Krovininiai vagonai, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkeliai" liepą pervežė rekordiškai daug grūdų

24
(atnaujinta 15:03 2019.08.13)
Savaitę anksčiau prasidėjęs grūdų sezonas lėmė, jog liepą "LG CARGO" Lietuvoje pervežė 224 tūkst. tonų grūdų

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" per septynis šių metų mėnesius gavo daugiau pajamų, traukiniais pervežė 14 proc. daugiau keleivių nei tuo pačiu metu pernai, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Kiek anksčiau prasidėjęs grūdų sezonas lėmė, jog "Lietuvos geležinkelių" įmonių grupės krovinių vežimo bendrovė "LG CARGO" per liepos mėnesį pervežė net 47 proc. daugiau vietinės kilmės grūdų nei pernai tuo pat metu.

"Lietuvos geležinkeliai" kartu su Krovinių vežimo direkcijos veiklą tęsiančia grupės įmone "LG CARGO", išankstiniais duomenimis, gavo per 266 mln. eurų pardavimo pajamų iš pagrindinių veiklų — 2 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai jos siekė 261 mln. eurų.

"LG CARGO" krovinių srautas šiemet sausį-liepą siekė 31,7 mln. tonų ir buvo 0,9 proc. mažesnis nei atitinkamu laiku 2018 metais. Tam didžiausią įtaką turėjo sumažėjęs akmens anglies tranzitas į Kaliningrado sritį bei dėl naftos užterštumo laikinai sumažėjęs naftos produktų importas per uostą. Sumažėjusį tranzitinių krovinių srautą kompensavo išaugęs kitų krovinių srautas — didėjo trąšų ir  statybinių medžiagų pervežimai iš Baltarusijos, eksportuojamos naftos ir vietinių maisto produktų pervežimai.

Vien liepos mėnesį smarkiai augo grūdų srautas — savaitę anksčiau prasidėjęs grūdų sezonas lėmė, jog liepą "LG CARGO" Lietuvoje pervežė 224 tūkst. tonų grūdų, arba 47 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.

Šiemet toliau auga keliaujančių traukiniais: sausio-liepos mėnesiais keliavo 3,3 mln. žmonių — 14 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Siekdama didinti klientų pasitenkinimą, bendrovė ruošiasi iš esmės atnaujinti esamą traukinių bilietų pardavimo sistemą. Jau kitų metų pradžioje stotyse turėtų atsirasti šiuolaikiški bilietų pardavimo automatai, pradės veikti mobili aplikacija bei naujas internetinis puslapis.

Pernai "Lietuvos geležinkelių" grupė uždirbo 54,8 mln. eurų grynojo pelno. Šiemet bendrovė išmokėjo valstybei rekordinius dividendus — 43 mln. eurų.

24
Tegai:
LG CARGO, grūdai
Temos:
"Lietuvos geležinkelių" pažanga ir kasdieninė veikla (90)
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" perleis krovinių vežimą dukterinei bendrovei "LG CARGO"
"LG CARGO" gavo "Milsos" užsakymą vežti skaldą
vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą

(atnaujinta 09:43 2020.08.06)
Ieškinyje reikalaujama atsižvelgti į naujus mokslinius duomenis dėl nekontroliuojamo metano išmetimo ir tikrinti nuotėkius išgaunant, transportuojant ir perdirbant gamtines dujas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos organizacija "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) Greifsvaldo aukščiausiame administraciniame teisme pareikalavo persvarstyti leidimą eksploatuoti dujotiekį "Nord Stream-2", pranešė RIA Novosti.

Organizacijoje paaiškino, kad šiuo ieškiniu DUH iš atsakingos Štralzundo kalnakasybos tarnybos reikalauja atsižvelgti į naujus mokslinius duomenis dėl nekontroliuojamo metano išmetimo ir tikrinti nuotėkius išgaunant, transportuojant ir perdirbant gamtines dujas.

Pareikšta, kad metanas, kaip gamtinių dujų sudedamoji dalis, yra "86 kartus žalingesnis klimatui" nei anglies dioksidas, o naujausiais mokslininkų duomenimis, gavybos metu išmetama daug daugiau, nei manyta anksčiau.

DUH Energetikos ir klimato apsaugos skyriaus vadovas Konstantinas Cergeris pažymėjo, kad "Nord Stream-2" tariamai neturėjo gauti patvirtinimo su dabar turimais moksliniais duomenimis. "Dabar reikia atsižvelgti į naujus metano nuotėkio matavimo metodus, nes jie prives prie didelio dujotiekio poveikio mūsų klimatui", — pridūrė jis.

Be to, kaip nurodo organizacijos teisininkė Kornelija Cim, reikia įvertinti viso vamzdyno, o ne atskirų jo dalių, esančių skirtingose ​​šalyse, poveikį aplinkai, nes pabaigtas objektas veikia visumoje, o ne ruožais.

Dujotiekio "Nord Stream 2 AG" operatorius RIA Novosti pranešė, kad jie susipažino su ieškiniu ir jį įvertins.

Priminta, kad Štralzundo įstaigoje kovo 5 dieną atmetė DUH paraišką peržiūrėti projekto leidimą.

Operatorius 2018 metų sausį gavo leidimą statyti ir eksploatuoti "Nord Stream-2" Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir jo sausumos dalyje.

Projektą jau mėgino nuginčyti NABU organizacijos aplinkosaugininkai, tačiau Greifsvaldo aukštesnysis administracinis teismas ieškinį atmetė, priėjus išvadą, kad visuomenės interesas užtikrinti tiekimo saugumą ir efektyvumą turi viršenybę prieš aplinkosaugininkų interesus.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Laivo "Fortūna" nuomininkas atsisakė dalyvauti užbaigiant "Nord Stream-2"
Nuspręsta: Kiniją "smaugs" dešimt susirinkusių. Ar bus pakviesta Rusija?
Ekspertas: Lenkijos teisinės pretenzijos neturės įtakos "Nord Stream-2"
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo Rusijos SGD partiją

(atnaujinta 08:51 2020.08.06)
Šiuo metu "Coral Favia" yra netoli Klaipėdos SGD terminalo. Pagal grafiką laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų

Į Lietuvą atvyko nauja suskystintų gamtinių dujų (SGD) partija iš Rusijos. Apie tai pranešė portalas "Marinetraffic.com".

Dujovežis "Coral Favia" į Klaipėdos uostą įplaukė ketvirtadienį 04:16. Jis atkeliavo iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" SGD gamykla.

Šiuo metu tanklaivis prisišvartavęs Klaipėdos SGD terminale. Lietuva, remiantis operatorių bendrovės "Klaipėdos nafta" grafiku, gavo dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Savo SGD terminalą Lietuva pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai apsieina: "Klaipėdos nafta" kasmet Norvegijai už nuomą moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metu jų buvo tik kelios partijos.

Tegai:
SGD, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Dujų tanklaivis šiaurėje: kaip Rusija tapo pirmąja, bet niekas to nepastebėjo
Nuomonė: brangios amerikiečių SGD "sunaikins" Europos ekonomiką
Trečias tanklaivis per mėnesį: Lietuva gauna didelę SGD siuntą iš Norvegijos
Kilpinio eismo įvedimas Senamiestyje, archyvinė nuotrauka

Papasakota, kaip pasikeitė vilniečių įpročiai įvedus kilpinį eismą Senamiestyje

(atnaujinta 11:19 2020.08.06)
Pastebėta, kad įvedus kilpinį eismą Senamiestyje po truputį keičiasi gyventojų judėjimo po miestą įpročiai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Penktadienį sukaks mėnuo, kai Vilniaus senamiestyje įvestas kilpinis eismas, rašo miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Sostinės savivaldybės ir įmonės "Susisiekimo paslaugos" specialistai stebėjo, kaip pokyčiai paveikė Vilniaus gyventojų ir miesto svečių judėjimą centrinėje miesto dalyje.

"Surinkti duomenys rodo, kad eismas, palyginti su praėjusių metų liepos mėnesiu, Senamiestyje jau dabar sumažėjo. Pokyčiai kol kas nėra itin žymūs, o specialistai aiškina, kad tam įtakos turėjo netipinė vasara — karantinas ir pandemija pakeitė kelionių įpročius, be to, vasarą eismo visame mieste mažiau", — rašoma pranešime.

Taip pat pastebėta, kad po truputį keičiasi gyventojų judėjimo po miestą įpročiai. Palyginus su 2020 metų birželio paskutinę savaitę ir 2020 metų liepą, vidutinis darbo dienos paros transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc.

Tuo tarpu darbo dienomis rytinis pikas sumažėjo beveik 10 proc., vakarinio piko metu eismas mažesnis 2,1 proc. Kai kuriose gatvėse eismo srautas dėl mažesnio tranzito jau dabar pasikeitė ryškiai — pavyzdžiui, Klaipėdos gatvėje automobilių po kilpinio eismo įvedimo maždaug 40 proc. mažiau, Pamėnkalnio — apie 27 proc. mažiau.

Месяц спустя после введения в старом городе кольцевого трафика
© Photo : Vilnius
Atlikus tyrimą Senamiesčio epicentro sankryžose, pastebėta, kad po Senamiestį dviračiais keliauja daugiau kaip 12 proc. visų eismo dalyvių.

Be to, palyginus birželio paskutinę savaitę ir liepą, vidutinis savaitgalio transporto srautų padidėjimas Senamiestyje yra 16 proc. Tai rodo, kad savaitgaliais Senamiestis pritraukia vis daugiau lankytojų renginiais, viešosiomis erdvėmis, lauko kavinėmis ir t.t., jo gatvės naudojamos ne tranzitui, o apsilankymui konkrečiai šioje miesto dalyje.

Pastebima, kad įvedus kilpinį eismą ir apribojus automobilių judėjimą Senamiestyje, kad vilniečiai pradėjo rinktis ir kitus, darnesnius, judėjimo po miestą būdus. Atlikus tyrimą Senamiesčio epicentro sankryžose, pastebėta, kad po Senamiestį pėsčiomis juda daugiau kaip 53 proc. visų eismo dalyvių. Dviračiais keliauja daugiau kaip 12 proc., paspirtukais — 5,6 proc. gyventojų. Tuo tarpu automobiliais po Senamiestį juda šiek tiek daugiau nei 28 proc. miesto gyventojų ar miesto svečių.

Padaugėjo važiuojančių viešuoju transportu

Senamiestyje kursuojančių 11 ir 89 autobusų maršrutuose keleivių srautas po kilpinio eismo organizavimo per pirmąjį mėnesį bendrai padidėjo apie 12 proc.

"Keleivių daugėja pagrindiniuose centrinėje miesto dalyje važiuojančiuose viešojo transporto maršrutuose. Taip pat ir Senamiesčio prieigose — Pylimo, Maironio, Šventaragio gatvėse — kursuojančių 10, 33, 1G, 21, 53, 88 maršrutų autobusų  ir 1, 2, 6, 7, 12, 20 maršrutų troleibusų keleivių srautas po kilpinio eismo įvedimo iš viso padidėjo apie 4 proc. Pokytis jau po pirmo mėnesio rodo gerą tendenciją, jog miestiečiai dažniau renkasi autobusus, troleibusus", — sakė SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorė Modesta Gusarovienė.

Pabrėžta, kad viešojo transporto punktualumui kilpinio eismo organizavimo įvedimas įtakos neturi — maršrutų nukrypimų nuo eismo tvarkaraščių nepastebima.

Numatytas papildomas informavimas ir edukacinės akcijos

Nors pirmųjų kilpinio eismo įvedimo dienų buvo dalinamos informacinės skrajutės, išsiųsti pranešimai, savivaldybės ir SĮ "Susisiekimo paslaugos" specialistai ir toliau konsultuoja gyventojus telefonu ir elektroniniu paštu, dažnai vyksta į vietą nagrinėti situacijų.

Šiuo metu dauguma vairuotojų jau įsidėmėjo naujus maršrutus arba naudojasi "Google maps" ir "WAZE" aplikacijomis arba atnaujino savo navigacijos sistemas.

Месяц спустя после введения в старом городе кольцевого трафика
© Photo : Vilnius
Palyginus su 2020 metų birželio paskutinę savaitę ir 2020 metų liepą, vidutinis darbo dienos paros transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc.

Artėjant rugsėjui, kai eismas mieste tampa gerokai intensyvesnis, planuojamos papildomos kontrolės akcijos — dar vienas skrajučių dalinimas ir vairuotojų edukavimas, atsakinėjimai į kylančius klausimus. Be to, numatytas ir kilpinio eismo zonoje bei prieigose esančių švietimo įstaigų informavimas apie pokyčius. Joms bus pateikiamos schemos ir rekomendacijos, kaip patogiai judėti konkrečiose Senamiesčio vietose.

Dėl eismo tvarkos pažeidimų Senamiestyje šiai dienai iškelta virš 90 administracinių nusižengimo bylų. Tikimasi, kad papildomos informacinės akcijos padės dar geriau susipažinti su nauja tvarka.

Tegai:
eismas, Senamiestis, Vilnius
Dar šia tema
Įvardyta, kokie pokyčiai laukia vairuotojų nuo liepos mėnesio
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: ką turi žinoti vairuotojai?