Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva išsirinko idiotiškiausią "energetinio saugumo" variantą, tikina ekspertas

61
(atnaujinta 10:00 2019.08.14)
Uždarydamas Ignalinos AE, Vilnius pasmerkė save labai brangios elektros pirkimams, sako branduolinės energetikos ekspertas Aleksejus Anpilogovas

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Oficialus Vilnius labai norėtų, kad Baltarusijos AE reaktorius būtų nesaugus, o prieš Minską būtų įvestos sankcijos. Nepaisant to, deklaruodama iš objekto kylančią "grėsmę", Lietuva tiesiog demonstruoja savo norą kaip realybę.

Tai interviu Sputnik Lietuva sakė branduolinės energetikos ekspertas, istorinių tyrimų fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas.

"Tuo metu, kai buvo uždaryta Ignalinos AE, Lietuva iš tikrųjų pasmerkė save labai brangios elektros pirkimams. Nėra skirtumo, kur pirkti, galima nusipirkti iš Rusijos Federacijos, galima iš Baltarusijos. Dabar Lietuva išsirinko, mano požiūriu, nesėkmingiausią, sakyčiau, net idiotiškiausią išeitį — kabeliai buvo nutiesti Baltijos jūros dugnu, o dabar visas Baltijos regionas pratinamas prie švedų ir suomių elektros", — sakė jis.

Be to, kaip pažymėjo Anpilogovas, Švedijoje ir Suomijoje nemaža elektros energijos dalis pagaminama atominėse elektrinėse, kurios yra mažiau saugios nei Baltarusijos atominė elektrinė.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Baltarusijos AE

Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva nuolat priešinasi projektui, teigdama, kad objektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Vilnius paragino boikotuoti Baltarusijos atominės elektrinės statybą, tačiau nesulaukė paramos iš kitų šalių. Tada Lietuvos valdžia atsisakė tiekti elektros energiją iš elektrinės, taip pat Seimas uždraudė importuoti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.  
Be to, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl tariamai "neatsakingo Baltarusijos požiūrio" į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Baltarusijos AE. Minskas Vilniaus pareiškimus pavadino "nepagrįstais ir melagingais".

Tuo tarpu daugelis Lietuvos ekspertų ir politikų pastaruoju metu pradėjo pabrėžti, kad Lietuvos pozicija Baltarusijos atominės elektrinės atžvilgiu yra nelogiška ir gali sukelti ekonominius nuostolius.

Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžia pabrėžia, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra rizikos.

Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas pareiškė, kad Lietuva dėl ekonominių priežasčių galėtų pakeisti savo požiūrį į Baltarusijos AE. Tačiau Lietuvos valdžia ne kartą pareiškė, kad jos pozicija išlieka nepakitusi.

61
Tegai:
energetinis saugumas, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (322)
Dar šia tema
TATENA misija pradeda Baltarusijos AE pasirengimo testą
Ekspertas paaiškino, kodėl Lietuvoje neįmanoma atgaivinti branduolinės energijos
Linkevičius papasakojo JAV Atstovų rūmų nariui apie Astravo AE "keliamas grėsmes"
Ekspertas: ES, sunaikindama Baltijos šalių ekonomiką, pašalino konkurentą
Nord Stream

Rusija įvertino galimybes užbaigti "Nord Stream-2" po naujų sankcijų

(atnaujinta 11:07 2020.06.05)
Kaip pažymėjo "Nord Stream 2 AG", daugiau nei tūkstantis bendrovių iš 25 šalių yra suinteresuotos baigti projektą, o Vašingtonas nepaiso Europos vartotojų interesų

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Politikai ir ekspertai pakomentavo JAV Senate pateiktą įstatymo projektą dėl sankcijų išplėtimo dujotiekiui "Nord Stream-2". Anot Rusijos, Vašingtonas bando apsunkinti projekto įgyvendinimą ir iškelti savo interesus pakenkdamas partneriams Europoje. Pagrindiniai teiginiai pateikiami RIA Novosti medžiagoje.

"Nord Stream 2 AG" įvertino galimas JAV įstatymo dėl naujų sankcijų "Nord Stream-2" įsigaliojimo pasekmes.

"Vakarų Europos energetikos kompanijos iš Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų į projektą investavo beveik po milijardą eurų. Daugiau nei tūkstantis bendrovių iš 25 šalių yra visiškai suinteresuotos projekto įgyvendinimu. Pastangos užkirsti kelią šiam svarbiam projektui rodo aiškų interesų nepaisymą. Atskiri Europos ir pramonės vartotojai bus priversti mokėti milijardais daugiau už dujas, jei dujotiekis nebus pastatytas, taip pat nepaisoma Europos Sąjungos teisės pačiai nusistatyti savo energetikos ateitį", — teigė "Nord Stream 2 AG" atstovas.

"Ciniškumas ir neteisėtumas"

Rusijos Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas sankcijas draudimo bendrovėms, teikiančioms paslaugas vamzdžių klojimo laivams, pavadino ciniškomis ir neteisėtomis.

"Stebina įstatymo projekto iniciatoriaus, senatoriaus Tedo Kruzo, kuris pavadino dujotiekį "kritine grėsme JAV nacionaliniam saugumui", arogancijos laipsnis. Kur yra Baltija, o kur yra JAV? Prie ko čia valstybių nacionalinis saugumas? Nebent turėtumėte omenyje komercinius JAV interesus", — komentare RIA Novosti sakė Kosačiovas.

Jis pabrėžė, kad Rusija ir toliau įgyvendins projektą kartu su partneriais Europoje, net jei įstatymo projektas bus priimtas. Anot jo, Maskva veiks pagal savo planus, dėl kurių susitarta su partneriais Vokietijoje ir kitose šalyse ES narėse.

JAV interesų kišimas

Savo ruožtu senatorius Olegas Morozovas pažymėjo, kad naujos sankcijos gali apsunkinti dujotiekio tiesimą, tačiau Rusija ras būdą, kaip tai įgyvendinti bet kokiomis sąlygomis. Kartu jis pabrėžė, kad norint užbaigti "Nord Stream-2", būtinas "abipusis Europos partnerių ir dujų vartotojų supratimas".

Kaip prognozuoja Morozovas, daug kas priklausys nuo europiečių ir jų sugebėjimo iškelti savo interesus aukščiau JAV politinių ambicijų ir komercinės naudos.

"Akivaizdu, kad amerikiečiai čia ieško savo komercinių pranašumų pakenkdami Europos interesams", — teigė senatorius.

Vašingtono diktatūra

Komentuodamas JAV įstatymo projektą, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis teigė, kad JAV senatorių iniciatyva siekiama tik ekonominės naudos.

"Įstatymu dėl sankcijų prieš "Nord Stream-2" išplėtimo, taip pat pirminiais apribojimais siekiama užtikrinti nesąžiningą konkurenciją JAV", — RIA Novosti sakė šaltinis.

Jis pažymėjo, kad ekstrateritorinės sankcijos yra absoliučiai neteisėtos, neturi nieko bendra su tarptautine teise.

"Tikiuosi, kad mūsų partneriai Europoje turės stiprybės nepasiduoti Vašingtono diktatūrai", — viliasi jis.

Rusija pasirengusi užbaigti projektą

Anot politologo Andrejaus Suzdalcevo, JAV siekia kliudyti įgyvendinti projektą, kad sustiprintų savo pozicijas tarptautinėje arenoje.

"Kyla klausimas, ar Vašingtonas tikrai kontroliuoja Europą, ypač jos energetikos sektorių", — aiškino jis.

Ekspertas pridūrė, kad JAV atliko "didžiulį darbą" ieškodamos įkalčių, kad būtų užkirstas kelias paskutiniams šimtams dujotiekio kilometrų. Tuo pat metu jis yra tikras, kad Maskva tikrai užbaigs dujotiekį.

"Rusija pasiruošė: laivas yra įregistruotas viename iš fondų, kuriam nebaisios jokios sankcijos", — teigė šaltinis.

Naujas sankcijų įstatymas

Anksčiau JAV Senatui pristatytas įstatymo projektas dėl sankcijų "Nord Stream-2".

Tai reiškia apribojimus įmonėms, teikiančioms draudimo ir perdraudimo paslaugas dujotiekiui tiesti naudojamiems laivams.

Dokumentą palaikė penki abiejų šalių senatoriai, įskaitant įtakingą Teksaso senatorių Tedą Kruzą.

Be to, sankcijos gali apimti firmas, atliekančias statybos bandymus, patikrinimus ir sertifikavimą.

Agentūra "Bloomberg", remdamasi dokumentu ir Kruzu pranešė, kad visiems, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą, iškart bus taikomos rimtos ribojamosios priemonės.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, JAV, Rusija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos vyriausybė įvertino galimybę išplėsti G7 su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų
Трансформаторная площадка первой в России электростанции с парогазовым бинарным циклом (ОАО Интер-РАО Электрогенерация)

Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant BRELL

(atnaujinta 10:56 2020.06.05)
Sinchronizacijos projektą vykdo elektros perdavimo sistemos "Litgrid" operatorius. Bendrovė įgyvendina 14 projektų elektros infrastruktūros srityje

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtoms Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisoms.

Įstatymo pakeitimų tikslas — sudaryti sąlygas efektyviai valdyti rizikas, susijusias su specialiųjų saugumo reikalavimų užtikrinimu, ir sklandžiai įgyvendinti elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais infrastruktūros projektus. Tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad energetinio saugumo projektai yra vieni pagrindinių taikinių kenkėjiškai veiklai.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad Lietuvos pasitraukimas iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir sinchronizavimas su Europos energetikos tinklais yra Lietuvos vyriausybės prioritetas ir strateginis energetinio saugumo projektas.

"Skaidrus ir aiškus specialiųjų saugumo reikalavimų reglamentavimas sudarys sąlygas efektyviai ir maksimaliai valdyti rizikas ir  taip užtikrinti, kad projektas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku. Galėsime taikyti veiksmingesnį ir greitesnį procesą atlikdami konkursuose dalyvaujančių bendrovių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir sinchronizacijos projekto pirkimus", — sakė Vaičiūnas.

Įstatymo pakeitimo projekte numatyta pareiga perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti perdavimo sistemos stabilumo, saugumo, patikimumo, konfidencialios informacijos apsaugos, rangovų atitikties nacionalinio saugumo interesams, kibernetinės saugos ir įrenginių  saugumo reikalavimus.

Sinchronizacijos projektą įgyvendina elektros energijos perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB. Perdavimo sistemos operatorius vykdo keturiolika Vyriausybės patvirtintų elektros energetikos infrastruktūros projektų, kurie leis įgyvendinti sinchronizaciją 2025 metais, pabrėžiama pranešime.

Svarbiausias ir didžiausias sinchronizacijos projektas — "Harmony Link" jūrinė jungtis. Šiuo metu intensyviai vyksta šio projekto parengiamieji darbai. 2020 metų gegužės 26 dieną, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklo operatoriai "Litgrid" bei PSE S.A. pasirašė "Harmony Link" jungties projekto įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutartį

Sinchronizacijos bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. eurų. EK šiam projektui jau skyrė 323 mln. eurų. finansavimą. Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais projektui finansuoti. Lietuvos dalis sudaro beveik 40 proc. — 462 mln. eurų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
elektra, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL
Koronavirusas

Bilas Geitsas sureagavo į gandus apie žmonijos "čipavimą"

(atnaujinta 11:14 2020.06.05)
Bilo ir Melindos Geitsų fondas yra antras pagal dydį paramos teikėjas PSO. 2018–2019 metais jo lėšos sudarė 9,76 % organizacijos biudžeto. Fondas finansuoja mokslinius tyrimus vaistų ir vakcinų srityje

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Bilas Geitsas, amerikiečių verslininkas ir "Microsoft Corporation" įkūrėjas, teigė, kad teorijos dėl jo dalyvavimo sąmoksle pasauliniame žmonių "čipavime" per daug kvailos, kad jas reikėtų neigti, praneša RIA Novosti.

Nuo koronaviruso epidemijos pradžios socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje sklido gandai, kad pandemija buvo įtraukta į Bilo ir Melindos Geitsų fondą. Neva siekiama vakciną panaudoti žmonėms "čipuoti" ir stebėti juos visame pasaulyje.

"Aš niekada neužsiėmiau mikroschemomis. Net neįmanoma to paneigti — kiek visa tai yra paika", — susitikime su žurnalistais Geitsą cituoja "Business Insider".

Bilo ir Melindos Geitsų fondas yra antras pagal dydį paramos teikėjas PSO. 2018–2019 metais jo lėšos sudarė 9,76 % organizacijos biudžeto. Fondas finansuoja mokslinius tyrimus vaistų ir vakcinų srityje. 

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 382 tūkst. žmonių.

Tegai:
JAV, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vilnius įtrauktas į pačių saugiausių miestų Europoje sąrašą pandemijos fone
Naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje vėl auga — susirgo 7 žmonės