Dujotiekis Baltic Pipe, archyvinė nuotrauka

SGD terminalas ir prieiga prie jūros: Lenkija suteikė sau "dujų mazgo" statusą

55
(atnaujinta 23:13 2019.08.17)
Taip pat šalis baiminasi, kad Rusijos ir Ukrainos tranzito sutarties vėlavimai gali jai smogti

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lenkija jau paverčia save Europos dujų mazgu, interviu "Business Insider" sakė buvęs Lenkijos naftos ir dujų koncerno (PGNiG) pirmininko pavaduotojas Janušas Kovalskis (Janusz Kowalski).

Anot jo, žiema šaliai gali pasirodyti šalta, bet ne dėl žemos temperatūros, o dėl galimų dujų tiekimo nutraukimų dėl Rusijos ir Ukrainos tranzito sutarties galiojimo pabaigos. Kovalskis tvirtina, kad tai gali smogti Lenkijai rikošetu.

"Beveik pusė dujų, kurias gauname pagal Jamalo sutartį, tiekiamos iš Ukrainos. Rusija, kurianti "Turkish Stream" ir "Nord Stream-2", kad atsisakytų tranzito per Ukrainos teritoriją, gali pradėti šantažuoti Kijevą, o tai gresia neigiamomis geopolitinėmis pasekmėmis Ukrainai ir Lenkijai", — sakė jis, pabrėždamas, kad žiemą sustabdžius tranzitą Ukraina gali pasirašyti susitarimą su "Gazprom" Rusijos sąlygomis.

Jamalo dujų tiekimo sutartis tarp Maskvos ir Varšuvos baigiasi 2022 metų gruodžio 31 dieną. Lenkija primena, kad nuo 2015 metų ji pradėjo atsisakyti Rusijos žaliavų. Kovalskis įsitikinęs, kad Lenkija gaus pelno iš dujų tranzito.

"Norvegijos koridorius su Baltijos dujotiekiu bus labai svarbus, mes taip pat turime SGD terminalą Svinoujscie mieste, kurio pajėgumai dabar didėja, be to, planuojama pastatyti plūduriuojantį dujinimo terminalą Gdansko srityje. Visa ši infrastruktūra sustiprins Lenkijos, Danijos ir mūsų regiono kaimynų energetinį saugumą", — sako jis.

Įvarė į aklavietę

Kovalskis apkaltino ankstesnius Lenkijos lyderius dėl to, kad jie savo "neteisingais sprendimais" įvarė šalį į aklavietę. Visų pirma jis kritikavo Lešeko Milerio vyriausybę ir Valdemaro Pavliako veiklą, vadovaujant Donaldo Tusko vyriausybei. Taip pat jis gyrė griežtą prezidento Lecho Kačinskio ir parlamentinės opozicijos poziciją, kuri neleido pratęsti Jamalo sutarties iki 2037 metų.

Kovalskis patikina, kad nuo 2023 metų šalyje pradės veikti laisva dujų rinka ir tai prisidės prie konkurencijos atsiradimo. Dujų jungtys tiesiamos tarp Lenkijos ir Lietuvos, Slovakijos, Čekijos ir Ukrainos.

"Mes turime prieigą prie jūros, tai yra mūsų stiprybė. Lenkija jau tampa dujų mazgu. <...> Mes turime dujinimo terminalą, o vokiečiai iki šiol to neturi. Lenkija užmezga ryšius su JAV ir kitomis šalimis, iš kur galima atvežti žaliavas, o tai suteikia mums galimybę jas parduoti kitiems partneriams, tokiems kaip Slovakija, Vengrija, Ukraina", — gyrėsi jis.

Anksčiau Lenkija pareiškė, kad pasirašys naują rusiškų dujų tiekimo sutartį tik tuo atveju, jei mėlynojo kuro kaina nebus susieta su naftos kaina. Lenkija mano, kad dabartinis susitarimas yra nuostolingas.

Lenkijos dujų perspektyvos

Praėjusiais metais Lenkijos naftos ir dujų įmonė "PGNiG" pasirašė tris ilgalaikes sutartis su Amerikos įmonėmis dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo. Pristatymas bus grindžiamas "Free on Board" (FOB) sąlygomis.

Anksčiau Nacionalinio energetikos saugumo fondo generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Grivačas sakė, kad Amerikos SGD nebus konkurencingos Europoje, o "PGNiG" greičiausiai parduos šias dujas kitoms rinkoms.

"PGNiG" perka daugumą dujų iš Rusijos "Gazprom", nuolat kalba apie "priklausomybę nuo Rusijos kuro". Per aštuonis mėnesius dujų eksportas iš Rusijos išaugo 7 proc.

Be to, Lenkijos bendrovė tikisi kitais metais gauti mažiausiai 28 SGD tanklaivius.

55
Tegai:
SGD, Lenkija
Dar šia tema
Linkevičius papasakojo JAV Atstovų rūmų nariui apie Astravo AE "keliamas grėsmes"
Ekspertas paaiškino, kodėl Lietuvoje neįmanoma atgaivinti branduolinės energijos
Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį Rusijos

(atnaujinta 13:32 2020.07.11)
Tanklaivis šeštadienio rytą įplaukė į uostą ir prisišvartavo Klaipėdos terminale kurui iškrauti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla.

Kaip praneša laivų stebėjimo portalas "Marinetraffic.com", dujų gabenimo laivas "Coral Fungia" į Lietuvą atplaukė šeštadienį 08:13. Tanklaivis šiuo metu stovi prie Klaipėdos SGD terminalo.

Pagal operatoriaus "Klaipėdos nafta" grafiką laivas pristatė dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia" taip pat su dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Tegai:
Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Rusijos

(atnaujinta 20:59 2020.07.09)
Bendrovės "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų kuro, krovinio gavėjas neįvardijamas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, rodo laivų stebėjimo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Laivas "Coral Favia" antradienį išplaukė iš Rusijos Vysocko uosto ir atplaukė į Klaipėdą ketvirtadienį, 4:20 val.

Anot Klaipėdos SGD terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD. Gavėjas neskelbiamas.

Tai yra antrasis SGD krovinys šį mėnesį. Liepos pradžioje Lietuva iš Norvegijos gavo 138 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Pagal įmonės tvarkaraštį, šį mėnesį Lietuva turėtų gauti 456 tūkstančius kubinių metrų kuro. Kitas tanklaivio atvykimas numatomas sekmadienį.

Viena iš aktualiausių Lietuvos energetikos problemų yra susijusi su SGD terminalo "Independence", už kurį Lietuva kasmet moka 60 milijonų eurų nuomos mokestį, likimu. Valdžia svarsto galimybę nusipirkti terminalą.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
Tegai:
Rusija, Lietuva, SGD
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Ekspertas: esant dabartinėms kainoms niekas neinvestuos į Lietuvos SGD terminalą
Dujų krizė: JAV gresia staigus SGD gamybos sumažėjimas
Koronaviruso plitimas

Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore

(atnaujinta 11:11 2020.07.11)
Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Beveik 240 mokslininkų iš 32 šalių ragina Pasaulio sveikatos organizaciją pripažinti koronaviruso plitimą per mažiausias ore esančias daleles kaip reikšmingą infekcijos plitimo veiksnį, rašo "The New York Times".

PSO teigia, kad virusas plinta daugiausia per didelius lašelius, kurie išsiskiria iš paciento kvėpavimo takų kosint, čiaudint ar bendraujant ir pasiekiant bet kurį paviršių.

Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore.

Kitą savaitę moksliniame žurnale gali būti paskelbtas 239 mokslininkų laiškas PSO, kuriame prašoma peržiūrėti rekomendacijas.

Pačioje organizacijoje įrodymai apie koronaviruso plitimą oru buvo vadinami neįtikinamais.

"Per pastaruosius porą mėnesių mes kelis kartus tvirtinome, kad manome, jog galimas perdavimas per orą, bet tikrai neparemti įtikinamais ar net aiškiais įrodymais. Šiuo klausimu vyksta rimtos diskusijos", — laikraštis cituoja Benedetta Allegranzi, PSO infekcijų kontrolės techninę direktorę.

Straipsnio autoriai pažymi, kad jei sklidimas ore iš tiesų yra reikšmingas plitimo veiksnys, tada reikės įdiegti keletą naujų priemonių, kad būtų aptiktas koronavirusas, įskaitant kaukių nešiojimą patalpose net per socialinį atstumą, medicininių kaukių dėvėjimą su specialiomis kaukėmis, kurios filtruoja mažiausias daleles, ir naudoti vėdinimo sistemos viešose vietose, taip pat ultravioletinės lempos, galinčios sunaikinti viruso daleles.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 554 tūkst. žmonių.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mirtina Estijos tranzito pramonės liga. Ir tai nėra koronavirusas
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės