojams Rytų Europoje. Tai kenkia ekonomikos konkurencingumui ir kelia rimtų klausimų buitiniams vartotojams", — sakė jis.

Ekspertas pabrėžė, kad Ignalinos AE buvo uždaryta dėl politinių priežasčių, o pats objektas buvo patikimas — tai patvirtino Tarptautinės atominės energijos agentūros atliktų patikrinimų rezultatai. Kondratjevo manymu, Lietuva dabar neturi reikiamų finansinių išteklių.

"Jei ji [Lietuva — red.] skolinsis finansinius išteklius pagal valstybės garantijas atviroje rinkoje, tai taip ji pažeis savo įsipareigojimus pagal ES dėl makrofinansinio stabilumo, nes tai sukels labai greitą valstybės skolos augimą. O privačioms akcinėms bendrovėms Lietuvoje tiesiog neišeina pritraukti pinigų atviroje rinkoje, nes nėra garantijos, kad jie grįš dabartine forma, todėl Lietuva jau praleido savo galimybę plėtoti branduolinę energiją", — apibendrino ekspertas.

Ignalinos AE

1983 metais atidaryta Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvai įstojus į ES, 2009 metų gruodžio 31 dieną visiškai nutraukė elektros energijos gamybą. Lietuvos gyventojai pasipriešinimas atominės elektrinės uždarymui buvo bergždžias, o valstybė tapo labiau priklausoma nuo elektros tiekimo iš kitų šalių.

AE demontavimo projektas, kurio vertė siekia apie tris milijardus eurų, daugiausia finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Lietuva iš valstybės biudžeto skiria tik 14 procentų nuo bendros sumos ir turės padidinti savo įnašą iki 20 procentų. Tikimasi, kad Ignalinos AE uždarymas baigsis 2038 metais.

Vilnius planavo statyti naują, Visagino AE, bendradarbiaudamas su Latvija ir Estija, tačiau projektas buvo sustabdytas dėl pasikeitusios Lietuvos valdžios ir situacijos rinkoje.

69
Tegai:
Ignalinos AE, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva pardavė savo ateitį už brangią ES elektros energiją
Ekspertas: Latvija Baltarusijos AE klausimu nekopijuoja Lietuvos kurso
Ekspertas: triukšmas Lietuvoje dėl Astravo AE – verksmas dėl prarastų galimybių
Nord Stream-2 statyba

Ekspertas: "Nord Stream-2" projektas yra naudingas visiems jo dalyviams

(atnaujinta 18:50 2021.01.25)
Vokietija yra suinteresuota diversifikuoti savo energetikos sektorių, prie to prisidės naujas dujotiekis, mano ekspertas Stanislavas Byšokas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Dujotiekio "Nord Stream-2" statybų projektą galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu, interviu Sputnik Lietuva pasakė politikos ekspertas, Tarptautinės stebėsenos organizacijos CIS-EMO vykdantysis direktorius Stanislavas Byšokas.

Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto ir atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, pareiškė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zaibertas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas situacijos su Aleksejumi Navalnu fone. Taigi dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pareikalavo iš ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, o taip pat  "juntamai sustiprinti" ribojančias priemones Rusijos Federacijai.

Ekspertas Byšokas pareiškė, kad Vokietijos pozicija dėl "Nord Stream-2" visada buvo vienareikšmė.

"Tarp Maskvos ir Berlyno yra politinių nesutarimų tam tikrais klausimais, yra ir ekonominis bendradarbiavimas. Šie du takeliai turėtų vykti nesimaišydami. Yra ekonominiai interesai, įskaitant Vokietijos interesus įvairinti savo energetikos sektorių, todėl Vokietijai svarbu turėti galimybę pirkti energiją tiek iš Rusijos per "Nord Stream-2", tiek iš Norvegijos,tiek iš Škotijos, tiek iš JAV, tai yra tiesiogiai nepriklausyti nuo vieno kažkokio tiekėjo", — pasakė jis.

Byšokas pažymėjo, kad "Nord Stream-2" galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu. Pasak jo, visos dalyvaujančios šalys gaus ekonominę naudą.

"Tai situacija, kai laimi visi šio projekto dalyviai", — apibendrino jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"
Eurai

Paaškėjo, kurie banknotai yra dažniau padirbinėjami Lietuvoje

(atnaujinta 15:16 2021.01.25)
Pasak Lietuvos banko ekspertų, tokios tendencijos tęsiasi jau ne vienerius metus. Per smulkios ir per stambios kupiūros nėra populiarios sukčių tarpe

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje per metus padirbtų pinigų sumažėjo daugiau nei perpus, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Per 2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų..

Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė pažymėjo, kad зadirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.

ЭSumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena iš jų — karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais", — pasakė ji.

Per 2020 m., ypač IV ketvirtį, sumažėjo ir akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų "filmų pinigų" (angl. Movie money). Apie juos centrinis bankas Lietuvos gyventojus įspėjo praėjusių metų pavasarį.

Daugiausia, kaip ir 2019 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų banknotų, jie atitinkamai sudarė 46 ir 18 proc. visų padirbinių. Mažiausiai aptikta padirbtų 5 ir 200 eurų banknotų.

Euro zonoje vidutiniškai 1 mln. apyvartoje esančių tikrų banknotų tenka 17 padirbtų, Lietuvoje šie skaičiai dar mažesni.

"Taigi tikimybė gauti padirbtą pinigą yra itin maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus, patikrinti juos pagal "apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite" metodą", — pasakė Vanskevičė.

Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune neribotą laiką keičiami litai į eurus.

Tegai:
padirbti banknotai, Lietuvos bankas, Lietuva