Dujų paskirstymo vamzdyno vožtuvai, archyvinė nuotrauka

ES uždraus: Maskva sureagavo į Lenkijos idėją pakelti tranzito kainas

45
(atnaujinta 00:34 2019.08.17)
Rusijos senatorius mano, kad Lenkija nieko reikšmingo nepasieks, nes negaus ES šalių sutikimo

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Varšuva planuoja pakelti Rusijos dujų tranzito per dujotiekį  "Jamal-Europa" kainą, sakė įgaliotasis atstovas Lenkijos energetikos infrastruktūros klausimais Piotras Naimskis.

Jis sakė, kad per Lenkiją į Vokietiją per metus patenka apie 30 mlrd. kubinių metrų dujų. Naimskis pažymėjo, kad išlaikyti tokius tranzito kiekius — tai verslo klausimas.

"Dabar didelis dujų kiekis per Lenkiją perduodamas, faktiškai tariant, nemokamai, taip neturėtų būti. Dvidešimt vienas milijonas zlotų (šiek tiek daugiau nei 4,8 mln. eurų — Sputnik) prieš milijardus kubinių metrų, išsiųstus į vakarus 660 kilometrų atkarpoje — tai nieko", — jo žodžius cituoja RIA Novosti.

Federacijos taryba sureagavo į Varšuvos pareiškimą. Krymo Respublikos federacinės tarybos Užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas pabrėžė, kad Lenkija vykdo ilgalaikę antirusišką politiką ir yra "rusofobinių pažiūrų nelaisvėje".

"Tai yra, lenkai siūlys Rusijai ką nors susijusio su tranzito apimčių padidėjimu. Taip pat turime suprasti, kad padidinę dujų tranzitą jie pakels dujų kainą Europos šalims, kurios turėtų atitinkamai reaguoti", — teigė politikas pokalbyje su RT.

Cekovas įsitikinęs, kad Lenkijos bandymai bus nesėkmingi, nes Varšuva negalės gauti Europos šalių sutikimo šiuo klausimu.

Dujų tranzito tarp Rusijos ir Lenkijos sutartis baigs galioti 2020 metų gegužę. Birželio mėnesį "Gazprom Export" generalinė direktorė ir "Gazprom" pirmininko pavaduotoja Jelena Burmistrova teigė, kad derybos dėl tranzito tebevyksta, tačiau kol kas nepavyko pasiekti jokio rezultato.

Lenkija kasmet sunaudoja apie 15 mlrd. kubinių metrų dujų, iš kurių daugiausia — 10 milijardų — tiekia Rusija.

Šalis įsitikinusi, kad gali užsitikrinti "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos dėl SGD terminalo Svinoujscie mieste, kurio pajėgumas yra penki milijardai kubinių metrų per metus, tačiau jo pajėgumų gali nepakakti.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
45
Tegai:
dujų tranzitas, dujų kaina, Lenkija, Maskva, ES
Dar šia tema
"Klaipėdos nafta" pasirengusi importuoti naftą Baltarusijos perdirbimo gamykloms
Ekspertas: Rusijos dujos Lietuvai tarsi peilis į paširdžius
Liepą Klaipėdos SGD terminalas užtikrino šalies dujų poreikį
Nord Stream-2 statyba

Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"

(atnaujinta 13:01 2021.01.24)
Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė pažymėjo, jog sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų" ir ši statyba yra "teisiškai patvirtinta"

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė Svenja Šulcė papasakojo, kokių teisinių pasekmių gali sulaukti Berlynas, jei Vokietija nuspręs sustabdyti "Nord Stream-2" projektą.

Interviu "RND" žiniasklaidos grupei ji priminė, kad sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų", jo statyba beveik užbaigta ir "teisiškai patvirtinta".

"Aš galėčiau įsivaizduoti ir kitus sprendimus. Bet jei mes dabar sustabdytume projektą, mums būtų iš dalies pakenkta, kalbant apie teisinių sprendimų patikimumą, ir tikriausiai, mes susidurtumėme su teisminiu tyrimu", — pridūrė Šulcė.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Merkel sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
Nord Stream-2

Galimas Merkel įpėdinis papasakojo apie situaciją su "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:31 2021.01.23)
Kaip pabrėžė Lašetas, dujų tiekimo į Vokietiją metodai jokiu būdu nepriklauso nuo to, kas vyksta su Navalnu

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas neturėtų priklausyti nuo tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto situacijos, sakė Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovas Arminas Lašetas, išrinktas į Angelos Merkel partijos būstinę. Spėjama, kad jis gali ją pakeisti Vokietijos kanclerio poste.

Ketvirtadienį Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją dėl Navalno arešto, kurioje jie reikalavo, kad Europos Sąjunga "nedelsdama sutrukdytų užbaigti "Nord Stream-2" projektą", taip pat "protingai sustiprintų" ribojamąsias priemones prieš Rusijos Federaciją dėl jo sulaikymo.

"Išpuolis prieš Aleksejų Navalną turi būti pasmerktas kuo griežčiau. Dabar Rusija turi suimti nusikaltėlius, užuot suėmusi poną Navalną. Aš taip pat tikiuosi, kad jis tuoj pat bus paleistas", — sakė Lašetas interviu "Frankfurter Allgemeine Zeitung".

Jis taip pat pažymėjo, kad projekto kritikų užsienio politikos argumentai yra nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į geostrateginius Ukrainos interesus, nes Vokietijos federalinė vyriausybė į sutartis įtraukė nuostatas dėl Ukrainos interesų apsaugos, praneša RIA Novosti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau spaudos konferencijoje sakė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. Ji taip pat dar kartą pavadino JAV sankcijas šiam projektui netinkamomis, tačiau išreiškė pasirengimą derėtis su naująja JAV administracija dujotiekio tema.

Sausio 16 dieną naujuoju Vokietijos valdančiosios partijos — CDU — vadovu buvo išrinktas Arminas Lašetas; jis gali pakeisti kanclerę Angelą Merkel.

Ieškomas Navalnas iš Vokietijos grįžo į Rusiją sausio 17 dieną. Jis buvo sulaikytas oro uoste, pranešė FSIN. Tolesnę Navalno suvaržymo priemonę nustatys teismas, iki teismo sprendimo jis bus suimtas.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema vienodi. Savo ruožtu Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Tegai:
Rusija, ekonomika, Angela Merkel, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Vakcinacija nuo koronaviruso

Dešimtys žmonių Lietuvoje pasiskundė šalutiniu vakcinos nuo COVID-19 poveikiu

(atnaujinta 14:45 2021.01.24)
Pažymima, kad kai kuriems netgi prireikė medicininės pagalbos, tačiau ne hospitalizacijos. Mirties atvejų nebuvo

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Lietuvoje kelios dešimtys žmonių pasiskundė savo sveikatos būkle po vakcinacijos nuo COVID-19, pareiškė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, praneša TASS su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidos priemones.

Anot jos, žmonės skundėsi raumenų skausmu, pykinimu, vėmimu, galvos skausmais, buvo ir tokių, kuriems smarkiai pakilo temperatūra.

Be to, kai kuriems vakcinuotiems dėl šalutinio poveikio prireikė medicininės pagalbos. Mirties atvejų nebuvo užfiksuota.

"Tačiau mes neturime duomenų, kad jiems (vakcinuotiems — Sputnik) prisireikė stacionarizavimo, ilgalaikio gydymo", — pasakė Pilvinienė.

Lietuvoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo pradėta skiepyti personalą, kovojantį su koronavirusu. Tada buvo pradėta skiepyti kitas gyventojų grupes.

Naujausiais duomenimis, beveik devyni tūkstančiai gyventojų buvo visiškai paskiepyti, o daugiau nei 58 tūkstančiai žmonių gavo pirmąją dozę.

Lietuvoje užregistruota daugiau nei 176 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko virš 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2649.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Tegai:
vakcinacija, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Koronaviruso pandemija palyginta su Černobylio katastrofa
Europa nustatė tikslus sukurti kolektyvinį imunitetą koronavirusui
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje