Varšuva, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys Baltijos šalims: Lenkija skatina jaunimą pasilikti savo šalyje

50
(atnaujinta 11:40 2019.08.16)
Skirtumas tarp Lenkijos ir Baltijos šalių yra tas, kad Varšuva aktyviai kovoja dėl savo jaunimo, o ne bejėgiškai stebi šio proceso eigą

VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Lenkija, kaip ir Baltijos šalys, susiduria su masine jaunimo emigracija į Vakarų Europą. Trečiosios Žečpospolitos gyvavimo metais iš šalies išvyko 2–3 mln. lenkų, daugiausia jaunų ir darbingų, rašo portalo "RuBaltic.Ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Skirtumas tarp Lenkijos ir Baltijos šalių yra tas, kad Varšuva aktyviai kovoja dėl savo jaunimo, o ne bejėgiškai stebi šio proceso eigą. Portalas "RuBaltic.Ru" išnagrinėjo pagrindines Lenkijos valdžios socialinės politikos priemones, kurios jau leido ženkliai sumažinti emigrantų iš šalies skaičių.

Lengvatinės paskolos būstui

Jaunimas Lenkijoje gali tikėtis valstybės pagalbos perkant nuosavą būstą. Nuo 2013 metų šalyje veikia programa "Mieszkanie dla Młodych" (MDM) — "Būstas jaunimui". Tai finansinės paramos namui ar butui įsigyti programa.

Lenkijos valdžia kompensuoja jaunimui dalį paskolos būstui įsigyti.

MDM programa taikoma vienišiems jauniems žmonėms iki 35 metų, šeimoms, kuriose vienas iš sutuoktinių yra jaunesnis nei 35 metų, ir daugiavaikėms šeimoms. Jauniems bevaikiams (vienišiems ir poroms) asmenims valstybė kompensuoja 10 proc. namo ar buto pirkimo išlaidų, 15 proc. — šeimoms su vaiku, 20 proc. — šeimoms su dviem vaikais, 30 proc. — daugiavaikėms šeimoms (su trim ir daugiau vaikų).

Pajamų mokesčio panaikinimas

Šių metų vasarą Lenkijos Seimas atleido lenkų jaunimą nuo pajamų mokesčio. Asmens pajamų mokestis nebetaikomas jaunesniems nei 26 metų lenkams, kurių metinės pajamos neviršija 85 tūkst. zlotų.

Taigi jaunų Lenkijos specialistų darbo užmokestis automatiškai padidinamas 18% — toks yra pajamų mokesčio dydis Lenkijoje.

Įvairiais skaičiavimais, mokesčių lengvatos palies daugiau nei du milijonus jaunų lenkų. Lenkijos vyriausybė tikisi, kad ši priemonė padės išspręsti vieną opiausių šalies problemų — universiteto absolventų, kurie išvyksta dirbti pagal specialybę į Vakarų Europą, emigraciją, vos gavus diplomą.

Atlyginimo padidėjimas panaikinus gyventojų pajamų mokestį kartu su kitomis socialinėmis paskatomis padės išlaikyti jaunus specialistus namuose.

500+ jaunimui

Nuo liepos 1 dienos garsioji Lenkijos vyriausybės programa "500+" buvo pradėta taikyti visiems nepilnamečiams Lenkijos gyventojams.

Dabar kiekvienas vaikas iki 18 metų turi teisę gauti iš valstybės 500 zlotų (daugiau nei 100 eurų) per mėnesį.

Pagal naujas taisykles, beveik 7 milijonai lenkų vaikų dabar gaus piniginę paramą. Varšuva patikina, kad įgyvendintos priemonės jau duoda rezultatų: gimstamumas Lenkijoje yra aukščiausias nuo 1997 metų.

Iš pradžių "Šeima 500+" (lenk. "Rodzina 500+") programa buvo taikoma antriesiems ir kitiems šeimos vaikams. Dabar vyriausybė bando paskatinti demografinį šalies augimą, teikdama finansinę paramą visiems nepilnamečiams.

"Ši priemonė turėtų padėti pagerinti Lenkijos demografiją, kad turėtume jaunų žmonių, kurie vėliau uždirbs mums pensiją ir padės plėstis visai šalies ekonomikai", — sakė ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis.

Latvijoje ir Lietuvoje jaunų žmonių trūkumo ir artėjančios pensijų krizės problema yra daug aktualesnė nei Lenkijoje, tačiau tokie sprendimai, kokie taikomi Varšuvoje, Rygoje ir Vilniuje net nesiūlomi.

Nuo praėjusių metų Lenkijoje pasirodė malonus programos "Šeima 500+" papildymas moksleiviams: programa "Dobry Start", liaudiškai praminta "300+".

Kiekviena Lenkijos šeima iki rugsėjo 1 dienos gauna 300 zlotų vaikui, kad galėtų jį išleisti į mokyklą.

Išmoka mokama visiems vaikams be išimčių, neatsižvelgiant į tėvų pajamas. Programa apima 4,6 milijono moksleivių. Valdžia pabrėžia: "Dobry Start" programa siekiama, kad jaunos šeimos pajustų valstybės palaikymą ir nebijotų susilaukti vaikų.

Parama jauniems specialistams

Be paramos visiems jauniems moksleiviams priemonių, Lenkija įvedė paskatas jauniems specialistams dirbti šalyje tam tikruose sektoriuose.

Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį šalis priėmė Mokytojų chartijos pataisas, iš kurių viena — specialių išmokų mokytojams stažuotojams ir atlyginimo priedų įvedimas jauniems mokytojams, nusprendusiems dirbti mokykloje baigus studijas, įvedimas.

Panašios skatinamosios priemonės buvo įvestos jauniems gydytojams, inžinieriams, mokslininkams. Tokiomis priemonėmis Lenkija tikisi apginti savo išsilavinusį jaunimą visos Europos darbo rinkoje ir neleisti jam išvykti dirbti į Angliją ir Airiją.

50
Tegai:
jaunimas, Baltijos šalys, Lenkija
Dar šia tema
"Pasikėsino į sėkmės istoriją": EK atima iš Lietuvos tai, kas vertingiausia
Kaip tas trečias brolis Jonas: ar tikrai migruojantys lietuviai tokie kvaili
Ekspertas paaiškino, kodėl Lietuva Europos Sąjungoje pasmerkta skurdui
Pasaulinė emigracija pateikta interaktyviame žemėlapyje
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Ekonomistas Žygimantas Mauricas

Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą

(atnaujinta 11:10 2020.07.06)
Ekonomisto teigimu, Lietuvos BVP vienam gyventojui (pagal PGP) galimai pasieks 80 proc. Vakarų Europos vidurkio

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Koronaviruso krizė lėmė beprecedentį ekonominės galios pasiskirstymą iš Vakarų ir Pietų Europos į Centrinę bei Šiaurės Europą, tuo tarpu ir Baltijos šalis, rašo Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas savo Facebook paskyroje.

"Priešingai nei 1999, 2009 ar 2015 metais, Lietuva šios krizės metu ekonomiškai ne nutolo, o priartėjo prie Vakarų Europos", — teigė jis.

Maurico teigimu, Lietuvos BVP vienam gyventojui (pagal PGP) galimai pasieks 80 proc. Vakarų Europos vidurkio.

Pabrėžiama, kad jei ir toliau Lietuva tokiu tempu vysis Vakarus, gali būti, jog po dešimtmečio Vakarų Europa turės vytis Lietuvą.

Kartu Žygimantas Mauricas Lietuvai palinkėjo gražios Valstybės dienos šventės.

Tegai:
ekonomika, Europa, Lietuva
Dar šia tema
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Koronaviruso testas

Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę

(atnaujinta 22:42 2020.07.06)
Remdamasis viso pasaulio duomenimis, mokslininkas išreiškė įsitikinimą, kad virusas kurį laiką buvo įvairiose šalyse

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. SARS-CoV-2 koronavirusas buvo ramybės būsenos ilgai prieš protrūkį Uhane praėjusią žiemą ir pasireiškė, kai susidarė palankus natūralių veiksnių derinys. Tokią išvadą padarė Tomas Džefersonas (Tom Jefferson), vyresnysis bendradarbis iš Oksfordo įrodymais pagrįstos medicinos (CEBM) centro, praneša RIA Novosti.

Remdamasis viso pasaulio duomenimis, mokslininkas išreiškė įsitikinimą, kad virusas kurį laiką buvo įvairiose šalyse.

Ankstesni koronaviruso pėdsakai buvo rasti Barselonos nuotekų mėginiuose, kurie buvo surinkti 2019 metų kovo mėnesį — likus devyniems mėnesiams iki pirmųjų COVID-19 atvejų Kinijoje. Teigiami rezultatai gauti ištyrus ir praėjusių metų gruodį Turine ir Milane gautus mėginius.

"Aš manau, kad virusas jau buvo čia, o sakydamas "čia" turiu omenyje "visur". Visiškai įmanoma, kad turime reikalų su miegančiu virusu, kurį suaktyvino aplinkos sąlygos", — laikraštis "The Daily Telegraph" cituoja mokslininką.

Jis paminėjo koronavirusinės infekcijos pavyzdį kruiziniame laive, vykusiame iš Pietų Džordžijos į Buenos Aires.

"Aštuntą dieną, kai keleiviai perplaukė Vedelio jūrą, buvo užfiksuotas pirmasis atvejis. Ar virusas buvo paruoštame maiste ir suaktyvinamas jį atšildžius?" — stebėjosi mokslininkas.

Džefersonas pateikė analogiją su praėjusio amžiaus pradžios "ispanų" pandemija. Nuo 1918 iki 1920 metų nuo šio gripo mirė apie šimtas milijonų žmonių, o kas trečias Žemės gyventojas buvo užsikrėtęs. Visų pirma, mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad apie 30 % Vakarų Samoa gyventojų mirė nuo "ispanų", nors jie neturėjo jokio kontakto su išoriniu pasauliu.

Pasak eksperto, tai galima paaiškinti tik tuo, kad viruso sukėlėjai neatsiranda iš niekur ir niekur nekeliauja.

"Jie visada yra čia ir kartais juos kažkas suaktyvina — galbūt gyventojų tankis ar aplinkos sąlygos. Ir tai turime išstudijuoti", — aiškino jis.

Jis pripažino, kad virusas gali plisti ne tik tarp žmonių ore esančiais lašeliais, bet ir per nuotekas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 528 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės
PSO nutraukė trijų vaistų nuo koronaviruso tyrimus
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis