Astravo AE statyba, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuvos problema dėl Astravo AE neprilygsta "Brexit"

49
(atnaujinta 23:48 2019.08.16)
Pasak eksperto Nikolajaus Meževičiaus, greičiausiai Vilnius bando atsitraukti nuo savų problemų pereidamas prie svetimų, tačiau šis klausimas nėra ES lygio

VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Europarlamentaras iš Lietuvos Petras Auštrevičius mano, kad statomos Baltarusijos atominės elektrinės saugumo klausimas turėtų tapti Europos Tarybos darbotvarkės dalimi. Jo manymu, Lietuvos Respublika turės konkuruoti su "Brexit" ir kitomis aktualiomis problemomis ES.

Kaip interviu Sputnik Lietuva sakė Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos daktaras, profesorius Nikolajus Meževičius, Lietuvos problema su Astravo AE nėra lygintina su "Brexit".

""Brexit" — tai dešimtys milijardų eurų, išeinančių iš vienos ES biudžeto vietos ir į kitą biudžeto vietą Baltijos šalyse nepateks. Bet kokiu atveju, tai ne tik ekonominis įvykis, tai yra didžiulis politinis mastas. Šalis [Jungtinė Karalystė], kuri išeina iš ES. Šalis, kuri mano, kad padėtis ES — šiaip sau ir iš jos reikia išeiti. Tai yra iššūkis ES", — sakė jis.

Meževičius Europos Parlamento žodžius pavadino "absurdu", kuris, jo nuomone, Baltijos šalių atveju turi aiškią kilmę.

"Iš esmės bet kokia ūkinė konstrukcija, bet kokia Rusijos ar Baltarusijos ekonominė pergalė žlugdo Baltijos šalių politinę klasę. Lietuvą tai žeidžia dvigubai. Pirmiausia, Rusijos ir Baltarusijos projektas yra savaime suprantamas dalykas. Vilniaus svajonė — efektyvių ekonominių ir politinių santykių nebuvimas tarp Maskvos ir Minsko. Šiandien Vilnius fiziškai negali užimti kitokios pozicijos", — sakė jis.

Baigdamas Meževičius priminė, kad Lietuva kažkada buvo "Rytų Europos energijos donorė", tačiau dabar ji priversta susitelkti į alternatyvius energijos šaltinius ir už beprotiškus pinigus pirkti elektrą Skandinavijos rinkoje.

49
Tegai:
ekspertas, Brexit, Lietuva, Astravo AE
Dar šia tema
Ekspertas paneigė mitą apie bet kokios radiacijos pavojų žmonėms
Lietuva sugalvojo, kaip "atkeršyti" Latvijai dėl su Astravo AE susijusio sprendimo
Ukrainai kelia nerimą dėl Lenkijos didėjantis elektros energijos trūkumas
Ekspertas papasakojo, kaip Astravo AE atidarymas sunaikins "Baltijos vienybės" idėją
Nord Stream-2

"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:15 2020.08.03)
Anksčiau pranešta, kad Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas UOKiK pirmadienį paskelbė 50 mln. eurų baudą "Gazprom" dėl nebendradarbiavimo "Nord Stream-2" byloje

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lenkijos antimonopolinių įstatymų leidėjo reikalaujama informacija iš "Gazprom" neturėjo nieko bendra su antimonopolinio tyrimo "Nord Stream-2" tema, bendrovė sakė žurnalistams, praneša RIA Novosti.

"Gazprom" šiandien iš UOKiK gavo oficialų pranešimą apie baudos paskyrimą, jis šiuo metu tiriamas", — teigė bendrovė.

"Svarbu pažymėti, kad Lenkijos antimonopolinių tarnybų reikalaujama informacija neturėjo jokio ryšio su antimonopolinio tyrimo objektu. Anksčiau "Gazprom" savo atsakyme paprašė "UOKiK" pateikti pagrįstą prašymo suteikti atitinkamą informaciją teisėtumą, tačiau tokio pagrindimo ji negavo", — teigė "Gazprom".

Laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas UOKiK pirmadienį paskelbė 50 mln. eurų baudą "Gazprom" dėl nebendradarbiavimo "Nord Stream-2" byloje. Tai yra maksimali sankcija, numatyta šalies teisės aktuose už informacijos nepateikimą. Proceso metu UOKiK kreipėsi į "Gazprom" dėl su byla susijusių dokumentų, tačiau įmonė atsisakė pateikti duomenis.

Praėjusių metų gegužę UOKiK apkaltino "Gazprom" ir penkis "Nord Stream-2" partnerius — OMV, Wintershall, Shell, Uniper ir Engie — už Lenkijos antimonopolinių įstatymų pažeidimą finansuojant dujotiekio statybą. Lapkričio mėn. Reguliatorius skyrė baudą prancūzų Engie 172 mln. zlotų (apie 45 mln. doelrių) už nepateikimą informacijos apie šį atvejį. Anksčiau šiais metais "UOKiK" taip pat susisiekė su "Gazprom" su prašymu pateikti naujos informacijos atliekant "Nord Stream-2" tyrimą, o Rusijos įmonė, reaguodama į tai, paprašė pagrįsti tokį prašymą.

Nord Stream-2 statybos

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti Europai savo suskystintas gamtines dujas. Be to priešinasi ir Ukraina, kuri bijo prarasti dujų tranzitą bei dar eilė kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva.

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų kiekviena įmonė.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas "Nord Stream-2" ir pareikalavo, kad dujotiekio tiesimo įmonės nedelsdamos nutrauktų statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbo sustabdymą.

Kaip pažymėjo Vladimiras Putinas, Rusija gali įgyvendinti projektą nepritraukdama užsienio partnerių. Anot jo, "Nord Stream-2" pradės veikti iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris taip pat pareiškė, kad įmonė turi visas lėšas savarankiškai baigti statybas, tačiau tam prireiks daugiau laiko, nei tikėtasi.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lenkija, bauda, Gazprom, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Numatyta, kam bus skiriamos Klimato kaitos programos lėšos
Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę
Kelias

Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę

(atnaujinta 16:19 2020.08.03)
Tuo pačiu, susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pabrėžė, kad į kelių dangos pažeidimus reaguojama per daug lėtai

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič su Lietuvos automobilių kelių direkcija, Transporto kompetencijų agentūros, AB "Kelių priežiūra" ir AB "Problematika" vadovais aptarė kelių priežiūrą bei reagavimą į saugumo pažeidimus, praneša Susisiekimo ministerija.

Pranešama, kad pasitarimo metu dėmesys buvo skirtas kelio dangos, atitvarų, ženklų ir ženklinimo, tiltų ir kitų kelio statinių, kelių saugumo priemonių keliuose pažeidimams.

Tuo pačiu buvo kalbama apie būtinybė sutvarkyti apleistas ir eismui pavojingas pėsčiųjų perėjas, autobusų sustojimų aikšteles. Aptartas savivaldybių kelių ir žvyrkelių nuolatinės priežiūros finansavimas, darbų kontrolė.

Susisiekimo ministras Narkevič pabrėžė, kad į kelių dangos pažeidimus reaguojama per daug lėtai.

"Yra sukurta bendradarbiavimo, tikrinimo ir priežiūros sistema, tačiau reiktų operatyviau reaguoti į tuos kelių ruožus, kurie kelia pavojų eismo saugai", — sakė jis pabrėždamas, kad valstybės valdomos įmonės taip pat turėtų prisidėti prie kelių priežiūros savivaldybėse.

Pabrėžiama, kad laikinai einantis Kelių direkcijos direktoriaus pareigas Remigijus Lipkevičius teigė, jog šiais metais savivaldybėms kelių priežiūrai skirta apie 140 mln. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos bei dar 113 mln. eurų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plano lėšų paskirstymo bei panaudojimo programos, todėl būtina siekti, kad šios lėšos būtų tinkamai investuotos, o darbai atlikti kokybiškai.

Tuo pačiu, per pasitarimą AB "Kelių priežiūra" vadovas Rolandas Rutėnas teigė, kad kai kuriais atvejais į kelių priežiūros problemas būtų galima reaguoti greičiau. Jis taip pat pabrėžė, jog būtina išlaikyti balansą tarp geresnio finansavimo ir geresnės kelių būklės.

AB "Problematika" direktorius Artūras Palekas pažymėjo, kad šalies kelių kokybė yra gana gera,tačiau būtina tiek atliktų darbų, tiek prevencinė kontrolė. "Tokią kontrolę vykdo mūsų įmonė, vis dėlto ieškome būdų glaudžiau bendradarbiauti su kitomis įmonėmis", — pridūrė jis.

Tegai:
Jaroslavas Narkevičius, Susisiekimo ministerija, kokybė, asfaltas
Dar šia tema
Iš Baltarusijos į Lietuvą negali patekti beveik 1000 sunkvežimių 
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta dešimt naujų COVID-19 atvejų
Rasa Juknevičienė, archyvinė nuotrauka

"Netinka ministro pareigoms": Juknevičienė apie Verygos vaidmenį jo viceministrės byloje

(atnaujinta 20:13 2020.08.03)
Lietuvos atstovės Europos Parlamente teigimu, ministras negali nežinoti, ką veikia viceministras su tokiais milijonais

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Pirmadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimo sukčiavimo ir kitų nusikaltimų įtarimai buvo pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

Šį kilusį skandalą savo Facebook paskyroje pakomentavo Lietuvos atstovė Europos Parlamente Rasa Juknevičienė.

Politikė tikina, kad sveikatos apsaugos ministras tikrai žinojo apie tokius savo pavaldinės darbus, ir žinojo dar birželio mėnesį, todėl ir nusprendė pasiimti penkių savaičių truksiančias atostogas.

"Dabar aišku, iš kur tos penkių savaičių Verygos atostogos atsirado, jei pas jo artimiausią politinį žmogų ministerijoje dar birželį vyko kratos. Norėjo nuošaly pabūti, kol korupcinės audros nurims", — rašė ji.

Juknevičienės teigimu, ministras negali nežinoti, "ką veikia viceministras su tokiais milijonais".

"Viską žinojo, viską derino, nes viceministrai tam ir yra, kad derintų. O jei, sakykim teoriškai, nežinojo — tai dar blogiau. Vadinasi, jis nėra ministras, netinka ministro pareigoms", — teigė ji.

Anksčiau buvo pranešta, kad Jaruševičienė įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą.

Pabrėžiama, jog Jaruševičianei skirta kardomoji priemonė — rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

Praeitą savaitę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės koronaviruso (COVID-19) reagentų pirkimu. Tada buvo skelbiama, kad prekyba poveikiu įtariamas Šarūnas Narbutas, buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas. Įtariama, kad Narbutas 5 mln. eurų vertės reagentų pirkimuose veikė kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir Ispanijos bendrovės. Narbutas buvo suimtas, tačiau vėliau paleistas. Jam skirtas mėnesiui skirtas namų areštą — teismas nurodė nuo 22:00 iki 06:00 būti namuose.

Vėliau žiniasklaidoje pasirodė informaciją, kad ir pats ministras Verygą buvo apklaustas STT.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), skandalas, koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija, Aurelijus Veryga, Rasa Juknevičienė
Dar šia tema
Kaune esančios "Maximos" darbuotojai diagnozuotas COVID-19
Vyriausybė perspėja apie atsakingas keliones: tarp paveiktų šalių gali atsidurti Lenkija